Naujametinis sveikinimas

Brangūs „Toto“ skaitytojai,

   Sveikinu Jus su artėjančiais 2018- tais metais! Gėlės trapios, trumpaamžės, nepalenkiamos. Jas lengva sunaikinti. Tačiau jos sukelia instinktyvų norą sergėti, gėrėtis ir puoselėti jas.  Gėlių švelnumas žadina meilę, užuojautą ir supratimą. Gyvenimas prabėga greitai- šioje laikinumo puotoje grožio suvokimui mes turėtume skirti daugiau laiko. Mūsų pasaulyje pernelyg daug pavojų, netikrumo ir smurto, todėl tegu 2018-tieji padeda išgydyti sužeistas ir nužemintas širdis.

   Būkite visi sveiki ir laimingi.

Jūsų

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt

Paklausk širdies, ko ji iš tikrųjų nori

„Nei vienas dalykas gyvenime neturi jokios reikšmės ar prasmės, išskyrus tą, kurią jūs jam suteikiate“       garsus šių dienų motyvatorius, verslininkas, sėkmės treneris  Anthony Robbins

   Visuomenėje išpopuliarinta ne visiškai teisinga nuostata, kad viskas yra įmanoma. Dėja, bet amžius, gamtinės, visuomeninės, ekonominės, politinės bei individo fizinės ir psichologinės savybės riboja mus ir mūsų galimybes.To įrodymas yra patys šios nuostatos propaguotojai.  Ar jie patys viską turi, ko jie nori, ko jiems reikia? Ar jie visada viską taip tiksliai pasiekia, padaro, nudirba, ką  suplanuoja, apie ką svajoja?  Kita vertus, šis nusistatymas  skatina iš vargšės aplinkybių aukos virsti savo gyvenimo kūrėju (mentaline prasme).  Suteikia viltį. Tai teigiamas nuostatos aspektas, dėl to vien neigiamai vertinti negalima. Be to, tuose mokymuose yra tiesos. Tačiau ta tiesa pašvęstųjų buvo žinoma nuo neatmenamų laikų, bet, noriu atkreipti jūsų dėmesį, tai nesukūrė nei mokslo žinių nei materialios pažangos, patogios aplinkos, kurie dabar mums visiems prieinami.  Visgi dvasiniai mokymai yra labai reikalingi ir svarbūs, nes padeda atrasti jungtį su savimi,  be jų sunku eiti į priekį, pažinti save, rasti harmonija su aplinka, galu gale be dvasingumo- neįmanoma laimė, kurios mes visi labiausiai trokštame. Mano nuomone, tikrai yra puikių įvairaus lygio dvasinių mokymų, mokytojų, iš kurių galima daug sužinoti, išmokti ir pritaikyti gyvenime.  Jų veikla turi prasmę ir naudą žmonėms. Kaip ir visur, šioje sferoje - daug apgaulės. Svarbu neužkibti ant iliuzijų pardavėjų kabliuko. Stenkitės į viską žiūrėti realiau, susivokite, ko jums iš tikro reikia. Tada nereikės pas sėkmės mokytojus be reikalo gaišti laiką mokinantis teisingai svajoti.

   Dabar žiniomis ir informavimo technika disponuojantis elitas manipuliuoja visuomenės nuomone labai plačiu mastu. Todėl ypač dažnai įvairiais pretekstais bei iliuzijomis sukeliamos emocijos, formuojamas norimas žmonių požiūris. Taip manipuliatoriai kuria sau paklausą, vartotoją, sekėją, politikos remėją, auditoriją. Nebūkite jų sukurtame naivaus tikėjimo ir iliuzijų transe! Orientuokitės į savo galimybes atitinkančius tikruosius širdies troškimus. Dažnai tikrieji širdies troškimai būna arti realybės. Pavyzdžiui, moteriai vietoj iliuzijos apie savo svajonių vyro (turtingo, dėmesingo ir t.t.) atėjimą ir įsimylėjimą, verčiau orientuotis susirasti savo lygio vyrą ar į tuos, kurie galėtų ja susidomėti ar jau ja besidominčiais.Tame reikia daugiau praktiškumo, realių planų ir pastangų, o ne kurti mintimis stebuklą neriant į naivaus tikėjimo ir iliuzijų transą. Juk tikrasis troškimas yra susirasti savo gyvenimo vyrą ( žinoma, pageidautina su ateitimi J).

   Nebūtina ir neprivalu siekti kitų sugalvotų ir sukurtų idealų. Visiškai neverta vykdyti visus aplinkos pageidavimų koncertus. Mes dažnai susipainiojame savo susikurtuose gyvenimiškose dramose.  Kolektyvinės normos, mados įvairios tendencijos ir blizgios idėjos nustato, kas tinka mūsų įvaizdžiui, poreikiams, o kas netinka. Taip susidaro ištisas iliuzijų paradas. Ko pasekoje, žmogus pameta tikruosius SAVO širdies troškimus. Juk niekas tavęs neklausia: kokiomis galiomis tu pasikliauji? Niekas nesidomi: kas yra ta viltis, teikianti prasmę tavo gyvenimui? Kur linksta tavo širdis? Kas aš esu? Ar kitus neturinčius kitiems komercinės naudos klausimus. Jei niekas neklausia, pasidomėk pats savęs.  Tai padės suprasti, kaip toli nuklydai nuo savo tikrųjų troškimų.  Paklausk širdies, ji žino ir gali atsakyti.  Tik reikia ją teisingai išgirsti, suprast. Ją reikia pažinti. Dažnai girdime: didelė širdis, šalta, ledinė, medinė, geležinė, mylinti, karšta,.... O kokia tavo širdis?

”Dievas yra meilės sinonimas,

Meilė yra gyvenimo sinonimas,

Gyvenimas yra egzistencijos sinonimas

Jie visi yra sinonimai“      žymus filosofas, dvasinis mokytojas Ošo

Gyvenimas yra panašus į žaidimą

„Gyvenimo paslaptis- viską matyti ne visiškai rimtai, bet visiškai įtrauktai. Tai yra kaip žaidimas“     šių dienų garsus jogas, mistikas, dvasinis mokytojas  Sadhguru

    Šiandien, Visų Šventųjų dieną,labiausiai noriu pagerbti tuos šventuosius, kurie savo mintis ir darbus pašventė savo mokytojų  vardui ir  žmonijos šventrasčiuose jų vardo nerasime. Nors jų kūnai išnyko į nebūtį, bet jų nuopelnai žmonijai išliko. Jų pagrindinis tikslas buvo duoti žmonėms  šviesos, žinių apie save ir priartinti prie Kūrėjo, o  kartu išaukštinti savo mokytojus, pavyzdžius ir didvyrius, kurie parodė tam laikmečiui ir daugeliui amžių į priekį šviesiausius ir geriausius kelius. Tokiu būdu jie pasitarnavo Kūrėjui ir jo planui. Visos religijos yra konkuruojantys mėginimai išreikšti tiesą apie Dievą. Tai pasakytina apie visas religijas ir dvasines tradicijas, kurios pasitarnavo žmonijos evoliucijai.

    Mes esame Dievo atskiros dalelės. Išminčiai, dvasiškai apdovanoti žmonės teigia, kad šis gyvenimas yra žaidimas. Turbūt, galima manyti, jog per šį žaidimą (tikėtina yra kitų įvairių Visatų, t.y. žaidimų) visa mūsų, gyvybės ir Visatos kūryba ir evoliucija tarnauja Kūrėjo paties savęs pažinimui ir augimui. Mes- žaidėjai dieviškame žaidime. Mūsų tikslas-  perprasti, įvaldyti ir žaisti žaidimą suderintai su Kūrėjo valia.

   Tenka matyti ir girdėti reklamas siūlančias įvairias technikas, kurios žada, kad jos jums visada suteiks, ko norit ir kaip norit jūs. Dėja, tai neįmanoma iš principo, nes jūs esate tik vienas iš gyvenimo žaidėjų, kuris priverstas žaisti pagal Visatos programos taisykles. Įsivaizduokite, jeigu viskas būtų kaip norite Jūs, kaip tada gyventi jūsų aplinkiniams, priešams ar parazitams, pelėms ir pan.? Arba jeigu viskas būtų kaip nori jūsų priešas? Arba kaip nori jūsų bute įsitaisiusi žiurkė?  Todėl gerai, kad gyvenimas panašus į žaidimą. Vieną kartą laimite ar atsitinka kaip norite jūs, kitą kartą- kaip nori kiti. Čia panašu į futbolą, krepšinį ar video žaidimą.  Gerai, jei norime laimėti ar siekiame, jog  daugiau būtų kaip norime mes. Noras yra reikalingas, kadangi jis skatina žmogaus judėjimą gyvenime ir dalyvavimą jo žaidime.Be viso to, reikia atkreipti dėmesį, kad norai kinta. Pavyzdžiui, norėjote prabangaus automobilio- dabar turite ar jau nebereikia tokio. Tad norite jau kitų dalykų.  Dar daugiau- dažnai norai prieštaringi, nežinoma, ko išties reikia. O gyvenimui tai būtų labai žalinga. Jei viską žinotume ir viskas atsitiktų būtent taip, kaip norime mes,  jis taptų neįdomus ir nuobodus. Dėl to neįmanoma , kad visą laiką būtų kaip mes norime. Juk žaidime laimima ir pralaimima. Tuo žaidimas skatina susidomėjimą, tobulėjimą, kūrybą, visišką įsitraukimą. Gyvenime taip pat niekas negali išvengti nesėkmių. Galime siekti tik daugiau laimėti, pasiekti, o tam reikia nuolat tobulėti. Kai šį žaidimą visiškai įvaldysime ir tapsime šio gyvenimo meistrais, tik tada galėsime tapti čempionais. Ne veltui nuo senovės sakoma: apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime viskas turi vykti sklandžiai. Padovanok man aiškų suvokimą, jog sunkumai, kritimai, pralaimėjimai ir nesėkmės yra  neatskiriama gyvenimo dalis, kuri mums padeda augti ir bręsti.

    Kiekvienas mūsų yra brangus ir reikalingas Kūrėjui žaisti jo kuriamuose žaidimuose, nors atitrūkus nuo Kūrėjo valios atrodo, jog  esame vieniši, maži ir nereikšmingi Visatos didybėje. Tad reikia siekti atrasti save, savo tikrąją prigimtį ir susiderinti su Kūrėju ir jo valia, nes tai labai padeda gyvenime.

„Nesijaudinkite absoliučiai dėl nieko.
Esi čia neatsitiktinai. 
Ši forma yra tik laikinas kostiumas.
Bet tas, kas yra už kostiumo,
tai yra amžina. Tu turi tai žinoti.
Jeigu žinai tai ir pasitiki tuo, 
tu neturi dėl ko jaudintis.
Šis pasaulis yra kupinas meilės.
ir tavo širdis, tavo buvimas,
yra kupinas meilės, kupinas ramybės.
Tau nereikia niekur eiti,
kad rastum ramybę.
Ji yra ten, kur tu esi.“     Garsus šių dienų dvasinis mokytojas Mooji (Mudži)

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXI)

   Iš vienos pusės, dieninių gyvūnų rūšis beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų gyvūnų rūšių: jie taip pat siekė išgyventi, kovojo už savo būvį ir mokinosi išgyventi besikeičiančiose sąlygose, gimdydavo vaikus, rūpinosi jais ir perduodavo visą savo sukauptą palikimą, sugebėjimus ir išmintį būsimai kartai.  Tiksliau pasakius, gyveno, kad paliktų po savęs palikuonis ir toliau gyventų juose kaip DNR dalis ir jos atmintyje. Nes milijardai dieninių gyvūnų gyveno iki dabar ir nežinome absoliučios daugumos jų vardų. Nežinome, ką jie mylėjo, kaip dirbo, kovojo, buvo varguoliai ar turtuoliai. Visi jie išnyko. Rašytiniuose šaltiniuose ir tautų pasakojimuose išliko tik kruopelytė vardų, apie kuriuos mes , daugeliu atveju, labai mažai žinome. Taigi, nesvarbu, ar tu buvai genties vadas ar varguolis- visi išnyko ir nuėjo į užmarštį. Iš kitos pusės, dieniniai gyvūnai turėjo puikų protą ir gebėjo pažinti save. Tai juos labai išskyrė iš kitų gyvūnų rūšių, nes jie galėjo ieškoti Tiesos ir amžinybės.

   Dieninių gyvūnų planetoje vienas paslapčių karalius žaidžia labai suktus ir neįtikėtinai sudėtingus žaidimus. Jo žabangose- daugelis karalysčių. Jo pagalba svarbi norint tapti karalystės karaliumi ar valdove. Jis sugebėjo įtraukti į savo žabangas net galingą liūtą ir visą Didžiosios Vakarų imperijos valdžią. Griausmingai mėgstantis riaumoti liūtas turi daug problemų. Dabar Jis nori įsitvirtinti valdžioje ir pilnai valdyti imperiją, todėl labai daug riaumoja.

   Tamsiųjų jėgų gretose aiškiai matosi susipriešinimas dėl įtakos, valdžios. Vieni jaučia, kad juos propaganda apgaudinėja, nes jų interesų patenkinimas, įtaka, valdžios dalybos neatitinka jų norų. Kreivų veidrodžių karalystėje – politinė sumaištis. Krizė šioje karalystėje dar tik įsibėgėja. Politinis elitas nuosekliai buvo formuojamas vis silpnesnis ir daugiau priklausomas nuo politinio spektaklio lėlininkų. Iš krizės sėkmingai išvesti jie nebus pajėgūs, nes dauguma politinio elito narių neturėjo Kūrėjo apdovanotų savybių valdyti šalį.

   Materialusis šviesiojo kunigaikščio gyvenimas nebuvo labai tragiškas. Duonos turėjo. Aplamai, tai jis jautėsi skolingas dieninių gyvūnų visuomenei, nes jautėsi nepakankamai naudingas, daugiau imantis, negu duodantis visuomenei, kadangi pagal galimybes neįneša viso savo indelio į visuomenes reikalus ir reikmes. Ypatingai jautėsi skolingas dirbančiajam, kuriančiam  visuomenės sluoksniui, kuriuo visada labiausiai žavėjosi.

   Stebėdamas savo vidų ir dieninius gyvūnus , reikia pripažinti, jis pasąmoningai ar automatiškai labiau pastebėdavo pateles. Jos jo žvilgsnį gerokai dažniau patraukdavo. Tai rodo, jog gyvūniniai instinktai vis dar veikia. Blogai tai ar gerai- parodys laikas. Be to, jis pastebėjo dažną patelių galvos nusukimą su gražiu jausmu, turbūt, tai yra gerai, nes taip yra didžiausia galimybė išvengti netyčinio, netikėto, dėl įvairių priežasčių nenorimo meilių kontakto. Pats šviesusis kunigaikštis nesibijojo tų meilių kontakto, kadangi nenorėjo apriboti savęs ir susiaurinti aplinkos realybės. Jis jautė poreikį būti tarp dieninių gyvūnų, stebėti juos ir visą šio pasaulio realybę pilnai. Jam neatrodė, jog jo širdis būtų beviltiškai užšalusi lede. Reikia pažymėti, kad patelių meilė nėra vienpusė, nes tai- meilių kontaktas, širdžių atsiliepimas ir surezonavimas. Tai reiškia, jog kiekvieną kartą  kiekvienai meilei surezonuoja vis kita  jo širdies dalis, o to paprasčiausiai neužtenka vienai patelei užlaikyti jo dėmesį ir užvaldyti visą meilę. Todėl jo širdis tikrai nebuvo nei ledinė nei užšalusi ledinėje aplinkoje.

Gyvenimo pasakos XX dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.lt/2017/07/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html 

Jūs ir jūsų talentai labai reikalingi Lietuvai!

    Noriu nuoširdžiai pasveikinti teikiančius ir siekiančius žinių Rugsėjo 1- osios, Mokslo ir žinių dienos proga! Rugsėjo  1- ąją pasitinkame su sumažėjusiu mokinių ir studentų skaičiumi.  Lietuva tuštėja dėl mažo gimstamumo ir emigracijos. Šalyje susiformavęs labai tankus negatyvių bangų laukas, kuris paralyžiuoja optimistinį mąstymą ir atima perspektyvios,  klestinčios Lietuvos viltį.  Dalis mūsų toliau nori kuo greičiau išnykti pasaulio piliečių šeimoje, nes nesijaučia galintys, ką nors pakeisti gyvendami Lietuvoje. Kartais, kai pasipriešiname sistemai, ji duoda mums atkirtį. Tai gali pasireikšti įvairiai- nuo akių vartymo ir apkalbų iki santykių nutraukimo ir izoliacijos.

    Mielas jaunime, kuris užaugai nepriklausomos Lietuvos laikais, kviečiu neužsikrėsti vyresnių kartų bejėgiškumu, susitaikymu su esama šalyje padėtimi, bet įgyvendinti savo svajones gimtojoje šalyje. Galbūt mūsų šalis- tai ne rožių sodas, bet tikrai ir ne vien piktžolių buveinė. Reikia tik išravėti piktžoles,geros priežiūros ir rožių sodas suklestės visomis spalvomis ir aromatais. Jūs ir jūsų talentai labai reikalingi Lietuvai, nes šalis turi ateitį!

   Todėl linkiu jums sėkmės siekiant žinių, svajonių įgyvendinimo ir prisiėmimo atsakomybės už savo šalį ir jos savigarbą.

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XX)

   Dieniniai gyvūnai gyvena Visatoje, kur viskas juda, kinta ir evoliucionuoja. Dieninių gyvūnų planetoje vyksta nuolatinis formų žaismas. Tos pačios materijos vienos formos keičia kitas. Atomai ir molekulės keliauja iš vienos materijos formos į kitą, iš vieno gyvo organizmo į kitą. Kiek per milijardus metų daug bakterijų, augalų, gyvūnų organizmų atomai ir molekulės yra perėję! Juk iš tos pačios materijos buvo sudaryti senieji augalai, dinozaurai, ropliai ir visokiausi gyviai. Turbūt atomai ir molekulės sudarančios dieninius gyvūnus yra  pabūvojusios visuose įmanomuose organizmuose. Taigi, viskas šioje planetoje tarpusavyję susiję ir vieninga. Net oras gyvūnus ir augalus jungia, o ne skiria. Pavyzdžiui, visi kvėpuoja tuo pačiu oru. Miške mes įkvepiame orą, kuris jau pabuvęs įvairių augalų ir gyvūnų plaučiuose, turi įvairiausių jų dalelių. Taip ir dieniniai gyvūnai būdami kartu kvėpuoja bendru oru, dalinasi savo dalelėmis, sąveikauja chemiškai (nereikia net prisiliesti). Todėl dėl dvasinės ir fizinės sąveikos nuo seno buvo mėgstama būti šventų, ypatingų, dvasiškai pažengusių dieninių gyvūnų draugijoje. Jie neretai būdavo sudievinami, nes jautėsi jų artumas Kūrėjui.

   Šviesiojo kunigaikščio gyvenime, atrodo, baigiasi tamsiųjų jėgų sukurta privataus slaptumo, tokia šešėlinė, atmosfera. Ši atmosfera leido tamsiesiems kunigaikščiams ir juodiesiems magams paversti dieninius gyvūnus įrankiais tose strategijose, kurių jie nepažįsta. Šviesusis kunigaikštis visada stebėjo, norėjo išsiaiškinti tas strategijas ir siekiamus tikruosius tikslus. Bendravo mažai, nes apie tai bendrauti su eiliniais gyvūnais ir tamsos agentais- bergždžias dalykas, nes jie patys buvo propagandos aukos, taikiniai ar nesusivokiantys agentai, akli tamsiųjų jėgų rėžimo ramsčiai. Net buvo laikotarpiai, kai jis buvo beprarandąs viltį, kad jo antipropagandinė programa bus kada reikalinga.

   Šviesusis kunigaikštis visada teikė pirmenybę realybei. Bet kartais jam atrodė (nuojauta), kad daugelis patelių nori, jog tam tikras jo organas joms ten suleistų dieviškos (ar kažko panašaus) sėklos, o kai kurios fantazavo net ir apie dieviškus mažylius. Turbūt tai iliuzija, nes realybėje jis nepastebėjo realių, įrodančių pasireiškimų. Tiesa sakant, jis ir nebandė aiškintis, nes aplinkybės nebuvo palankios.  Šiaip realūs pasireiškimai ir elgesio ženklai nuo pirmo tomo pradžios buvo laukimas, lūkesčiai apie superinę, nerealią meilės šou demonstraciją. Jos visada laukė superinių meilės įrodymų ir, svarbiausia, būtinų viešų ir privačių nerealių meilės demonstracijų.  Tai buvo tamsiųjų jėgų paspęsti spąstai. Nes iš tiesų šviesusis kunigaikštis neatėjo į šį pasaulį tam, kad eitų per pateles ir rodytų gyvūninės meilės šou. Tam jis- netinkamas. Nors galbūt jis gali, kada reikia apkabinti, kada reikia paimti už rankos, reikiamu momentu pasakyti tinkamą žodį, reikiamą akimirką pažvelgti supratingu ar  mylinčiu žvilgsniu ir pan. , bet jo prigimtis panaši į kunigo (šventiko), kurio paskirtis yra mokyti, vadovauti, šventinti. Minėtus veiksmus jis gali atlikti ir atlieka, kada tai atitinka jo prigimtį ir paskirtį bei yra skirta Kūrėjo garbei ir dieninių gyvūnų realiai gerovei.

   Jis taip pat manė, kad patelės teisingai tikisi ir laukia iš patinų meilės įrodymų. Patinai privalo joms įrodyti savo  atsakingumą, patikimumą, meilę, nevienadienį dėmesį ir pan., nes daugybė įvairaus plauko patinų tik ir svajoja, jog patelės jiems nuleistų perpildytus sėklos maišelius. Žinoma, vienos save pervertina ar iškelia pernelyg didelius reikalavimus, kas labai atbaido patinus, kitos pernelyg lengvai atsiduoda, kas taipogi yra negerai, nes įvairaus plauko patinai tuo pasinaudoja. Toks gyvenimas. Jame reikia daug proto, sėkmės, gerų aplinkybių, atsiradimo tinkamoje vietoje ir t.t. Kartu reikia ir pačiam kurti, nes pats dieninis gyvūnas daug ką gali pakeisti. To įrodymas- patys dieniniai gyvūnai, kurie išėjo iš laukinių gyvūnų karalystės ir  sukūrė labai pažengusią civilizaciją. Taip ir individas gali pasirinkti geriausią savo gyvenimo trajektoriją ir pasiekti jam skirtus tikslus, realizuoti savo potencialą. Nebijoti keisti ir keistis. Kiekvienam reikia atrasti save, savo paskirtį.

P.s. Pamąstymai apie gyvenimą, pasaulį kuriami gyvenimo pasakos forma.

Gyvenimo pasakos XIX dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-xix-1147.html

Turime suvienyti Lietuvą kuriančias jėgas, kad nugalėtume dominuojančią griovimo jėgą

  Liepos 6 dieną minime Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Ši data turi gilią simbolinę prasmę, kuri labai aktuali šiandienos Lietuvai. Ji simbolizuoja vienybės svarbą, stiprią susivienijusią tautą ir valstybę. Didi istorinė asmenybė sugebėjo suvienyti ir sutelkti lietuvius, o lietuviai suprato vienybės svarbą ir įveikė savo gentinius nesutarimus.  Tuometinė vieninga valstybė atsilaikė prieš vidinius ir išorinius priešus. Kaip dabar mums trūksta tokios tautos vienybės, visus jungiančios ideologijos ir vertybių!

  Pagal senovės lietuvių pasaulėžiūrą, Visatoje varžosi kūrybinės ir griovimo jėgos. Šios kurimo ir griovimo jėgos veikia visose sferose, dalyse ir organizmuose.  Kiekvienu momentu, kuri viena iš jų dominuoja. Tenka su apgailestavimu pripažinti, kad dabar Lietuvoje dominuoja griovimo jėgos, o valdžioje įsitvirtinę- griovėjai. Griūnantis Gedimino kalnas tik patvirtina šią tiesą ir parodo aukščiausios šalies valdžios nesugebėjimą ne tik puoselėti šį valstybės simbolį, bet netgi stabdyti jo griūtį. Ką kito galima tikėtis iš griovėjų valdžioje? Taip ir visoje valstybėje. Blogiausia, kad griovėjai į valdžią traukia kitus griovėjus. Taip jiems ne tik saugiau ir maloniau, bet kartu gali griaudami ir ardydami šalį labiau pelnytis ir diegti sau palankią aplinką. Todėl kuriančiam žmogui tokioje aplinkoje yra labai blogai, nes griovėjai jam neleidžia kurti ir dirbti valstybės ir žmonių labui.

  Norisi pasidžiaugti ir padėkoti mūsų NATO sąjungininkams, kurie realiais darbais bando užtikrinti Baltijos šalių saugumą. Jie daro tikrai daug. Lietuvos aukščiausioji valdžia privalo parodyti daugiau supratimo ir dėkingumo NATO, nes kartais atrodo, jog viskas daroma tik dėl JAV ir Vakarų šalių  geopolitinių interesų gynimo ir kovos su Rusija. Tenka pastebėti, kad Lietuvos aukščiausioji politinė valdžia prašo NATO sąjungininkų saugumo garantijų, dėmesio ir didesnių karinių pajėgumų Baltijos šalyse. Net ne prašo, o reikalauja. Tačiau pati valdžia, be deklaracijų, savo realiais darbais nepasižymi. Pavyzdžiui, leidžia griūti valstybės simboliui Gedimino pilies kalnui, kurį dažnas Lietuvos pilietis piešė  ir piešia pamokose nuo ankstyvos vaikystės. Tai labai blogai, nes pavojaus akivaizdoje  toks neveiklumas demoralizuoja visuomenę, menkina valstybę, mažina piliečių valią priešintis. Negalima tikėtis ir laukti, kad viską už mus padarys kiti. Turime patys imtis kūrybos ir realių darbų dėl valstybės ir jos žmonių.

  Per savo istoriją Lietuva išgyveno ne vieną griaunantį laikotarpį, tačiau išliko ir gyvuoja iki šiol, nes kuriančios jėgos ir asmenybės perimdavo iniciatyvą ir išgelbėdavo ją. Esu tikras, kad ateityje viskas bus gerai ir Lietuva atras teisingą kelią, tuo labiau, kai tamsios nevilties atmosferoje matau ir jaučiu šalies piliečių širdyse vilties žiburius. Tikiu, kad nevilties šalis vėl prisikels ir pavirs į vilties šalį!

Pagarbiai

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt

Nakties tamsa- dar ne pasaulio pabaiga, nes po jos ateina ilgiausia diena

„Aš esu viso Pasaulio Valentinas ir reziduoju kiekvienoje širdyje. Jeigu tu esi mano Valentinas, tu pamatysi mane visur“    Sri Sri Ravi Shankar

  Visos religijos yra konkuruojantys mėginimai išreikšti tiesą apie Dievą ir žmogų. Kiekvienos epochos dominuojanti religija atspindi to laikmečio žmonių supratimą apie save ir pasaulį. Religinės organizacijos siekia išlikti, todėl daro viską, kad Dievą ar Dievus atspindėtume pagal tam tikros religijos paveikslą. Dėl šio tikslo sukuria net priešus, baubus ir kt. (Pavyzdžiui, Antikristą, tuoj ateisiančią pasaulio pabaigą ir t.t.), kad mobilizuotų, gausintų tikinčiųjų gretas ir stiprintų save.  

  Visgi religijos nėra tik visuomenės valdymo įrankis, kurios suteikia vargams, negandoms, gyvenimui prasmę, gina esamą tvarką, stabilumą, sukuria atitinkamą Pasaulio ir Dievo paveikslą. Reikia pažymėti, kad žmogus trokšta religinės patirties, asmeninio santykio su Kūrėju. Jis širdyje turi intuityvų Kūrėjo egzistavimo suvokimą. Dėl to žmonės negali gyventi be religijos ar atitinkančios ją ideologijos. Religijose ir mokymuose mes gauname pirmąją dvasingumo šviesą.

  Mūsų epocha labai progresuoja ir jai reikia kažko nauja, atitinkančio jos lygį. Pasenusių doktrinų ir sistemų nebeužtenka išlaikyti tikėjimą. Pavyzdžiui, senieji krikščionybės būdai nebetinka net seniems žmonėms.  Dabar tikintieji siekia betarpiškai pažinti Dievą, ieško mokslinio pagrindimo, praktinių patarimų. Todėl religinės organizacijos patiria krizę, o žmogus- Dievo nebuvimo patyrimą.

  Šiandien švenčiame Rasos šventę, kurią Katalikų bažnyčia pervadino į Jonines. Tai puikus religijų kaitos pavyzdys, kai naujoji religija perima senosios religijos šventę ir interpretuoja ją savaip. Rasos šventę žmonės šventė nuo neatmenamų laikų, nors ji patyrė didelius pokyčius. Gal dabar ji nepanaši į religinę šventę, bet joje yra prigimtinės religijos šviesos. Pati Šviesos šventė gyva. Žmonės trokšta šviesos nuo neatmenamų laikų. Jiems reikia pajusti savyje galingą dieviškos šviesos būtybę, gyventi šviesioje aplinkoje.  Juk nakties tamsa- dar ne pasaulio pabaiga, nes po jos ateina ilgiausia diena. Kiekviena nauja diena dovanoja naujų matymų, suvokimų, pojūčių, naujų gyvenimo spalvų, kvapų, skonių bei galimybę kurti savąjį neeilinį gyvenimą.

„Visa, ką tu matai, keičiasi ir nyksta; nuolatos galvok apie tai, kiek pasikeitimų tu jau pats pergyvenai, Pasaulis-  kitimas, gyvenimas – įsitikinimas“     imperatorius, filosofas Markas Aurelijus

Linkiu Tau, Toto skaitytojau, daug šviesių dienų!

Noriu paprašyti Lietuvos karinės ir politinės vadovybės, kad baigtų rengti miestuose karines pratybas

   Kai žiniasklaidoje pasirodė publikacijos, kad šį sekmadienį „Aras“ pareigūnai sulaikė 12 vyrų su automatiniais ginklais, kurių dalis vilkėjo rusiško tipo maskuojančiais kombinezonais ir Rusijos kariuomenės desantininkų marškinėliais, iš pradžių pagalvojau, jog tai eilinės pratybos ar eilinis, jau galima sakyti, karinis šou. Pasirodo, jog tai- tikras įvykis, tik ginklai nebuvo tikri. Nors  po publikacijų žiniasklaidoje pasirodė kritika dėl antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS kovotojų nederamo elgesio sulaikytų vyrų atžvilgiu, noriu pasidžiaugti visais pareigūnais, kurie greitai reagavo į gyventojų pranešimus ir ėmėsi visų, tokiu atveju, reikiamų priemonių neutralizuoti įtartinus asmenis. Kviečiu, neatlikus atsakingoms institucijoms tyrimo,  prieš laiką nepulti „Aras“ pareigūnų, kurie mus saugo nuo teroristų ir kitų mums pavojingų žmonių. Jų darbas yra  pernelyg svarbus ir atsakingas, kad tokiais neramiais laikais jie patirtų visuomenės puolimą, kai dar neaišku, kaip tiksliai viskas buvo ir kas kaltas. 

   Kartu noriu paprašyti Lietuvos karinės ir politinės vadovybės, kad  baigtų rengti miestuose karines pratybas. Manau, nenormalu, kai miestai ir netgi pati sostinė Vilnius tampa kariniais poligonais. Labai gerai, jog NATO ir Lietuvos kariai treniruojasi atremti galimas grėsmes, bet tai turėtų daryti tam skirtuose kariniuose poligonuose, atitinkamose vietose. Juk net Šaltojo karo metais TSRS miestuose nevykdavo panašios pratybos. O ką kalbėti apie Vakarų valstybes! Ar įsivaizduojate, kad Vakarų šalių armijos suptų ir „vaduotų“ nuo teroristų Paryžių, Vašingtoną, Londoną ar kitą miestą ir veiktų juose kaip kariniuose poligonuose. Net Maskvoje ar kitame dideliame Rusijos mieste nevykdomos tokios karinės pratybos kaip pas mus!  Visame pasaulyje vengiama paversti didelius miestus kariniais poligonais, nes nenorima gąsdinti žmonių ir trikdyti miestų ritmo.

   Dar daugiau- negalima viešai kartoti tokių liūdnai pagarsėjusių pratybų, kokios buvo Šalčininkuose. Tai labai provokuojančios pratybos. Pavyzdžiui, ar mums patiktų, kai Baltarusijos miestuose būtų vykdomos karinės pratybos atremti Lietuvos pasiųstus „žaliuosius žmogeliukus“ nuversti prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, o ten gyvenantys ar atvykstantys į šią šalį lietuviai būtų laikomi potencialiais išdavikais ar teroristais?

   Dėl to reikia atkreipti dėmesį ir pabrėžti, jog Rusija turi geriausią pasaulyje žvalgybą, todėl neverta taip iššaukiančiai rodyti savo ruošimosi galimam kariniam konfliktui. Jie tikrai pastebės ir įvertins, jeigu tai bus daroma tam skirtuose vietose, be šou elementų, tyliai ir negąsdinant žmonių.

TOTUI suėjo dešimt metų

   Šiandien suėjo dešimt metų  „Toto“ puslapiui. Tinklaraščio  autorius tikisi, kad per šiuos dešimt metų ne vienam skaitytojui buvo naudingi šio puslapio tekstai, dėstomos mintys atsiliepė į Jūsų vidinį balsą ir tylų pagalbos šauksmą ar išsakytas požiūris pasitarnavo praplėsdamas suvokimus.

   Antrą dešimtmetį „Totas“ startuos atsinaujinęs. Pradedu rašyti  google sistemoje, nes  ji leidžia prieigą ne tik naudojantiems kompiuterius, bet ir planšetes, mobilius telefonus ir kt. prieigą prie interneto. Tai turėtų suteikti daugiau patogumo ir galimybių puslapiui pasiekti platesnį ratą skaitytojų. Kurį laiką straipsnių archyvas bus pasiekiamas adresu:  www.mindaugaspliauga.blogas.lt. 

   Drąsiau klauskite, rašykite komentarus, autorius su malonumu stengsis atsakyti ir padėti. Šis puslapis ieškantiems ir mąstantiems žmonėms turi ypatingą galią, todėl teisingai juo naudojantis jis turi būti jums naudingas ir padėti gyvenime. Kviečiu pasinaudoti TOTO galia!

Jūsų

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt autorius