Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXIX)

    Nors planetoje siautėja tamsiosios blogio jėgos ir piktadarių plano įgyvendinimui vadovauja tamsybių pasaulio valdovai, bet šviesusis kunigaikštis-  ramus, pasitikintis ir tvirtas. Jis stebi kaip storiausio stiklo kalėjimo sienos ir lubos vis labiau ir stipriau aižėja, dėl ko jos neilgai trukus pavirs šipuliais. Tada jis atsidurs kryžkelėje. O Dieve, neleisk jam suklysti! Šviesusis kunigaikštis daug dėmesio skyrė vidinio ir išorinio gyvenimo apmąstymams.  Jis mėgo  klausyti ir stebėti dieninius gyvūnus. Taip jis suprato, kad tiesiog vien tik atidžiai stebėdamas ir klausydamas gali daug sužinoti ir suprasti apie juos ir visą supantį pasaulį. Net ir iš paprastų dieninių gyvūnų yra ko pasimokyti, pavyzdžiui, jie turi daug kasdieninės, buitinės išminties. Iš pažengusių dieninių gyvūnų gali išmokti aukštesnių dalykų. Tiesiog nuoširdžiai, atidžiai stebėk ir klausykis -ir tu daug sužinosi bei išmoksi. Taigi būk atviras pasauliui bei naujam žinojimui ir jis po truputį atsivers tau. Tik tada pamatysi jo grožį ir didybę. Galingosios tamsios ir piktos jėgos jam atrodo įveikiamos.   

   Jis jaučia, kad yra daug nuostabių, mylinčių širdžių, kurios trokšta būti atpažintomis ir pamiltomis. Bet kartais net ir gražiausia gėlė gali būti nepastebėta, jei ji užgožta piktžolių. Meilės svajoja surasti nuolankiai stovintį šviesųjį kunigaikštį savo kelyje, laukiantį, kad Ją pastebėtų, akių žvilgsniu pasitiktų Jos žvilgsnį ir tada žybsnis gyvos meilės liepsnos. Meilė atėjo, žiedas išsiskleidė.

   Panašūs susitikimai realybėje galimi tik tada, kai gyvenimas susitinka su gyvenimu, protas su protu, širdis su širdimi. Tik artume gali įsijungti didžioji meilės gravitacijos ir magnetizmo jėga. Tokia stipri kaip milijardų saulių svorio juodosios skylės traukos jėga, kuri tave įtraukia ir daugiau niekada nebepaleidžia. Tada realybė ne daug skiriasi nuo fantazijos.

   Dieninių gyvūnų planetoje gyvenimas tapo pilnas įtampos ir nestabilumo. Naudojantis biologiniu oro užteršimu buvo išvystyta siaubinga baimės kūrimo industrija. Cenzūra, propaganda ir susidorojimas su jiems pavojingais oponentais, iš kurių atima net mokslų diplomus, tapo kasdienybe. Oficialiais gąsdinimais ir draudimais  dresuoja dieninius gyvūnus tamsiam vergo gyvenimui. Juos norima visiškai uždaryti jų urvuose, kad jie gyventų darbo vergo gyvenimą arba vegetuotų ir stumtų beprasmes dienas tikintis geresnės ateities. Galima pastebėti, jog dieninių gyvūnų gyvenimas tapo panašus į šviesiojo kunigaikščio. Tik jis jau yra nemažai suvaržymų ir spaudimo etapų praėjęs. Dėl to jis dabar gerai supranta  išorinę bei vidinę jų būklę ir juos užjaučia. Protingesni gali pasimokyti ir pasidaryti išvadas iš jo gyvenimo, pavyzdžiui, ką tam tikrose situacijose sakyti ir daryti ir ko nereikia sakyti ir daryti. Žinoma, paprastam dieniniam gyvūnui aklai kopijuoti jo nerekomenduotina, nes statusas, galimybės ir kt. yra nevienodos. Tačiau siekti savo gyvenimo tikslo ir laisvės turi, kaip ir jis, keliaudami šviesiu žinių ir išminties keliu. Jis manė, kad šviesus ir protingas dieninis gyvūnas visada privalo pasirinkti šviesiųjų jėgų pusę, o jei neaišku, kas ir kaip, pasižiūrėti į šviesiojo kunigaikščio poziciją, nes jis turi daug daugiau patirties ir žinių kovoje su tamsiomis blogio jėgomis. Jis tikrai gali daug patarti ir padėti planetos dieniniams gyvūnams.

   Pasakos XXVIII dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2020/11/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html

Pasimokykime iš istorijos ir nežlugdykime valstybių dėl koronaviruso

   Šiuo metu demokratija pasaulyje susiduria su rimtais išbandymais. Internetas ir socialiniai tinklai valstybių valdantiesiems neleidžia deramai visuomenėje sukontroliuoti diskusijų ir įvykių šalies viduje ir užsienyje interpretacijų.  Dar prieš pora dešimtmečių būti žurnalistu ar turėti savo televiziją, radiją, laikraštį, žurnalą galėjo toli gražu ne kiekvienas. Politinės ir verslo grupės konkuruodavo dėl valdžios, rinkų ir žmonių palaikymo, todėl jų kontroliuojama žiniasklaida taipogi konkuravo dėl skaitytojų, klausytojų, žiūrovų. Dabar žurnalistu gali tapti kiekvienas, o informacijos internete yra nepaprastai daug, ji labai susiskaidžiusi, išmėtyta ir realiatyvi. Todėl socialiniuose tinkluose, žmonių grupėse susidaro ‘’informaciniai burbulai’’ pagal pomėgius, interesus, požiūrį ir kt. Tai didina nestabilumą visuomenėse ir silpnina strateginio, jungiančio visuomenę požiūrio, pasaulėjautos būvimą. Tiesa, pagrindinė žiniasklaida vis dar išlaiko mainstream’ą, bet interneto ir socialinių tinklų įtaka visuomenės nuomonei- nepaneigiama. Tokioje situacijoje valdančiam elitui sudėtinga naujoje formoje palaikyti demokratiją buvusioje esmėje.

    Jokiu būdu neneigdamas koronaviruso ir jo pavojaus, noriu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad viruso grėsmė ir karantinas suteikia valdžiai papildomus viešosios erdvės valdymo ir poveikio visuomenei instrumentus. Tą nesunkiai galime pastebėti, kaip karantinas riboja nuomonių raiškos laisvę žiniasklaidoje ir mobilizuoja visuomenę. Kartu jis suteikia galimybę formuotis tamsiajai demokratijai, kuri po truputį užglaisto atsiradusias tradicinės demokratijos problemas ir iškilusius visuomenės nuomonės formavimosi pavojus.

   Manau, jau galima konstatuoti, jog koronavirusas nėra toks baisus, kaip žmonijos istorijoje yra buvę marai. Ir iš viso, man atrodo, kad pavojus nėra toks grėsmingas kaip oficialiai skelbiama. Taip teigiu remdamasis istorija. Pavyzdžiui, žmonijos istorijoje plintančios stichinės nelaimės, ligos, marai, baisios katastrofos sukeldavo visuomenėse bejėgiškumą ir paniką, nes žmonės vienas per kitą perduodavo žinią  apie mirtiną pavojų. Valdžios ir religiniai lyderiai būdavo priversti raminti panikuojančius, besiblaškančius žmones, demonstruoti dirbtinį pasitikėjimą ir kontrolę pavojaus akivaizdoje bei slėpti tikrąjį pavojaus mastą. Dabar tiesiog viskas  atvirkščiai, nei visada būdavo realaus, nepaprastai grėsmingo pavojaus akivaizdoje... Tiesa, žmonijos istorijoje yra buvę panašių atvejų, bet jie buvo labai fragmentiški, atidžiai valdomi ir išimtinai dėl tikslingų politinių priežasčių. Šiaip valdžios mėgsta žmonėms demonstruoti stabilumą ir galią, priešų ir pavojų įveikimą. O būtent netikėtos didelės nelaimės ir marai sukelia pavojus pačiai valdžiai iš visuomenės pusės. Netikėtos, realios, didelės katastrofos, nelaimės ir marai valdančiai klasei dažniausiai būna labai grėsmingi ir gana nelengvi išbandymai, nes  žmonių pyktis neretai nukrypsta į valdančiuosius. Visa to pasekoje žlunga valstybės, imperijos ir netgi civilizacijos [majų, indo, suirutė senovės Egipte ir daug kitų pavyzdžių]. Galbūt istorija vėl kartojasi, o ji, kaip žinome, kartojasi spirale, t.y. nesikartoja tiksliai taip, kaip anksčiau. Dėl to privalome pasimokyti iš istorijos, kad nekartotume tų pačių praeities klaidų ar kurti kažkokią tamsiąją demokratiją ir taip patiems žlugdyti valstybes, demokratiją bei daugumos žmonių likimus.

 

Ar valdžia teisingai reaguoja į besikeičiančią mūsų situaciją?

   Kadangi jau akivaizdu, kad žmonių vakcinavimas nuo COVID-19 užtruks, o situacija dėl koronaviruso yra kiek pagerėjusi ir medicinos įstaigų apkrova yra sumažėjusi, dabar metas adekvačiai laisvinti karantino apribojimus. Žmonės turi dirbti, mokytis, gyventi. Nebegalime toliau vadovautis vien tik medicininiu požiūriu ir visą dėmesį laikyti sutelktą tik į COVID-19. Turime pagaliau jau turėti oficialiai patvirtintą ateities planą, kaip visiems prisitaikyti prie koronaviruso ir po truputį judėti pirmyn. Juk mūsų žmonės ir verslai negali būti amžinai uždaryti ir nežinoti tolesnės mūsų visų ateities.

   Turbūt mažai kas prieštaraus, kad beveik metus negalime griežtame karantine gyventi, nes kitaip daug daugiau pakenksime žmonių sveikatai ir jų ateities gyvenimo kokybei, ekonomikai, pablogės socialinė padėtis, išaugs valstybės skola ir drastiškai suprastės jos finansinė situacija. Šitaip valdžia, saugodama žmones nuo koronaviruso, tik sugriaus valstybę, nes Lietuva neturi tiek išteklių, jog ilgą laiką galėtų mokėti subsidijas ir kitais būdais remti ar išlaikyti žmones ir verslus. Valdantieji ir bankų ekspertai sako, kad šiuo metu yra labai pigios paskolos, jos gali būti naudingos ir valstybė turi tuo pasinaudoti. Visgi, tenka pastebėti, jog paskolas reikės valstybei grąžinti, o galimybės jas tinkamai panaudoti ir jų gauti ateityje yra ribotos. Be to, patirtis rodo, jog Lietuva nuo Dalios Grybauskaitės laikų dažniausiai skolinasi brangiau negu kaimynės ar panašaus tipo pasaulio valstybės. Šioje vietoje manau, kad piktnaudžiavimą imant paskolas valstybės vardu reikia užkardyti. Seimas privalo priimti teisės aktus, kurie neleistų be Seimo leidimo valstybei skolintis finansų rinkose brangiau, negu yra rinkos kaina Lietuvos tipo valstybei. Taip pat privalo uždrausti valstybės vardu skolintis per nereikalingas tarpines organizacijas.

   Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonės praranda pajamas, sveikatą, gyvenimą, žlunga verslai, o vaikai praranda vaikystę ir ateitį. Jie negali pastoviai aukotis ir gyventi vien tik COVID- 19 gyvenimu. Turime patyrimą pirmo ir antro karantino, kurie gali būti atspirties taškai laisvinant ribojimus, apsaugant pažeidžiamiausius visuomenės narius ir visiems mums judant į priekį. Galų gale dalis žmonių yra persirgę koronavirusu, o dalis- paskiepyti ar skiepijami. Dėl to Vyriausybei reikia padaryti epidemiologinį tyrimą nustatyti, kiek realiai žmonių yra persirgę ir turi antikūnius. Mums reikia sužinoti realią situaciją, kad galėtume priimti tikslius ir teisingus sprendimus dėl karantino ribojimų laisvinimo, pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugojimo ir artimiausios mūsų ateities gyvenimo plano.

   Pažymėtina, kad žmonės ir verslai yra gana gerai pasiruošę ir pripratę prie koronaviruso situacijos, nusipirkę priemonių ir išmokę saugotis. Todėl gerėjant situacijai kai kurie sektoriai tikrai gali pradėti dirbti. Mano nuomone, daugiau yra žalos negu naudos juos laikyti uždarytus ar stipriai apribotus, nes dažnu atveju tai nesukeltų itin padidėjusių rizikų infekcijai plisti. Taigi pagal galimybes judėkime pirmyn laisvinant karantiną ir kartu apsaugant pažeidžiamiausius bei būkime adekvatūs ir atidūs besikeičiančiose situacijose, o svarbiausia- valdžia privalo šioje sudėtingoje situacijoje veikti taip, jog jos veiksmai ir sprendimai nepakenktų žmonėms ir valstybei labiau negu pati koronaviruso infekcija.