”Daug kas
sudygsta, užauga, bet nepražysta. Daug kas žydi, bet neduoda vaisių” žymus kinų išminčius, mokytojas,
politikas Konfucijus
Žmogus kaip tas augalas: sudygęs nori
užaugti, pražysti ir duoti vaisių. Kiekvienas
turime instinktą pasirūpinti savimi, kad išliktume, tačiau tai dažnai perauga į
maniją, kuri užgožia gyvenimo džiaugsmą. Šiais laikais esminių poreikių spektras
stipriai išaugęs – mums reikia vis geresnio būsto, automobilio, daugiau ir
madingesnių rūbų, daiktų. O lyginimasis su kitais tampa spąstais, į kuriuos
patekę pradedame savęs gailėtis ir depresuoti dėl susidariusios situacijos.
Pas jaunus žmones dažnai pastebiu pernelyg
didelę baimę nieko nepasiekti gyvenime, nepatirti gražiausių akimirkų. Tai
skatina skubėjimą gyventi ir psichinį nestabilumą. Žinoma, gražu žiūrėti, kai
stengiamasi pražysti ir duoti vaisių, bet dažnai miško augalui sunku
prasiskverbti virš kitų augalų. Be to, išdygusį daigą kartais sutrypia miško
žvėrys. Kitaip negu miško augalų gyvenime, žmonės ne tik konkuruoja dėl resursų
ir erdvės, bet ir sąmoningai padeda vieni kitiems.
Norai ir veržlumas skatina žmogaus judėjimą
gyvenime, tačiau eilinės kliūtys iškyla jo gyvenimo kelyje, kuris ir taip yra
pakankamai sudėtingas, nenuspėjamas ir duobėtas. Dėl to
reikia žiūrėti, kad troškimai nebūtų beatodairiški, kad jie būtų
naudingi visuomenei, atitiktų trokštamo dalyko vertę. Ir aplamai, reikia stengtis
būti naudingu žmonėms ir Visatai. Visada verta prisiminti, jog ateis laikas,
kai tau teks prarasti viską, ką turi. Todėl klausykitės savo širdies, stenkitės
objektyviai vertinti savo galimybes. Neverta visada save lyginti su kitais ir,
to pasekoje, pernelyg jautriai reaguoti dėl savo menkumo ir nesugebėjimo. Menki
miško augalai nepergyvena dėl savo menkumo, jie siekia duoti vaisių. Ir niekas
negali pasakyti, jog jie nereikalingi ir neprasmingi. Visi mes esame mažos
gyvenimo dalelės. O siekti įsigyti, pasiekti kažko, ką kiti labai vertina ir to
siekia, jeigu tai neatitinka tavo vidinių vertybių ir prigimties, neverta.
Verčiau rinkitės, kas atitinka jūsų prigimtį. Jeigu negyvensite pagal savo
prigimtį neatrasite savo vietos, nežydėsite ir nevesite vaisių. Juk miške yra daugybė įvairių augalų, bet kiekvienas
yra skirtingas ir atradęs savo nišą: vieni dideli ir užima daug vietos, kiti -maži
ir gražiai įsispraudę ankštose vietose. Bet mums užėjus į mišką, viskas atrodo
gražu ir prasminga. Mažas ir didelis, gražus ir negražus, spalvotas ir pilkas
ten viskam yra vietos, visi stengiasi gyventi pagal savo prigimtį bei
realizuoti ją pilnai. Miške niekas nesilygina su kitais ir nesiekia kažko vien
dėl to, kad to siekia kiti.
Taip ir žmogus, norėdamas užaugti, pražysti
ir duoti vaisių, turi gyventi pagal savo prigimtį, stengtis realizuoti ją
pilnai ir taip praturtinti pasaulį savo unikalios, mažos gyvenimo dalelės
įnašu. Kiekvienas yra ypatingas, vienintelis, nes gali vesti tik jam vienam
būdingus vaisius.
