tag:blogger.com,1999:blog-8399216583579857672024-03-10T11:13:30.620+02:00TOTASTotashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.comBlogger123125tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-7678742232005740592024-03-10T11:12:00.002+02:002024-03-10T11:12:43.646+02:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXXII)<p> </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Nors dieniniai gyvūnai yra stiprūs, nes jie atlaikė tamsiųjų
jėgų gąsdinimus, keliamas įtampas, išnaudojimą, pažeminimus
bei karalystės ekonomines, politines ir karines problemas, visgi jie
yra atsidūrę ant bedugnės krašto, jie -pasimetę ir išsigandę,
juos reikia gelbėti. Kadangi jiems reikia kovoti prieš blogio
galią, kuri grasina savo bjauriais čiuptuvais apglėbti ir
mirtiname glėbyje uždusinti visą visuomenę, jos sąrangą. Juos
būtina sugrąžinti į Kūrėjo numatytą kelią, nes kitaip jie
visi bus sunaikinti.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Šis stebėtojas
yra įsimylėjęs mąstymą, žinias ir išmintį. Jo viso gyvenimo
negęstanti meilė- išmintis. Jis ją gerbė ir mylėjo nuo pat
vaikystės. Šviesusis kunigaikštis yra prie tų, kurie siekia
išminties ir tai laiko apsivalymo menu. Taip pat prie tų, kurie jau
pradėjo didžiojo sugrįžimo kelionę, kurios pabaiga mąstomos
visa tikrovę apimančios vienybės pilnas suvokimas. Atsigręžus į
nueitą gyvenimą- tai jį galima būtų apibūdinti kaip žinių,
proto ir išminties siekio kelią. Jis daug turi meilės, bet
didžiausia ir niekada negęstanti jo meilė yra suvokimas, žinios,
protas ir išmintis. Dar daugiau- ar jis labai noriai ėjo
(dažniausiai), ar per prievarta išorinis pasaulis ir kažkas iš
vidaus visada jį vertė eiti šiuo keliu. Iš tikrųjų nebuvo
pasirinkimo.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Apie dieviškus
meilės kontaktus.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Šiltas šviesiojo
kunigaikščio žvilgsnis ir šilta šypsena sušildo ne tik Jos
širdį, bet ir šąlantį kūną. Štai Ji jau jaučiasi visa savo
būtimi šilčiau.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Ir vėl mylinti
širdis laukia iš šviesiojo kunigaikščio užuominos. Užuominos,
kad yra mylima, laukiama ir vienintėlė. Nekantriai pradedu dialogą
su juo. Laukiu iš jo visko. Lyg būčiau vienintelė išrinktoji.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Jis stebi, kai
tuščia ir kenčianti širdis eina kasdieniais gyvenimo keliais
ieškodama atramos. Ieškau šviesiojo kunigaikščio žvilgsnio, to
žvilgsnio ieškau kasdien, nes jis mane pagyvina, pagražina ir
suteikia didžios vilties.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Pasakos XXXXI dalis: <a href="https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2024/01/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html" target="_blank">https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2024/01/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html</a> </p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-75330789683164163102024-01-07T20:58:00.002+02:002024-01-08T10:18:27.724+02:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXXI) Anksčiau šviesusis kunigaikštis, kaip ir visi, paprasti dieniniai gyvūnai, nesuprato, kad pamatyti tikrovę, kokia ji yra, nėra duotybė. Nors jis nuo vaikystės stengiasi teikti pirmenybę objektyviam tikrovės matymui, tačiau, pasirodo, to neužtenka. Atrodytų matome aplinkinį pasaulį realiai ir be jokių problemų galime orientuotis jo tikrovėje bei galime neabejoti jo realumu, bet taip nėra, nes dieniniai gyvūnai nepastebi, kad jų perspektyva- yra dalinė perspektyva. Be to labai daug ko pasaulyje dieninis gyvūnas fiziškai negali matyti, girdėti, užuosti, pajusti. Ir tai ne vieninteliai apribojimai! Dalinė perspektyva- kaip veidrodis. Todėl dėl veidrodinės tikrovės suvokimo prigimties pamatyti tikrovę visapusiškai nėra taip paprasta bei nėra duotybė, kaip dieniniai gyvūnai galvoja. Net jei stengiatės į ją žiūrėti objektyviai, nešališkai, be išankstinio nusistatymo ar kokio patyrimo, ši veidrodinė tikrovės suvokimo prigimtis neleidžia dieniniams gyvūnams pamatyti visos tikrovės, visa jos apimtimi, sluoksniais, turiniu ir iš visų pusių. Jie tik turi įsivaizdavimą, jog mato visą tikrovę, nors mato tik mažesnę dalį tikrovės. Taip yra todėl, kad veidrodžio galimybių atspindėti ribos sutampa su žvilgsnio galimybių aprėpti ribomis. Pavyzdžiui, reiškinį jie mato tik iš vienos pusės ir ši veidrodinė- dalinė perspektyva jiems atrodo yra vienintelė galima. Šis atspindėjimo ir stebėjimo šablonų tarpusavio atitikimas sunaikina ribų suvokimo galimybę, todėl jie jų ribų nemato. Taip tikrovės stebėtojas praranda galimybę suvokti save kaip ribotai matančiu. Tokia dalinė- veidrodinė perspektyva visada sudaro prielaidas tikrovei iškraipyti. Iškraipymu ji virsta visuomet, kai jai priskiriama visa tiesa apie tikrovę, neatsižvelgiant į neatspindėtą jos dalį. O visa, kas bent vienu laipsniu mažiau už tikrovę, yra paženklinta iliuzijos- nevisapusiško matymo ir netinkamo suvokimo. Dėl to dieninio gyvūno protas, tikrovės matymas ir suvokimas visada yra tarp tikrovės ir iliuzijos bei pasižymi jų abiejų savybėmis. <div><br /></div><div>Per dieviškus vizitus vis dažniau mylinčios sielos jo širdį kalbina intymumo ir aistros kalba. Tačiau jam nereikia santykių su patele, jeigu jie nevaisingi. Jis per daug toli nuėjęs, kad keistų kelią dėl tuščių santykių. Net nuostabiausios patelės konkretūs meilės veiksmai vargiai galėtų jį sugrąžinti į dieniniams gyvūnams įprastą gyvenimo kelią. Be to jį labai šaldo rinktis šį gyvenimo kelią tai, kad jis tiesiog mato, jaučia ir intuicija sako, jog jo išrinktoji gali tapti geidžiamiausia superžvaigžde įvairiausio plauko patinams. Netgi jei jis savo deivę pakrautų. Nesunku nuspėti, kad padebesiais skraidančią, atitrūkusią nuo žemės Deivę stengsis pakabinti visokie tinginiai, sapneliai apie verslą, norintys išsiaukštinti ir kitokie savanaudžiai. Nors jo pozicija būtų aiški- netrukdyti jos laimei, tačiau visgi nesinorėtų, jog jo meilės vaisius augdamas matytų blogus pavyzdžius… <div> Per vieną iš dieviškų vizitų jų širdys- dieviškosios meilės ugnyje. Jis joje pamatė daugiau negu išvaizdą. Taip dieviškoji meilė moko Jos suspaustą ir labai sužeistą širdį garbinti ir mylėti… </div><div> Pas kitą jis ateina tada, kai Ji pavargsta laukti...Įdiegia viltį širdyje. Mūsų susitikimų viltį. Šis tikėjimas jai atveria naują dieviškąjį pasaulį, kuris praturtina jų išgyvenimus- dar nepatirtais ir nepakartojamais išgyvenimais… </div><div><br /></div><div> Pasakos XXXX dalis <a href="https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/08/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html ">https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/08/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html </a><a href="https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/08/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html"></a></div></div>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-64647872828348404102023-12-25T20:14:00.001+02:002023-12-25T20:21:31.419+02:00Apie žlugusius lūkesčius<p> </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Emocinis skausmas kyla ne tik dėl nesėkmės, depresijos,
netekties, bet taip pat jis gali kilti dėl nusivylimo, kurį
patiriame, kai lūkesčiai neišsipildo. Visi turėjome ar turime
netikroviškų ir vargiai įgyvendinamų lūkesčių, kurie sukelia
tik daugiau skausmo. Žlugę jie atneša dar daugiau nusivylimo ir
skausmo. Kartais nusivylimai ir apgailestavimai yra tokie gilūs ir
dideli, jog žmogus, negalėdamas pakeisti susiklosčiusios
situacijos, jaučiasi visiškai bejėgis. Kartais atrodytų visiškai
realūs ir tikroviški lūkesčiai žlugo, kurie neturėtų būti
normaliai iliuziniai. Suprantate, kad viskas ir galėtų, ir turėtų
būti kitaip, negu yra. Todėl kai jie neišsipildė, užnuodijo
širdį ir sukėlė didelį skausmą. Tačiau negalite rinktis. Ir
ima pasiutimas, jog taip neturėtų būti! O emocijos, kad ir kokios
nuožmios bebūtų, nieko nekeičia. Dar pablogina savijautą ir net
situaciją bei aplinkinių požiūrį į jus. Jūsų poreikiai lieka
nepatenkinti dėl kitų žmonių pavydo, baimių, interesų, trūkumų,
troškimų ar tiesiog dėl nesupratimo, ribotumo, kitokio pasaulio
matymo. Dėl ko žmogus, iš kurio nesitikėjote, jūsų realiems
lūkesčiams pasipriešino ir juos atmetė.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Visuomenė,
aplinka taip pat mums kelia lūkesčius, kuriuos priimame tarsi
savus. Jie pasako, kokie turime būti, ko galime tikėtis ir kada
privalome būti sėkmingi. Taip sukuriate pasaulį ir gyvenimo idėją,
pagrįsta realybės nuotrupomis, reklaminiais šūkiais, autoritetų
skelbiamomis frazėmis, visuomenės normomis ir trendais ar
socialinių tinklų šūkiais, viltimis, baimėmis ir troškimais. Ir
šią gyvenimo idėją, šį kitų sukonstruotą vaizdą, troškimą
priimate kaip tikrą bei kaip savo, klaidingai įsivaizduodami
realybę, kurios tikrai trokštate. O kai šie netikri lūkesčiai
neišsipildo, kenčiate. Šiuo atveju blogiausia, kad priimdami kitų
lūkesčius, idėjas ir pasaulėžiūrą kaip savą ir būdami
visuomenės bei aplinkinių nuomonių įtakoje, kenčiate jūs, o ne
tie, kurie visa tai kuria ir to nori.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Tikrovių yra
daug. Kiekvienas žmogus realybę suvokia per savo emocinių,
protinių ir dvasinių sąlygotumų filtrus. Jūs galite ir privalote
turėti savo nuomonę, norus ir lūkesčius. Nereikia taikytis ir
stengtis atitikti kažkieno sukurtus standartus. Kam stengtis gyventi
pagal kitus? Jų lūkesčiai ir viltys yra jų lūkesčiai ir viltys,
o jūsų lūkesčiai ir viltys yra jūsų lūkesčiai ir viltys. Tam
leisdami būti, bus mažiau streso, nusivylimo ir kančių.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Be norų,
lūkesčių žmogus negali augti, progresuoti. Todėl smegenys kuria
lūkesčius apie tai, kas suteiks jums laimės, ir į pasaulį žiūri
per šią lūkesčių prizmę. Jūs galite nepastebėti daugelio
akivaizdžių detalių ir aplinkybių, nes jūsų protas smarkiai
susitelkęs į tai, ką žinote ir esate patyrę. Ir kai lūkesčiai
nepatenkinami, kyla emocinis maištas. Pastebėkite, kad lūkesčių
žlugimą kiekvieną kartą lydi emocinės reakcijos. Tai emocinis
ryšys su lūkesčiu, kuris yra reakcijos priežastis. Kai norime
išsivaduoti iš ryšio ir emocinės reakcijos, lūkesčiai turi mūsų
nesaistyti. Jau lūkesčių kūrimas kelia įtampą. Laukti, tikėtis,
vadinasi, sėti nedarnumo sėklą. Dėl to, pavyzdžiui, jogai,
šventieji, sufijai stengiasi nekurti lūkesčių ir pasitenkina tuo,
kas yra. Kadangi jie savanaudiško nesiekia materialiame pasaulyje,
jiems nereikia kurti lūkesčių dėl jo. Visgi, mano manymu, jie
turi lūkesčių: perduoti mokymą, pažinti savo dvasinę prigimtį
ir pan. Taigi, ir jie turi lūkesčių ir vilčių...ir ne visi
išsipildo...Visi turime realių ir nerealių lūkesčių, norų,
vilčių. Ir kartu kiekvieno širdyje daug žlugusių lūkesčių ir
nusivylimo savimi, žmonėmis, aplinkybėmis ar net pasauliu, Dievu.
Kiekvienas turime savą žlugusių vilčių kapinyną. Tik vienų
kapinynas didesnis, o kitų- mažesnis. Dėl to laikytis už
nuoskaudų- tai tas pats, kas vartoti nuodus ir laukti, jog nuo to
numirs priešai. Verčiau palaidoti netikrus lūkesčius bei
žlugusias viltis ir svajones. Nereikia apgailestauti, kentėti ir
nuolat prisiminti blogus dalykus. Nesakau, kad reikia užmiršti savo
klaidas, kitų žmonių blogą elgesį, darbus ar dėl to įgytos
patirties ir žinių. Tiesiog nereikia apie tai nuolat galvoti ir
graužtis, kentėti. Šią blogą patirtį reikia prisiminti tik
tada, kai nutinka panaši situacija ir ji naudinga sprendžiant
problemas. Tai turi likti naudinga patirtimi, pažinimu ir
išmintimi, o visas negatyvas- tegu keliauja į kapinyną.</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-77428979065157431682023-11-01T21:29:00.002+02:002023-11-01T21:29:53.068+02:00Visata yra teigiama, todėl gėris ir gerosios jėgos yra stipresnės už blogį ir piktąsias jėgas<p> </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Mūsų Visatoje, kaip pasakoje, ilgainiui, įvykių tėkmės
rezultate, visada laimi teigiama pusė. Žmonių gyvenime šia prasme
yra tas pats. Mums gerumas yra geriau už blogumą, dorybės yra
geriau už nuodėmes, teigiama yra geriau už neigiama, šviesa yra
geriau už tamsą ir t.t. Trumpalaikėje perspektyvoje gali atrodyti
kitaip, bet ilgalaikėje -teigiama turi pranašumą. Verta pastebėti,
kad teigiama niekada negali visiškai sunaikinti neigiama, nes Visata
yra simetriška. Tai reiškia, jog šviesos negali būti be tamsos,
teigiamo be neigiamo ir pan. Tai galioja ir okultizmui bei materijai.
Pavyzdžiui, mūsų Visatos materija yra teigiama. Tiesa, mūsų
galaktikoje ir visoje Visatoje yra antimaterijos, bet jos yra labai
labai mažai palyginus su materija. Dabar mokslininkai aiškinasi,
kodėl po Didžiojo sprogimo (ar kitokios Visatos pradžios) laimėjo
materija, o ne antimaterija. Įdomu tai, jog mokslininkai šiuo metu
laboratorijoje sukuria pavienius antimaterijos atomus. Didesnio
kiekio sukurti yra nepajėgūs ir turbūt dar negreitai galės. Ir
gerai. Nes antimaterija susidūrusi su materija virsta energija.
Nelieka visiškai nieko. Materija tiesiog išnyksta po tokio galingo
sprogimo, kad pačios galingiausios atominės bombos yra vaikų
žaidimai. Tai pats galingiausias žmonijai tikrai žinomas
sprogimas, kurio žmonija dar nėra įvaldžiusi.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Šiandien yra
Visų šventųjų šventė. Šventumas ir šventieji ne be reikalo
garbinami. Nes tai yra gyvenimo jėga ir reikalinga stiprybė
kiekvienam žmogui. Tai tokia jėga, kuri ilgainiui, platesnėje ir
gilesnėje perspektyvoje, visada laimi. Šviesiosios jėgos ir
šventumas yra stipresnė jėga už išties galingą juodąją magiją
ir už visas blogio jėgas. Analogiškai galima pasakyti net apie
žmogaus sveikatą. Manau, kad šventumas – sveikata. Gal pernelyg
stipriai pasakiau, bet tai įvairiais būdais galima aptikti pasaulio
išmintyje, dvasinėse tradicijose, religijose, ezoterikoje ir gydymo
praktikose. Visose pasaulio kampeliuose nuo neatmenamų laikų
šamanai, žyniai dvasiniai mokytojai, kunigai taip manė ir tai
praktiškai taikė. Pavyzdžiui, šamanai ligas gydydavo varydami
apsėdusias žmogų blogąsias dvasias (virusinė ar bakterinė
infekciją) veikdami jo mąstymą ir dvasią teigiamai. Induizme ar
Budizme yra manoma, kad neišmanymas, bloga karma, netinkamas
mąstymas, aistros, piktumas ir pan. sukelia ligas ir kančias.
Įdomu, kad Katalikų Bažnyčia viduramžiais net neleisdavo žmonių
gydyti vaistais ir žolelėmis. Buvo teigiama, kad žmogų jo maldos,
savęs skaistinimas, atsikratimas ydų ir nuodėmių jį gydo ir
paruošia amžinajam gyvenimui. Beje, šiais laikais medicinoje toks
požiūris vėl atgimsta! Rašomos ne tik knygos, bet ir neretas
gydytojas tą pastebi ir kartais stengiasi ta prasme pakreipti savo
pacientą. Taigi, galbūt blogio jėgos stiprios ir dažnai atneša
greitesnius ir akivaizdžius rezultatus, tačiau gerosios jėgos
ilgainiui nugali ir turi savybę ilgai ir tvirtai išlikti. Visata
yra simetriška. Ir kas įvaldo abi jėgas- tas valdo Viską
Visatoje.</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-86073888973948977162023-10-05T09:08:00.000+03:002023-10-05T09:08:49.567+03:00Būti mokytoju- sunkus iššūkis Mokytojo darbas yra sunkus, tačiau labai prasmingas. Žinoma, Mokytojas tarnauja mokiniui ir privalo atsiliepti į mokinio poreikius, lūkesčius ir tikslus. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad mokytojas turi nusileisti į mokinių lygį ir tapti jiems lygus ar jų norus pildantis tarnas. Dar daugiau- iki tokio lygio mokytojas jokiu būdu negali nusileisti, nes tai veda į chaotišką, neveiksmingą, prastą mokymosi procesą ir rezultatų nepasiekimą bei galiausiai į mokytojo autoriteto ir pagarbos praradimą. Visada svarbu atminti, jog mokytojo tarnystė mokiniams- tai ne paslaugaus tarno tarnystė ponui. Mokytojas visada privalo išlaikyti kontrolę ir vadovavimą klasėje bei būti svarbiausiu ir autoritetingiausiu asmeniu mokymosi procese. Tik tokiu būdu mokytojas geriausiai galės tarnauti mokiniams, kurti tinkamą atmosferą ir geriausiai pasirūpinti jų ugdymu, asmenybės ir žinių augimu ir gauti gerus rezultatus. Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-3237814265143312942023-09-01T10:45:00.001+03:002023-09-01T10:45:34.159+03:00Gyvenimas reikalauja iš mūsų savikontrolės ir disciplinos<p> </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Mieli moksleiviai, studentai ir visi besimokantieji,</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Žinių ir
mokymosi kelyje savikontrolė ir disciplina yra raktas, kuris jums
padės ne tik neišklysti iš pasirinkto kelio, kryptingai mokytis ir
siekti tikslo, bet ir leis įgyti gerokai daugiau žinių,
pasirinktoje srityje pasiekti meistriškumą bei tinkamai ir
efektyviai visu tuo pasinaudoti. Svarbu suprasti, jog siekiant tikslų
ir sėkmės gyvenime visada neatskiriama to dalis yra disciplina. Be
savikontrolės ir disciplinos jokie dideli, teisingi, geri ir pan.
darbai ir įvairios iniciatyvos neduos ilgalaikių ir patvariai gerų
rezultatų. Tik savitvarda ir savidisciplina gali sujungti tavo
intencijas, žinias ir veiksmus. Tik to dėka gali išlaikyti
pastovią savo kryptį ir veiksmų nuoseklumą, efektyvumą ir
gilumą.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Kartais yra labai
sunku laikytis disciplinos, galbūt, kartais ne visada ir visur jos
reikia skrupulingai laikytis (nes pernelyg suvaržo gyvenimą, atima
spontaniškumą ir pan.), tačiau gyvenimas ir pasaulis myli
discipliną. Dar daugiau- pasaulis mus spaudžia laikytis
disciplinos. Pavyzdžiui, atidžiai pažvelgus į gyvenimą, galite
pastebėti, kad jei nedrausmini savęs, nesilaikai nustatytos
tvarkos, neveiki pagal Visatos dėsnius, tada pasaulis tai padarys už
tave įvairiais būdais ir padarys tai savais metodais, kurie gali
būti itin tau skaudūs. Todėl verčiau nelaukti, kol pasaulis
privers, nubaus ar ką nors kitą blogą padarys, ir pačiam imtis
savidiciplinos, nes tau nuo to bus geriau, nes tada gerokai labiau
kontroliuoji gyvenimo procesą, prie jo geriau prisitaikai, gali
geriau įtakoti savo likimą bei nesileisi taip gyvenimo
desperatiškai blaškomas ir daužomas. Nors, kad ir kartais kokia
nemaloni bei sunki yra savikontrolė ir disciplina, bet ji privalo
būti kiekvieno gyvenime ir reikia jos laikytis kiekvienam iš mūsų.
Nes tai yra raktas į žinias, meistriškumą, įvairius pasiekimus
ir sėkmę gyvenime.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Nuoširdžiai
sveikinu jus su Mokslo ir žinių diena!</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-41449281573120658962023-08-15T22:00:00.000+03:002023-08-15T22:00:03.007+03:00Visata yra nepaprastai sudėtinga, įvairi, joje klesti unikalumas ir evoliucija<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Kiekvienas daiktas Visatoje- geras ar blogas yra reikalingas.
Nieko nėra nereikalingo. Kiekvienas daiktas pasaulyje yra mažiau ar
daugiau sudėtingas. Ne tik jo savitas turinys, tačiau jo
sudėtingumą apibrėžia ir tarpusavio santykių bei įtakos
sistema, dalyvavimas Visatos erdvėlaikio tinkle. Kitaip nebūtų to
sudėtingumo, įvairovės ir mūsų gyvų Visatoje. Kol esame gyvi,
netgi medžiui, saulei, žvaigždei reikia kiekvieno iš mūsų.
Kitaip šiai egzistencijai kažko trūktų, ji nebūtų užpildyta,
išpildyta- nors esame tokie menkučiai Visatos neaprėpiamoje
didybėje. Kiekvienas turi savo melodiją, kuri užpildo, įprasmina
gyvenimą ir jo nenumaldomą tėkmę. Visatos audeklas, ant kurio
piešiame savo gyvenimo raštus. Juk kiekvienas įspraudžiame bent
mažytį savo ženklą ant šio Visatos audeklo. Yra kažkoks gerai
nesuvokiamas reikalingumas, kurį kiekvienas įgyvendiname. Juk be
tavęs ir manęs nebūtų įsprausto ženklo, būtų tuščias
tarpas, kuris nebūtų užpildytas mūsų originalumu.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Unikalumas yra
visur. Net medžio lapai skirtingi, net mūsų kūno dalys unikalios,
pavyzdžiui, kiekvienas kūno plaukas unikalus, to pačio kūno akys
šiek tiek skiriasi...Taigi Visata yra begalinė įvairovė. Dėl to
galime spėti, kad kiekvienas yra svarbus ir nepakeičiamas Visatos
vyksme, todėl yra labai jai reikalingas. Jei Kūrėjas, Visko kūryba
viską daro dėl kūrybos, kad pažintų save- tai kiekvienas gyvas
ir negyvas daiktas tarnauja šiam tikslui. Kartu tai reiškia, jog ir
visi mūsų vargai, nelaimės, negatyvas tarnauja šiam tikslui, nes
pasaulis yra viskas, kas egzistuoja jame. Neegzistuoja nieko, kas
nebūtų reikalinga. Be to, nėra nieko, kas nebūtų Dievo kūryba.
O kiekvienas esame šios kūrybos dalininkais. Taigi esame savęs ir
šio pasaulio kūrybos dalininkais.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Kiekvienas pats
sau yra svarbiausias Visatoje. Nėra nieko svarbiau individui negu
jis pats, nors to išraiškų gali būti įvairių, net atrodytų
nepanašių į tai: pagalba vaikams, svetimiems žmonėms ar net
gamtai. Tu esi sau svarbiausias Visatoje ir labiausiai rūpiniesi tik
savimi. Be tavęs- tau nėra šio pasaulio. Ir tai yra teisinga. Dar
daugiau- visas pasaulis, kurį matai yra tavo kūriny<span lang="en-GB">s!
</span><span lang="lt-LT">Ta prasme, kad kiekvienas iš mūsų
pasaulį mato savaip. Nėra pasaulyje visiškai vienodų matymų,
mąstymo, jautimo, išgirdimo, užuodimo. Tai galioja augalams,
gyvūnais ir visai gyvybei. Pavyzdžiui, šuo pasaulį jaučia ir
supranta kitaip negu žmogus (jame uoslė pasaulio pažinime ir
orientacijoje užima gerokai didesnę vietą negu pas žmogų). Taigi
visų sukurtų individų pasaulio supratimas, pajautimas ir gyvenimo
istorija- nevienoda. Kiekvienas atlieka savo misija. </span><span lang="lt-LT">Kiekvieno</span><span lang="lt-LT">
misija- unikali. Kad ji būtų įvykdyta, reikia dėmesio sau,
rūpinimosi savimi. Jei tik rūpiniesi </span><span lang="lt-LT">tik
</span><span lang="lt-LT">visais aplinkui, bet ne savimi, neleid</span><span lang="lt-LT">i
</span><span lang="lt-LT">sau </span><span lang="lt-LT">būti</span><span lang="lt-LT">
savimi, tu neatlieki savo misijos, savo pašaukimo, neišreiški savo
unikalumo, tikrojo savęs. Tokiu būdu nuskurdini pasaulį! Tau
reikia būti savimi, kad gyventum SAVO gyvenimą, išreikštum savo
grožį, savo unikalumą, savo misiją. Tai visiškai nereiškia, jog
nereikia rūpintis kitais, jiems padėti, dalintis viskuo su kitais
ir pasauliu. Reikia, nes tai reikalinga tau, kitiems, pasauliui, nes
tai yra tikrasis gyvenimas, </span><span lang="lt-LT">tavo įnašas
ir paliktas ženklas</span><span lang="lt-LT">. Dar daugiau- tai
suteikia tau šansą išreikšti save, būti labai reikalingu
pasauliui. Be to turime nuolat tobulėti, vystytis, būti geresniais
negu vakar, nes Visata ir viskas, kas egzistuoja, yra nukreipti į
efektyvumą, evoliuciją ir į vis aukštesnį lygį. Kas tam maišo,
atitarnavo ar nereikalinga- išnyksta.</span></p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-82163633166742732692023-08-07T10:22:00.001+03:002023-08-07T10:22:37.000+03:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXX)<p><br /></p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Vieni mėgsta stebėti gamtos vaizdus, kiti- augalus, dar kiti-
įvairius gyvūnus, o šviesusis kunigaikštis mėgsta stebėti
dieninius gyvūnus. Pažinimas- svarbi gyvenimo prasmės dalis. Juk
dieniniai gyvūnai visada stengiasi suprasti, pažinti savo gyvenamą
aplinką, pasaulį. Šviesusis kunigaikštis nesijautė kažkokiu
proto bokštu. Tuo labiau, kai nėra super didelių protinių
skirtumų tarp dieninių gyvūnų. Kitaip juk tokį supergyvūną
reikėtų priskirti jau kitai rūšiai… Tačiau progresuojant
kelyje vis sunkiau surasti bendraminčių. Be to pats vis labiau
renkiesi su kuo draugauti, kol galiausiai vis dažniau renkiesi būti
vienam. Viskas turi savo kainą.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Apie dieviškus
vizitus. Jis mato tokią pavargusią ir nesuprastą sielą. Bet ji
pajaučia šviesųjį kunigaikštį šalia. Seka gili sielų
akistata, kada Ji pastebėta ir suprasta. Ir štai Ji jau atrodo kaip
pavasario saulės paliestas pumpuras, norintis skleistis savo
didžiajam žydėjimui… Neprisirišk prie šviesiojo kunigaikščio.
Juk gavusi meilės impulsą gali toliau skleistis. Yra daug puikių
patinų. Tik nereikalauk iš jų, kurie jau turėtų Tave pastebėti,
dieviškų galių. Jie jų neturi. Tiesiog grimzkite į gilią
tarpusavio meilę...
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Šviesusis
kunigaikštis per daug gerbia ir myli, jog būtų toks neatsakingas
ir žiaurus, kad nuskintų puikiausią gėlę ir pasinaudotų ja, jos
grožiu, nuostabumu, kūnu, o po to paliktų nusivylusią,
įskaudintą, sužeistą nuvysti ir sunykti pakelėje. Tiesa, ne tik
dėl to, kad neleidžia sąžinė, bet ir nemato prasmės bei nenori
pats visomis prasmėmis švaistytis. </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Pasakos XXXIX dalis: <a href="https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/06/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html">https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/06/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html</a></p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-14893918516685228852023-06-12T14:27:00.005+03:002023-06-12T14:29:08.018+03:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXIX)<p> </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Neišmanymas- šio pasaulio vargas. Daugelio nesėkmių, baimių,
pykčio, kvailumo ir, apskritai, nelaimingi gyvenimo pagrindas.
Tiksliau- jis yra vienaip ar kitaip sudėtinė mūsų negandų,
nelaimingumo, bejėgiškumo ir ir t.t. sudėtinė dalis. Net jei turi
blogą karmą, likimą, kitų užkrautas bėdas ar klaikias gyvenimo
sąlygas, į kurias patekai ne dėl savo kaltės, neišmanymas,
neprotingumas, nesąmoningumas- tai dar labiau padidins. Privers dar
labiau kentėti. Neišmanymas, neprotingumas, nesąmoningumas, štai,
kas padaro gyvenimą klaikiu pragaru. Nenuostabu, jog nežinojimas
dieniniams gyvūnams kelia baimę, verčia daryti nuodėmes. Svarbu
suprasti, kad neišmanymas yra daugelio nuodėmių priežastis. Juk
dažnai dieninis gyvūnas daro nuodėmę ne iš piktybiškumo ir
tamsybės, o tiesiog todėl, kad nežino kaip patenkinti savo
interesus, pasiekti sėkmės ir laimės geriausiu, tinkamiausiu būdu.
Sąmoningumas, išmanymas, žinios bei normalus, stiprus protas su
teisinga motyvacija ir intencija yra dorybės bei kelias į tikrą
šventumą. Dar daugiau- ne tik dorybės, bet ir kelias į progresą,
tikrą sėkmę, laimę ir sveikatą.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Šioje planetoje
visos gyvybės rūšys (nuo vienaląsčių iki sudėtingų organizmų)
siekia, vienaip ar kitaip,pasaulio pažinimo (savo aplinkos, savo
galimybių ir pan.). Visos gyvos būtybės nesąmoningai kaupia
patirtį ir žinias apie šį pasaulį ir tą informaciją naudoja,
kad sėkmingai išgyventų ir plėstųsi. Dar daugiau- sukaupta
informacija perduodama palikuoniams per genus, per pavyzdį ir
elgesį, kad šie galėtų pasinaudoti šiuo daugelio kartų sukauptu
lobynu. Tiesa, dieniniai gyvūnai žinias papildomai fiksuoja dar ir
sąmoningai. Mokymasis būdingas visoms gyvybės rūšims. Pasaulio
pažinimas, prisitaikymas prie aplinkos ir kūrimas sau palankios
aplinkos yra evoliucijos ir gyvybės, jos egzistavimo, plėtimosi
variklis. Tai ne vienos kartos uždavinys. Dėl to visos gyvybės
rūšys ir kartos kaupia žinias, įrašo jas į genus, pasąmonę,
instinktus net ir tą, kurios nepanaudojo savo naudai. Taip daroma,
jog kuri nors karta, atsiradus galimybei, galėtų pasinaudoti ta
informacija (juk visko viename gyvenime patirti neįmanoma) savo
evoliucijai, geresniam prisitaikymui, išgyvenimui, tobulėjimui.
Taigi, pažinimas, žinios- svarbi gyvenimo prasmės dalis.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Galima pastebėti,
kad dieviškai meilei ribų nėra. Ji ateina, kai nors akimirką
pakeliu žvilgsnį šviesiojo kunigaikščio link. Todėl nebe
sutinku jo žvilgsnio, nes nusuku akis į šoną, kad neprabiltų
mano širdis. Vis dėlto patelė- ne gėlė. Ji gerokai daugiau nei
gėlė, nors tarp judviejų ir esama analogijos. Meilės pilna siela-
tai pats gražiausias žiedas Kūrėjo kūrybos puokštėje. Todėl
leiskime ir padėkime joms, kaip gėlėms, augti ir žydėti joms
savitu būdu.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Pasakos XXXVIII dalis: <a href="https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/04/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html">https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/04/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html</a></p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-79485450244068328172023-04-09T20:22:00.002+03:002023-05-12T16:30:44.801+03:00Apie gyvenimo patirtį, biologines programas ir lūkesčius<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Smegenys, vadovaudamasis patirtimi ir biologinėmis programomis,
kuria lūkesčius apie tai, kas suteiks jums laimės, ir į pasaulį
žiūri per šių lūkesčių prizmę. Todėl žmonės ne tik dėl
įtampos, rūpesčių, baimių ir pan. arba dėl nežinojimo, neišmanymo nepastebi daugelio svarbių dalykų gyvenime. Smegenys yra labai
susitelkusios į tai, ką jau esate patyrę praeityje ir, kas jų
įsitikinimu, supratimu, gali atnešti laimės ateityje, tad daug ką
praleidžia, nepastebi, neįvertina, tame tarpe ir nuostabių
galimybių, naudingų žmogui dalykų. Dar daugiau- jos visada
apdovanoja gerais jausmais kaskart, kai tik įgyvendinate ar randate
būdą įgyvendinti šį suprojektuotą lūkestį ir nubaudžia, kai
prarandame galimybę arba jos neįgyvendinate. Laimės hormonai
išskiriami pliūpsniais- geras pasirinkimas laimės suteikia tik
trumpą laiką. Dėl mūsų troškimo išlikti ir sėkmingo
egzistavimo protą formuoja gyvenimo patirtys. Tai evoliuciškai
pasiteisino ir nėra blogas dalykas, bet dabartiniame moderniame ir
greitai besikeičiančiame pasaulyje- dažna kliūtis į sėkmę ir
laimę. Smegenys susiformuoja pagal įgytą patirtį taip, kad visi
dalykai, kurie sukėlė blogas emocijas, sukūrė jose atitinkamus
neuronų takus, o visi dalykai gyvenime, kurie sukėlė geras
emocijas, suformavo jose irgi atitinkamus neuronų takus. Tokiu būdu
visa tai tampa panašu į bioroboto veiklą, nes analitinis mąstymas,
sąmoningumas ir valia nueina į antrą planą. O jeigu dar neturi
pakankamai valios, nesi pakankamai sąmoningas, nesugebi tinkamai
naudotis protu, tampi tikru biorobotu, kai į viską reaguoji pagal
nuspaustus mygtukus, nepaisant aplinkybių ir sveiko proto.
Visuomenėje tokių biorobotukų yra daug. Nenuostabu, kad visais
laikais vienas iš žmogaus brandos ir išminties rodiklių yra
laikomas sugebėjimas ir noras valdyti elgesį ir jausmus bei
atsakingai elgtis. Labai svarbu suprasti, jog negalite išvengti
klaidingo supratimo ir kvailo elgesio ne tik dėl nežinojimo ir
blogų būsenų, bet ir dėl šios priežasties.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Galime nesunkiai
pastebėti, kad yra emocinis ryšys su lūkesčiu, nes kai lūkestis
nepatenkinamas, kyla emocinis atsakas. Lūkesčio žlugimą kiekvieną
kartą lydi emocinė reakcija. Kuo didesnis lūkestis, tuo smarkesnė
emocinė reakcija. Taip visur ir visada reaguojame, kai pamatom ir
automatiškai, nesąmoningai įvertiname, kaip situacija atitinka
mūsų turimą lūkestį. Tokiu atveju vertiname labai subjektyviai,
nes yra suformuoti neuronų takai. Dažniausiai emocinis atsakas
neigiamas (nusivylimas, pyktis), nes daug norime, tikimės,
įsivaizduojame, o realybė yra daug niūresnė ir neretai kitokia.
Kadangi norime išsivaduoti iš šių neapgalvotų emocinių
reakcijų, lūkesčiai turi mūsų nesaistyti. Privalome vadovautis
sveiku protu ir būti kaip įmanoma sąmoningesni. Tik tada galime
tikėtis emocinės laisvės, kai aplinka nustoja daryti įtaką ir
spaudyti jūsų mygtukus, o jūs galite sąmoningai pasirinkti, kaip
į viską reaguoti. Nuolat atsikartojantys pojūčiai kūne,
automatinės mintys galvoje, besikartojantis elgesys į aplinkos
dirgiklius ir lūkesčių atitikimą realybei, kai mes net
nesiaiškiname situacijos ir kaip šioje vietoje būtų geriausia
elgtis, daro mus biorobotais. Šios automatinės reakcijos toli gražu
ne visada būna teisingos, o mūsų sveiką protą ir sąmoningumą
labai riboja. Todėl turime atsiverti gyvenimui, sąmoningumui,
sveikam protui ir pamatyti šias reakcijas platesnėje ir gilesnėje
perspektyvioje. Jeigu jų nepastebėsite, nematysite jų daromos
žalos jums, jūs jų negalėsite pakeisti kaip jums naudinga.
Liksite biorobotukai, kurie mąsto, jaučia ir veikia pagal
susiformavusias biologines programas, nepaisant jų žalos.</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-57140075022667247022023-04-05T16:18:00.001+03:002023-04-05T16:18:25.676+03:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXVIII)<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">
Šviesusis kunigaikštis pajautė tamsią vienatvę. Iki tol jis
stebėjosi, kodėl jis nejaučia vienatvės, nors dėl gyvenimo
aplinkybių turėtų? Ir štai atėjo jam baimė likti vienam ir
nereikalingam… Jis vis dažniau pastebi pasitaikantį jaunų
patelių širdies sustojimus ir permušimus, kai jį pamato. Tiesa,
tą galima įtarti ir iš kūno kalbos, bet jis, būtent, pajausdavo
jų širdies darbą. Beje, iš vyresnių patelių tokių širdies
dūžių iki šiol dar neteko išgirsti… Visgi šviesusis
kunigaikštis nelakstė ir neketina lakstyti po visas pateles ir
siekti kažkokių meilės pergalių, nes tai labai neprasminga,
sekina, neprotinga ir tikra tuštybė. Į šviesiojo kunigaikščio
galvą lenda nauji apmąstymai, tuo labiau, kai išorinis pasaulis
provokuoja romantiškiems santykiams.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Susitikimai, kur
susitinka mūsų akys ir širdys, yra dieviški. Šviesusis
kunigaikštis apsigyvena Jos širdyje ir Ji jį atpažįsta. Ši
dieviška meilė neužsibaigia tik prasidėjusi. Bet jai tikėtis,
kad jis atsigręš ir eis Jos ieškoti, daryti šou- irgi yra per
daug ambicinga ir neadekvatu. Gyvūniška meilė pilna puikybės,
ego, siekio parodyti save ir savanaudiškų interesų- tik užgožia
širdį ir tikrus jausmus. Dar daugiau- visas tas šou tolina nuo
tikrųjų širdies troškimų. O scena pilna žiūrovų niekada
neleis giminingoms sieloms susitikti jautriems pokalbiams su teigiama
baigtimi. Nebent žiūrovai viską sužinos tik po įvykusio fakto.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Apie įsimintinus
dieviškus vizitus.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Per vieną iš
apsilankymų jis jaučia, kad jos susisukę lapai laukia meilės,
kuri Ją atgaivintų ir išspręstų problemas. Nes aplink vien
aštrumas, uždarumas ir neįveikiami iššūkiai. Visur kyšo
dygliai. Ji jaučiasi nustelbta. Bijo, kad jei muistysis ir
nekantraus, bus suplėšyta. Jei neišskleis žiedų, suvys
pumpuruose. Kaip man išsprogdinti savo žiedus, kaip išskleisti
savo grožį tarp juodų dyglių?… Taip, gyvenimas trumpas, todėl
bijai neišsiskleidusi nuvysti. Beje, ši problema nesvetima ir
šviesiajam kunigaikščiui. Jam irgi gyvenimiškose situacijose
dažnai teko rasti savo vietą tarp juodų ir priešiškų dyglių.
Nepaisant žlugdančios aplinkos, jis vis bando žydėti tarp dyglių
ir tamsybių.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Per kitą
dievišką aplankimą jis jaučia Jos jausmą. Tai jausmas, kai
norisi daugiau nei įmanoma. Jausmas, kai gražios akimirkos per
trumpos. Tiesa per skaudi. Gyvenimas per šykštus ir sunkus.
Dieniniai gyvūnai yra neteisingi, o pakeisti pasaulį esi per maža.
Visgi panašiai toks jausmas kažkokiu gyvenimo periodu pasitaiko
kiekvienam. Jis praeinantis. Ateis geresnis laikotarpis. Reikia
turėti vilties.</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-84336253755166778252023-03-20T21:43:00.006+02:002023-03-22T19:50:51.410+02:00Apie žalingus prisirišimus<p> </p><p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Mūsų jausmai, troškimai, prisirišimai gali būti geri iki tol,
kol galime juos valdyti ir jie nekuria blogų būsenų bei nekenkia
pačiam sau bei kitiems. Kol gyvename šiame pasaulyje negali būti
visiškai laisvas nuo nuodėmių, klaidų, liūdesio, kančios. Dėl
to žmogus visada privalo kovoti su savo neprotingais, neadekvačiais
troškimais, aklais norais ir prisirišimais.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Labai dažna
žmonių liūdesio ir sielvarto priežastis- pernelyg didelis ir
nenormalus prisirišimas prie žemiškų dalykų. Aš suprantu, jog
gyvendami normalų pasaulietinį gyvenimą prisirišimų išvengti
yra neįmanoma. Juk negalime kiekvienas gyventi kaip jogas, sufijus,
šventasis, kuris siekia pažinti savo dvasinę prigimtį, todėl
privalo atsirišti, atsisakyti troškimų, kol galiausiai atsiskiria
nuo kūno ir proto, ir tada pasiekia dvasinę prigimtį. Beje, visiškas
atsiskyrimas, atsisaistymas nuo kūno- mirtis. Taigi, normalūs
prisirišimai prie daiktų, žmonių, būsto ir t.t. yra mūsų
neatsiejama gyvenimo dalis. Visgi pernelyg dideli, neprotingi ar
kenksmingi prisirišimai gali mums labai kenkti, sukelti liūdesį,
sielvartą bei kitas blogas emocijas, būsenas, sukelti daug kitų
rūpesčių. Reikėtų pastebėti, kad prisirišimai yra ne vienos
rūšies. Juos suskirčiau į penkias rūšis:</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> 1. Prisirišimas
prie įpročių, kuriais nuolat siekiama juslinio pasitenkinimo. Toks įprotis
gali labai kenkti. Pavyzdžiui, žmogus nuolat vartoja alkoholį, nes
nori patirti malonų pojūtį, nors žino, kad jis kenkia ir vysto
priklausomybę.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> 2. Prisirišimas
prie pačios troškimo būsenos. T.y. kai tik troškimas
patenkinamas, tučtuojau sukuriame naują. Troškimo objektas tampa
antraeiliu dalyku. Siekiame palaikyti troškimo būseną, nes pats
troškimas tampa priklausomybe. Kaip narkomanas ilgainiui pripranta
ir jam reikia vis didesnių dozių. Taip niekada ir neišsilaisviname
iš beverčių troškimų.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> 3. Prisirišimas
prie ego, įsivaizduojamo „aš“, įvaizdžio ir pan., kuriuos
esame apie save susikūrę. Be to, tik ties tuo neapsiribojame, o dar
ir išplečiame šį prisirišimą iki „mano“, iki visko, kas man
priklauso. Išsiugdome prisirišimą prie to, ką turime, nes tai
asocijuojasi su mumis ir stiprina mūsų „aš“ įvaizdį. Šis
prisirišimas tik ties tuo nesustoja, nes toliau apima apima mūsų
pažiūras, įsitikinimus, mąstymo būdą. Ir dažnai net nesvarbu,
koks jų turinys, nesvarbu, ar visa tai teisinga ar klaidinga, bet
mes aklai prisirišame prie to, nors tai mus daro nelaimingus.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> 4. Šiais laikais
žymiai rečiau, bet kai kurie žmonės pernelyg prisiriša prie
religijos, dvasinės tradicijos formų ir apeigų. Taip praleisdami
esmę, be ko formalusis religijos ar dvasinės tradicijos aspektas
tampa tuščias.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> 5. Nenormalus
prisirišimas prie kito žmogaus ar daikto, aplinkos, darbo ir pan.
Tai taip pat gali kelti daug sielvarto, nerimo, kančios ir kitų
neigiamų emocijų.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Svarbu sąmoningai
suvokti visus savo neadekvačius, nenormalius bei nenaudingus ir
kenkiančius prisirišimus. Tik tada galime keisti savo mąstymą ir
elgesį į gerąją pusę. O kaip mes mąstome ir elgiamės, nulemia
tai, kaip jaučiamės. Mūsų pasirinkimai laikui bėgant suformuoja
būdingas emocines reakcijas. Nuolat kartojami geri veiksmai
ilgainiui keičia jauseną.
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Pasiūlyti
plačiai pritaikomą ir tinkantį kiekvienam konkretų patarimą,
kuris padeda visiems, kenčiantiems nuo blogų prisirišimų, yra
sunki užduotis, nes kiekvienas žmogus eina savo keliu, kiekvienas
gyvena savitą gyvenimą, išgyvena jam skirtas problemas ir
sunkumus, sprendžia, atlieka savo nepakartojamą Kūrėjo duotą
užduotį.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-52118295034983139562023-03-08T10:13:00.001+02:002023-03-08T10:13:50.323+02:00Nevykusiai gaunasi būti ne savimi<p> Kiekviena moteris
turi savitą ir unikalią melodiją kūrinijoje. Nėra pasaulyje
absoliučiai vienodo proto, mąstymo, jautimo, išvaizdos moterų.
Kiekviena turi savitą gyvenimo raštą, kuriuo palieka savo mažą
gyvenimo ženklą Visatos audinyje. Viskas tarpusavyje susiję ir
nėra nieko atskiro, nors kiekvienas esame unikali mikrovisata.
Pažymėtina, kad vidus ir išorė nėra atskiros visatos. Tarp jų
yra jungtis ir jos viena kitą veikia. Dėl to ir kūnai dalinai
atspindi sielas. Nėra sielos Visatoje, kurioje siela yra vienokia, o
kūnas- visai kas kita, t. y. du visiškai skirtingi, nesusiję
dalykai. Tik siela yra daug daugiau negu kūnas. Siela kūne
išreiškia materialiai tik kažkurią savo dalį. Todėl ji kūne
apribota ir gali ribotai veikti (pagal fizinio kūno galimybes,
gamtos dėsnius, talentus, trūkumus).</p><p> Mūsų kūnus
kuria vidinis kūrėjas. Jis nuo pastojimo momento pradeda kurti
žmogų pagal originalų projektą, kuris randasi žmogaus genuose.
Kadangi mūsų kūnus labai stipriai veikia mityba, gyvenimo būdas,
aplinka ir t.t., kurie paveikia kūno vystymąsi ir būklę, todėl
pas retą kūnas būna labai panašūs į pradinį, numatytąjį
projektą. Be to, gali atsitikti nelaimingų atsitikimų, traumų,
ligų ir pan., kas gali labai pakeisti mūsų kūną, padaryti įtaką
jo veiklai. Tačiau vidinis kiekvieno žmogaus kūrėjas dirba
nenuilsdamas, kad kūnas geriausiai atitiktų esančias sąlygas ir
poreikius, jog kiekvienas išliktume gyvas, sotus, susilauktume
palikuonių ir susikurtume palankiausią aplinką egzistuoti.
Besirūpindamas mūsų vidumi ir išoriniu kūnu bei darydamas, jo
supratimu, reikalingus pokyčius jis kartu siekia kuo mažiau nutolti
nuo pirminio, numatyto projekto. Nenuostabu, kad daug žmonių,
pasidarę plastines operacijas, nesijaučia gerai ir neatrodo
pagražėję. Gali žmogui puikus chirurgas atlikti sėkmingą
plastinę operaciją, tačiau, jei ji neatstato proto- kūno balanso
ir netinka žmogaus vidinei konstitucijai, ji tik subjauros ir
pakenks. Bet jeigu koks nors kūno realus defektas (neišsigalvotas)
operacijos būdu pašalinamas ir viskas atstatoma į proto- kūno
balansą ir tai atitiks vidinį kūrimo projektą bei tuo metu
esančią vidinę konstituciją, žmogus jausis geriau ir bus
gražesnis bei ilgainiui dėl to nebus problemų. Taip nuolat
atsitinka, nes tai nepriklauso nuo mūsų įsivaizdavimo, nuomonės,
noro, patikimo ar nepatikimo.</p><p> Tai tik parodo,
kaip nevykusiai gaunasi būti ne savimi. Suprask tą teisingai ir būk
savimi! Nes tik būdama savimi gali būti žydėjime.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Mielas moteris
sveikinu su Kovo 8- ja! Būkite sveikos ir laimingos.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Su šventiniais
palinkėjimais,</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Jūsų</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Mindaugas Pliauga</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">www.totas.lt</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-71781491638067894862023-02-16T10:08:00.000+02:002023-02-16T10:08:20.767+02:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXVII)<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;"><span style="font-family: trebuchet;"><span style="font-size: medium;"> Antro tomo istorijų rašymas baigėsi. Prasidėjo trečios knygos
istorijos. Šį pokytį gali suprasti, pajusti bene kiekvienas
protingesnis, sąmoningesnis dieninių gyvūnų planetos gyventojas.
Antrasis tomas nebuvo toks pavojingas ir dramatiškas, koks buvo
pirmasis, tačiau problemų ir bėdų netrūko. Šios knygos
istorijos vedė į ramybės ir tikrumo kelią. Tai atsigręžimas nuo
išorės į Esmę. Jis praretino velnio lašų išgėrimo skaičių,
tiesa, visiškai dar nenutraukė. Pas jį įsivyravo didelis pagarbos
jausmas. Dabar, jei pamato kitų trūkumus- tai pagalvoja apie savo
netobulumus, trūkumus ir atliktus ne visai protingus veiksmus. Ir
tada ateina supratimas ir priėmimas, dažnai atleidimas, nes juk mes
visi evoliucionuojame, mokomės, tobulėjame. Tokia mūsų dinamika,
tikslas.<br /></span><span style="font-size: medium;"> Šviesiajam
kunigaikščiui, kontaktuojant su dieniniais gyvūnais, į akis
krenta tai, kad pas dieninius gyvūnus labai sumažėjo neišreikštos
vidinės gelmės ir ištarto žodžio priešpriešos. Mąstymas ir
elgesys su šviesiuoju kunigaikščiu vis labiau atitinka. Jų
sąmonės ir pasąmonės vis labiau harmonizuojasi šia prasme.<br /></span><span style="font-size: medium;"> Kas liečia
įsimintinesnius dieviškuosius meilės nuotykius su patelėmis. Štai
šviesiojo kunigaikščio atėjimas ir pabuvimas padėjo Jai atverti
širdį ir pažadino Jos norą tapti viena su dieviškumu. Taip
pradeda atsiskleisti Jos visas grožis. Prieš akis- toks žemiško
ir dieviško Jos moteriško grožio susitikimas. Kita palūžusi nuo
išgertos bjaurios meilės išdavystės taurės, tačiau Jos širdis
rado pašnekovą, kuris atsako, atspindi- nespėjus užduoti
klausimo. Supranta- dar nespėjus išsipasakoti. Tikra dieviškosios
meilės puota. Galime stebėti, kaip jų širdyse vis labiau
įsiliepsnoja ir plečiasi meilės aistra, kaip nuo degančios meilės
žvakės uždegamos kitos žvakės.<br /></span><span style="font-size: medium;"> Jis vis labiau
gilinasi į Esmę. Jam ryškėja du ateities keliai. Viename jų- jis
nuramina ir teikia atgaivą, padeda, palaiko ir pakylėja bei jis
įkvepia ir veda šviesiu, protingu ir teisingu keliu.<br /></span><span style="font-size: medium;"> Pasakos XXXVI
dalis: <a href="https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/12/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html">https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/12/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html</a> </span></span></p>
Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-47067614385048465102023-01-06T20:55:00.002+02:002023-01-06T20:58:38.246+02:00Mums reikalingi įvairūs ir subalansuoti santykiai su tikrove<div style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;"><span style="font-family: trebuchet;"><span style="font-size: medium;"> <span face="Calibri, sans-serif">Žmogus,
gyvendamas pasaulyje, kaupia žinias, patirtį. Atmintis visada
dirba, nes ji būtina gyvybės susiformavimui, išgyvenimui ir
sėkmingai evoliucijai. Nenuostabu, jog mūsų mąstymo procesą,
būsenas ir pasirinkimus dažnai kuria iš praeities atsiminimų
automatiškai besiformuojantys minčių srautai, kurie, beveik tokie
patys, vis sukasi ir kartojasi. Besikartojantis minčių srautas
dažnai užima tiek daug laiko, kad apie ką nors įvairaus ir naujo
mažai pamąstome. Mes elgiamės sąmoningai ar dalinai sąmoningai
gyvenime, tačiau neretai didžiąją laiko dalį esame
nesąmoningume, susitelkę į tą pačią problemą, rūpestį,
nerimą, ir mąstymas sukasi nuolat apie tą patį. Tą esame patyrę
kiekvienas. Blogiausia, kai negatyvus mąstymas, klaidingas tikrovės
supratimas ir nerimo, apmaudo ir kiti negatyvūs jausmai visiškai
užvaldo bei atitraukia nuo to, kas vyksta akimirka po akimirkos.
Kraštutiniu atveju- žmogus patenka į nelaimingą atsitikimą,
susižeidžia, suserga ar prisidaro bėdų, patenka į blogas
situacijas, būna apgautas. Žmonės, kurie pastebi tą ir nori
ištrūkti iš negatyvaus mąstymo rato ir jo kuriamų nemalonių
būsenų, sąmoningai ar nesąmoningai blaškosi, ieško išeities ar
paprasčiausiai represuoja, tildo ar bėga nuo besikartojančių
minčių rato. Todėl tada esame pastoviame strese, praradę
pusiausvyrą ir paskendę neigiamų žodžių sraute.<br /></span></span><span style="font-size: medium;"><span face="Calibri, sans-serif"> Manau,
kad kiekvienam privalu atkreipti dėmesį į šį mūsų mąstymo
ribotumą. Tik taip galime atrasti daugiau galimybių keisti ir
plėsti savo mąstymo ribas, gyventi čia ir dabar, adekvačiai
reaguoti į mus supančią aplinką. Nes mes matome gyvenime tik tai,
į ką sutelkiame dėmesį. Kaip žinote iš patirties, smegenys
užprogramuotos daugiau dėmesio skirti skausmui, pavojui ir
įvairiems rūpesčiams. O juk visada yra visko žymiai daugiau negu
mes pastebime, bet matome tiek, kur sutelkiame dėmesį! Dėl to, kai
pakeičiame ar išplečiame savo požiūrį į aplinką, žmones,
daiktus, pasikeičia ir aplinka, daiktai, žmonės, į kuriuos
žiūrite.<br /> </span></span><span face="Calibri, sans-serif" style="font-size: medium;"> Žmonėms,
norintiems ištrūkti iš negatyvių minčių rato, varginančios
būsenos, dažnu atveju patarčiau sutelkti dėmesį ne į save, bet
į aplinkinę tikrovę, nes pernelyg didelis susitelkimas į savo
neigiamą būseną, baimės, kaltės, apgailestavimo objektą sukelia
kenksmingą individo polinkį užsidaryti savyje, sutelkti visą
dėmesį į savo būseną, o tai labai apriboja domėjimąsi
aplinkiniu pasauliu. Šiuo atveju reikia visą savo dėmesį
nukreipti nuo savo vidinės būsenos, negatyvaus minčių rato į
išorę ar kitus objektus. Gali būti ir kiti vidiniai dalykai,
tačiau privalo būti malonūs ir nekeliantys streso, o tai labai
sunku. Šiaip mūsų „Aš’’ yra būtini įvairūs santykiai su
tikrove. Mums būtina pusiausvyra tarp išorinio ir vidinio pasaulio.
Kadangi kiekvienam balansas vis kitoks ir unikalus, kiekvienas tą
turi susibalansuoti pats.<br /></span><span face="Calibri, sans-serif" style="font-size: medium;"> Tinkamas
ir subalansuotas dėmesio sugrąžinimas į aplinką, šalia esančius
žmones, darbą ar kitą veiklą veikia labai teigiamai ir gydančiai.
Jei pavyksta į tai pilnai įsitraukti, tai tikrai pagerina būseną
ir gyvenimą. Patariu pabandyti ištikus panašiai bėdai. Tikrai
veikia!</span></span></div>
Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-89709940433551999382023-01-01T00:13:00.000+02:002023-01-01T00:13:01.406+02:00Naujametinis sveikinimas, 2023<p> Gerbiamieji „Toto“ skaitytojai,</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Sveikinu Jus su
Naujaisiais metais! Nors šventiniu laikotarpiu žmonėse jautėsi
neįprastai daug slogios nuotaikos ir mažai vilties, bet šis niūrus
laikotarpis praeis. Be to, iliuzija manyti, kad, kada nors, bus toks
gyvenimo laikotarpis, kai viskas bus idealiai gerai. Gyvenimo tikrovė
yra tokia, jog visada būsime kuo nors susirūpinę, net jeigu
sėkmingai rūpinsimės savo dvasiniu gyvenimu, augimu ar gyvensime
pagal savo vertybes. Kadangi nerimą, baimes, kančias, nepalankias
aplinkybes, įvairius pokyčius kelia ne tik kiti žmonės arba mes
patys sau, tačiau ir pats gyvenimas. Pažeidžiamumas ir trapumas
yra mūsų gyvenimo terpė, tikrovė ir pats mūsų buvimas šiame
pasaulyje. Turėkite stiprybės ir ištvermės, kad galėtumėte
ištrūkti iš sunkėjančio ir sunkėjančio aplinkybių rato.
Visada prisiminkite, kad visa tai praeis, o jūs paaugsite, tapsite
stipresni ir patobulėsite.</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"> Naujųjų metų
proga noriu visiems palinkėti, kad 2023 metai suteiktų Jums daugiau
stiprybės, ištvermės ir vilties, kad galėtumėte išgyventi kitų
metų iššūkius!</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;"><br />
</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Jūsų</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">Mindaugas Pliauga</p>
<p style="line-height: 100%; margin-bottom: 0cm;">www.totas.lt</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-89583898434713858782022-12-06T18:14:00.000+02:002022-12-06T18:14:03.193+02:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXVI) O jis- pasaulietinio gyvenimo pakraštyje. Gyvena gyvenimą, kuris jo netenkina, bet kurio negali atsisakyti. Jo širdis laukia. Kartais net nežino, ko laukia. Laukia ir nepavargsta. Visgi jis nesijaučia tuščia ertmė Visatoje, neužpildyta Dievo meilės. Štai simpatizuojanti siela laukia, kad šviesusis kunigaikštis Ją pastebėtų gyvenimo verpetuose, ir tikisi jo meilės ir supratimo. Štai vėl, dar viena meilė, nusisuka. Stovi prieš jį nugara. Kartais neaišku, ar ji laukia dieviško apkabinimo, ar ji turi antrąją pusę ir nenori blaškytis. Dar kita- siekia, kad jis pastebėtų Jos mažas ar didesnes pastangas jam patikti ir Jos norą būti jo pastebėtai bei būti visada jo akiratyje. Galiausiai jo ir jų širdyse liepsnoja žavi meilės ugnis.<div> Be to, gana keista (atsižvelgus į jo situaciją), bet jis niekada neturėjo poreikio ieškoti savo vietos pasaulyje. Šviesusis kunigaikštis beveik visada jautėsi savo vietoje ir dažniausiai rinkosi siekius ir kryptis, kurias dažnai primesdavo kažkas iš vidaus ar išorės, nors sąmoningai pagalvodavo apie kitus variantus. Galiausiai, neilgai trukus, vidinis gyvenimo konfliktas baigdavosi disbalansu dėl įgyvendinamo metodo, būdo ir pan., bet niekada dėl strategijos ir esmės. </div><div> Šviesusis kunigaikštis, per trejetą dešimtmečių, yra labai daug perskaitęs rimtos literatūros, peržiūrėjęs ir perklausęs video ir audio, dalyvavęs labai rimtuose seminaruose ir konferencijose, bet nežinojimas tik išaugo. Tiesa, pradžioje, jaunystėje, naujos žinios suteikdavo didesnio žinojimo ir turėjimo žinių pojūtį, tačiau ilgainiui pradėjo vertis vis didesnio nežinojimo platybė. </div><div> Dabar į pasaulį ir dieninius gyvūnus šviesusis kunigaikštis pradėjo žiūrėti kaip į veidrodį ir mokytojus. Čia galima aptikti galybę išminties, pamokų, žinių ir savęs pažinimo. Iš šalies žiūrint į dieninius gyvūnus, tai jie atrodo- kaip tikri herojai. Ir taip jis kalba ne tik apie tuos, kurie įveikė milžiniškus sunkumus, nelaimės ir pasiekė sėkmę, pripažinimą, šlovę ir turtus. Taip, jie įgyvendino savo svajonės, padėjo visuomenei ir nuveikė visų matomus gerus darbus, todėl nusipelnė būti laikomi didvyriais. Tačiau, herojais, didvyriais jis mato ir vaikščiojančius gatvėmis, einančius į darbą ar kitais reikalais bei visus paprastus dieninius gyvūnus, kurie sugeba išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Taip jis mąsto todėl, jog jiems likimas būna nepalankus, labai sudėtingos ar grėsmingos situacijos, atrodytų neįveikiamos problemos ir nelaimės, o jie su tuo vienaip arba kitaip susitvarko! Dar daugiau- su daugeliu, kai kurie, labai gerai susitvarkė, įveikė nepaprastai didelius iššūkius. To akivaizdus įrodymas- jie normaliai užaugina vaikus, nepalūžta, išgyvena užgriuvusias nelaimes ir bėdas, išsprendžia finansinius rūpesčius, sudėtingas santykių ir kitas problemas. Nepaisant nelaimių, sunkių būsenų ir situacijų, ar tiesiog nelaimingo likimo, jie išgyveno ir tapo stipresni, išmintingesni. Jie patyrė labai daug skausmo, išdavysčių, skaudaus atstūmimo, nesupratimo ar paprasčiausio blogio iš aplinkos, bet įgijo karčios patirties, žinojimo ir pasitikėjimo. Ir kai gyvenimas vėl smogia- jis ar ji vienas te žino, kaip tai skaudu buvo. Tai tampa paminklu, kad jo arba jos neįmanoma sutrypti, sugniuždyti, nugalėti. Jie vėl patvirtina, jog jie- didvyriai. Atidžiau pažvelk, šviesusis kunigaikšti, į jų veidus, kūną ir geriau pajausk jų energetiką ir jų išgyventas būsenas! Prisimink, kiek ir kokius jie atlaikė smūgius! Nepasinerk į savęs gailėjimąsi ir paralyžiuojantį liūdesį. Įkvėpk oro ir energijos! Įkvėpk optimizmo ir vilties!</div><div> </div><div> Pasakos XXXV dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/10/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html </div><div><br /></div>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-44135775036827536082022-11-01T08:49:00.002+02:002022-12-06T18:15:04.003+02:00Apie Antikristą ir pasaulio pabaigą<p> Pasaulio pabaiga- daugelio religijų ir dalies filosofijų sudėtinė dalis. Žmones nuo neatmenamos senovės domino ši tema. Ypač didelę reikšmę apokalipsei, Paskutiniam Teismui skiria Krikščionybė. Nuo jos mažai atsilieka Islamas ir Judaizmas. Nors daugelyje tikėjimų yra minima apie vienokią ar kitokią pasaulio pabaigą, tačiau krikščionybėje Antikristas, Paskutinis Teismas, pasaulio pabaiga yra ypatingai akcentuojama ir labai svarbi tikėjimo dalis. </p><p> Lūžių, nelaimių, marų ir karų laikotarpiu daugelis žmonių prisimena pranašystes apie pasaulio pabaigą. Garsiausia pranašystė apie apokalipsę yra Apreiškimas Jonui. Pranašystėje gal ir yra tiesos, bet ji yra labai, labai neaiški ir ją sunku suvokti, ypač šiuolaikiniam žmogui. Tiesa pasakius, Apreiškimas Jonui yra panaši į haliucinaciją, psichinio sutrikimo viziją ir jos svarba yra tik todėl, kad ji- Biblijos dalis. Kitu atveju, mano nuomone, niekas šiam Apreiškimui Jonui neteiktų dėmesio ir jo taip netyrinėtų ieškodami prasmės. Pridėtas prie Naujojo Testamento, matyt, todėl , kad nuo pat Krikščionybės pradžios Jėzaus sugrįžimui ir pasaulio pabaigai buvo skiriamas didelis dėmesys. Pavyzdžiui, apaštalai po Jėzaus mirties iki savo gyvenimo pabaigos laukė Jėzaus Kristaus sugrįžimo. Jie ir jų mokiniai buvo įsitikinę, jog visa tai įvyks jiems dar būnant gyviems. Pirmaisiais krikščionybės amžiais Romos imperijos žmonės pajuokdavo dėl to krikščionis. Problema buvo tokia didelė, kad apaštalas Petras ir kiti įspėdavo krikščionis apie ‘‘pašaipūnus‘‘, klausinėjančius, kodėl Jėzus vis dar negrįžo... Apaštalai ir jų mokiniai nuolat ragino, pavyzdžiui, savo laiškuose; ‘‘Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo, nes Viešpaties atėjimas arti‘‘. Taip laukiama jau du tūkstančiai metų , nes tai tapo labai sėkminga ir naudinga Bažnyčiai... </p><p> Baimė visuomet yra galingas ginklas. Tikėjimas, kad visų laukia Paskutinio teismo diena, yra pastovios baimės kupinas priminimas palaikyti gerus santykius su Dievu ir Bažnyčia. Krikščionių dvasininkams visa tai yra gana patrauklus, pelningas bei didinantis įtaką ir žmonių paklusnumą reikalas. Šiaip pasaulio pabaiga, teologine prasme, yra ne fizinis, o metafizinis tikslas. Tas pats pasaulis, pakeičiamas į naują. Taigi Visata nebus sunaikinta. Ji transformuosis ir nebus, kokia buvo. Pasaulis pasikeičia įsikišus Dievui. Katalikų Bažnyčios Katekizmas sako: ‘‘Tad regimajai visatai taip pat skirta būti perkeistai, kad pats pasaulis, sugrąžintas į jo pirmykštę būseną, be jokių kliūčių tarnautų teisiesiems, dalyvaudamas jų išaukštinime per prisikėlusį Jėzų Kristų‘‘ [KBK, Nr.1047]. Žodžiu, visa tai yra tikėjimo dalykas, nes per du tūkstančius metų taip ir neįvyko pasaulio pabaigos, nors ne viena kartą buvo labai rimtai laukiama Jėzaus sugrįžimo. Beje, įdomu ir iškalbinga, kad Apreiškimas Jonui buvo skirtas septynioms neklusnioms Azijos Bažnyčioms... </p><p> Dėl Antikristo atėjimo bijoti iš vis nereikia. Jau pats žodis ‘‘anti- kristas‘‘ nurodo, kad jis yra Kristaus priešininkas. Krikščionybėje yra tapatinamas su šėtonu, yra apsišaukėlis ir antrininkas. Šiais laikais krikščionybės įtakoje esančiose šalyse, jis – Jėzaus Kristaus priešininkas, kuris pasirodysiantis prieš pasaulio pabaigą. Dėl to žmonės Antikristą sieja su pasaulio pabaiga, nors iš tikrųjų jis yra tik Bažnyčios, o ne žmonijos ir pasaulio priešas. Istorijoje Bažnyčios paskelbtų antikristų buvo toli gražu ne vienas, o oficialiai nepaskelbtų- sunku ir pasakyti. Pavyzdžiui, antikristais savo laiku buvo vadinti Romos imperatorius Neronas, Napoleonas, pranašas Muchamedas, o protestantai pavadino Antikristu netgi patį popiežių! Taip yra todėl, kad nuo pirmųjų krikščionybės amžių antikristais vadino Bažnyčios priešus, konkurentus arba nepaklusnius religiniam mokymui žmones, taip pat keliančius neramumus bendruomenėse tikinčiuosius. Dėl to kiekvienas iš mūsų, kuris nepatinka Bažnyčiai, yra neklusnus ir eina prieš Bažnyčios interesus gali būti, Bažnyčios požiūriu, visiškai teisėtai pavadintas Antikristu. Be to Antikristo figūra tapatinama ne tik su konkrečiu asmeniu, bet ir su asmenų grupe [pvz., antikristais paskelbti masonai], valstybe [pvz., Romos imperija] ar netgi reiškiniu, ideologija, filosofija, kuri priešiška Bažnyčiai ir jos mokymui (pvz., komunizmas). Visa tai gyvuoja nuo pat pradžių per visą Bažnyčios istoriją. Todėl į Antikristą reikia žiūrėti neatsietai nuo Bažnyčios savanaudiškų ir jos pačios išlikimo interesų. Mano nuomone, jis- ne pasaulio pabaigos pranašas ir ne žmonijos priešas, o patogi ir naudinga figūra gąsdinti žmones ir susidoroti su Bažnyčiai neįtinkančiais žmonėmis, organizacijomis, filosofijomis, konkuruojančiomis religijomis. </p><p>‘‘Nepergyvenk, kad šiandien bus pasaulio pabaiga- Australijoje jau rytdiena‘‘ - amerikiečių dailininkas, karikatūristas Šarlis Šulcas
</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-26697711161074184112022-10-16T09:22:00.001+03:002022-10-16T09:31:11.002+03:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXV)<p> Šviesusis kunigaikštis išeina iš kentėjimo ir nežinojimo būsenos. Jis labai pasistūmėjo ramybės ir dieviškumo kelyje. Toliau domisi ir ieško pažinimo bei supratimo jį dominančiose srityse. Pagrindinis dėmesys- toliau į ramybę ir atsipalaidavimą, kad pasiektų visišką tylą, kurioje rastų pagrindinius atsakymus. Be to, jis po truputį įžengia į palankias išoriniame pasaulyje vystymosi fazes, ir ta banga, kuri pakilo, dar tik įgauna pagreitį. </p><p> Šviesusis kunigaikštis mėgsta maloniai prasiblaškyti, pakeisti kasdienybę, paieškoti įkvėpimo. Kur tik pasirodo, patelės labai pagyvėja. O kai jis gražiai Ją pakalbina ar parodo dėmesį- pagražėja. Tai nepriklauso nuo amžiaus. Turbūt dieviškosios meilės energetika patelės pagyvina ir pagražina. Taigi, meilės sąveikų atmosfera duoda apčiuopiamų rezultatų. Bet aš esu matoma, labiausiai matoma, kai esu šalia šviesiojo kunigaikščio. Džiaugčiausi būdama su juo! O keliautojas tęsia savo kelionę dieviškuoju keliu... </p><p> Tiesa, jis vis dar retkarčiais neatsisako velnio lašų pavartojimo, kas juntamai trukdo jo kelyje. Nors geria tik silpno laipsnio velnio lašus ir nenusigeria taip giliai, kaip nuo stipriųjų, bet laikas, kiekiai ir nuovargis padaro savo juodą darbą. Visgi jis pavertė velnio lašų gėrimą į stebėjimo ir analizės praktiką. Pavyzdžiui, rimtuose tekstuose jis skaitė, kad šios priklausomybės priežastis yra neteisingo mąstymo modeliai, kaip antai: dieninį gyvūną kamuoja beprasmybės, kaltės ar neatitikimo jausmai. Jis neigia ir nevertina savo asmenybės bei apskritai: ‘‘ Kokia viso to prasmė?‘‘. Taigi dabar jis stebi ir analizuoja mintis bei būsenas iki ir per velnio lašų vartojimą, kad rastų atsakymus ir išeitis iš šios problemos. </p><p> </p><p>Pasakos XXXIV dalis: <a href="http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/08/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html"></a>
Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-1920635608673865402022-09-22T09:16:00.001+03:002022-09-22T09:16:31.817+03:00Tamsa laimi prieš šviesą<p> Šiandien yra rudens lygiadienis, kai naktis mūsų platumose susilygina su diena. Nuo šiol pusiausvyra pakryps tamsos naudai. Ta proga pavasario lygiadienyje namuose užgesinta ugnis ir bendruomenės uždegta ant kalno vėl sugrįžta į namus ir ji uždegama kiekvienuose namuose. Seniau žmonės dar nesuprato daugelio gamtos reiškinių, nežinojo, kodėl dienos trumpėja, o paskui pradeda ilgėti. Dėl to tikėjo, jog tokie reiškiniai atsiranda, kadangi saulė, kovodama su tamsybių dvasiomis, silpsta. Todėl žmonės atlikinėjo apeigas, maginius veiksmus turinčius padėti saulei sustiprėti… Kai pastebėdavo, kad vėl saulė kyla aukščiau ir diena ima ilgėti, pradėdavo švęsti džiaugsmingas saulės sugrįžimo ir atsinaujinimo šventes. Žmonės buvo visuotinės gamtos aktyvūs dalyviai ir visada stengėsi padėti šviesos jėgoms. </p><p> Nors, iš pirmo žvilgsnio, senovės žmonių elgesys ir mąstymas atrodo labai naivus, primityvus ir nemoksliškas, bet žvelgiant iš šios dienos analogiškai, simboliškai ir peržengiant mokslo ribas, tai pasimato ne tik labai dvasingai, bet ir prasmingai bei išmintingai. Išsilavinę miesto vaikai gali pasimokyti iš šių gamtos vaikų. Pavyzdžiui, grįžtant į dabartinius laikus- labai simboliška ir tinkama mūsų dabartiniam laikotarpiui, kai artimiausiu metu truks ne tik fizinės šviesos ir šilumos, bet ir dar labiau suklestės griovimo, tamsos ir blogio jėgos. Daugeliui jau dabar sunku išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, o aplinkui siaučiant konfliktams, chaosui ir tamsiems interesams, tą padaryti bus dar sunkiau. Gyvename tamsiame laikotarpyje, kuris istorijoje periodiškai pasitaiko… </p><p> Tenka pastebėti, kad tokiuose tamsiuose krizių, konfliktų ir marų laikotarpiuose krikščioniškame pasaulyje žmonės, ieškodami kaltų, neretai dėl visų nelaimių imdavo kaltinti žydus. Dabar viešai nekaltinami žydai, bet, pavyzdžiui, privačioje sferoje ar Bažnyčios neviešuose susibūrimuose [tas pasitaikydavo] teko išgirsti apie žydų sąmokslą, apie žydų tautos viršūnių norą užvaldyti pasaulį ir t.t. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad iki šiol pagrindinės šiandienos krikščionių bažnyčios yra išlaikiusios priešiškumą žydams, nors, kitaip negu anksčiau, dabar viešai nerodo nei menkiausio antisemitizmo. </p><p> Nemanau, kad dėl dabartinės krizės, karų ir visų negandų reikia kaltinti žydų tautą, nors visiškai sutinku, kad žydų tautos atstovai vaidina labai svarbų vaidmenį, nes užima svarbias pozicijas pasaulio šalių visuomenėse. Būtina pastebėti, jog žydų tautos elitas yra nevieningas ir kovoja įvairiose pusėse bei būna priešiškose pozicijose. Aplamai, šioje situacijoje reikėtų kaltinti ne kurią nors vieną tautą, o tamsių blogio jėgų atstovus, kurie valdo neakivaizdžiai, per savo atstovus, ar valstybių autoritarinius lyderius bei kitus valstybių valdžios atstovus, dėl kurių nusikalltimų, blogos veiklos ar neveiklumo kenčia žmonės ir pasaulis. </p><p> Mūsų protėviai minėdavo šį gamtos reiškinį, nes manė, jog tai svarbu, prasminga ir atitinkamai nusiteikdavo bei nusistatydavo veiksmus kitam laikotarpiui. Visas kosmosas yra cikliškas, ritmiškas ir dinamiškas. Po tamsos ateina šviesa!
</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-61030405675682939942022-08-23T09:05:00.003+03:002022-08-23T09:05:55.479+03:00Gerbkime visas tautas<p> Rugpjučio 23-oji yra Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Ši diena mums primena apie pakantumą tautoms, pagarbą ir jų laisvą apsisprendimą ir, kad jokiu būdu negalima nei vienos tautos pavergti, įkalinti ar naikinti. Istorija moko, jog turime gerbti visas tautas. Nėra blogų tautų. Tik mūsų iškrypęs, nenormalus požiūris padaro kokią nors tautą blogą ar net neverta egzistuoti. Todėl nesileiskime suklaidinami ir labai priešiškai nuteikiami prieš kurią nors tautą. Visada siekime tautų sutarimo, ne smurto, o diskusijų, vedančių į progresyvius ir teisingus sprendimus. </p><p> Lietuvos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos istorija yra ne tik lietuvių tautos istorija - ji apjungia visas nuo seno mūsų šalyje gyvenančias tautas. Dėl to visų šalyje gyvenančių tautų istorija yra Lietuvos istorija. Visiškai teisėtai Lietuvos žydai siekia, kad jų istorija būtų traktuojama kaip Lietuvos istorijos dalis ir paminėta vadovėliuose. Juk Lietuvos tautų istorija buvo ir yra svarbi valstybei ir jos žmonių gyvensenai, pasaulėžiūrai ir t.t. </p><p> Mano nuomone, visiškai nereikalinga ir neverta žydų labai kritikuojamų karo ir pokario partizanų bei kitų kovotojų už Lietuvos laisvę kelti į pagrindinius Lietuvos didvyrius. Tuo labiau, kai yra turinčių tokių pačių ar netgi didesnių nuopelnų, kovojant su okupantais kitų didvyrių. Juk puikių asmenybių, kovotojų už Lietuvos laisvę, didvyrių buvo toli gražu ne vienas ir ne keletas. Tada kam taip reikia priešinti tautas, kai galime rasti ir iškelti abiems pusėms priimtinus didvyrius? Žinoma, visais klausimais negalima vadovautis vien tik Lietuvos žydų bendruomenės norais, bet iš abiejų pusių veikiant gera valia kompromisą, sutarimą galima rasti, tuo labiau, kai esame vienos ir tos pačios Lietuvos istorijos dalis.
</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-14320275675600486372022-08-04T11:39:00.002+03:002022-08-04T11:39:36.067+03:00Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXIV)<p> Kiekvieną kartą išėjęs į viešumą, mėgsta nudžiuginti širdis, dovanodamas dvasines meilės gėles toms, kurioms jų labai reikia. Dažnai įvykdavo sielų susitikimai ir jis širdies akimis paliesdavo josios Tavąją. O mylinčios širdys leisdavo meilės strėles, kurių kiekviena tiesiai į šviesiojo kunigaikščio širdį. Rodos, kad jis dalyvauja meilės puotoje, kurioje gauna stiprų didžiulės mistinės dieviškos meilės pajautimą. </p><p> Jis buvo kryžkelėje. O Kūrėjas tyli. Nesako nieko. Gyvenimas nerodo ženklų, kelio krypties. Nėra nieko. Ir jis toliau intensyviai galvojo apie save, savo gyvenimą ir savo gyvenimo kryptį, kol galiausiai suprato, kad galvojimo būdu suprasti- tai patirti nesėkmę. Juk tas galvojimas yra apie save iš savo menko pasaulėlio. Gyvenimas ir Viskas yra tiesiog nesulyginimai didesni už individo protą ir jo gyvenimą! Todėl šiame laikiname ir trapiame gyvenime svarbu rasti ne tik man svarbius atsakymus, įgyvendinti savo svajones ir norus, patirti nuostabių įspūdžių, bet ir atrasti atsakymus, kuriuos siunčia Kūrėjas. Taip, visiškai pagrįstas klausimas, šviesusis kunigaikšti, yra apie tai, ko tu nori iš gyvenimo, tačiau kur kas svarbiau yra tau suprasti, ko gyvenimas nori iš tavęs, ką Kūrėjas nori per tave išreikšti? </p><p> Tik savo sustingusioje vienatvėje jis prisimena Kūrėją, buvimą. Vienatvė- tai kelias, kuriuo likimas dieninį gyvūną veda į jį patį. Jis ieškodamas atsakymų pradėjo save ruošti panirimui į savo būties gelmes. </p><p> Pasakos XXXIII dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/05/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html <br /></p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-91907127672859507892022-07-06T00:35:00.000+03:002022-07-06T00:35:22.147+03:00Nors Rusija ir kelią grėsmę, bet nėra taip blogai Pasitinkame Valstybės dieną labai įsitempę, nes Lietuva tapo viena iš geopolitinio konflikto epicentrų. Tai visiems kelia nerimą. Visgi, mano nuomone, nėra viskas taip blogai ir beviltiška, nors konfliktas ir eina mums nepalankia kryptimi. Juk kitaip negu Ukrainos, Gruzijos, Moldovos atveju ar buvome tarpukariu, šiuo metu esame ES ir NATO nariais. Dėl to mums visiškai nereikia panikuoti, isterikuoti, įtikinėti ir tikrinti Vakarų valstybes, ar jos mus vis dar myli? Esu įsitikinęs, jog Baltijos šalys šiuo metu nėra ir netgi negali būti mainų ir dalybų objektu derybose tarp Vakarų ir Rytų didžiųjų valstybių. Juk ar galite įsivaizduoti, kad Rusijos Kaliningradas, Šiaurės Kaukazas galėtų būti dalybų objektas? Taip ir Lietuva būdama ES ir NATO teritorija negali būti dalybų objektas. Dar daugiau pasakysiu- netekusi Baltijos šalių, NATO ir ES subyrės kaip subyrėjo TSRS. Dėl to mes galime būti visiškai tikri, kad NATO pasiryžusi ginti Lietuvą. Mums visiškai nereikia nuolat nerimauti dėl NATO ryžto ir galimybių. Tik dėl išorinių ir vidinių priežasčių sukelto NATO ir ES kolapso Lietuvai gali kilti realus pavojus. Todėl nereikia performansų ir taip provokuoti Rusijos, aštrinti regione ir pasauliniu mastu [Taivanis] situacijos, kuri ir be mūsų pastangų yra labai įkaitusi. Manau, kad Lietuvos užsienio politika privalo būti nukreipta į ES ir NATO telkimą, vienijimą ir pagalbą Ukrainai ir Rytų partnerystės šalims. Prezidentas su valdančiąja koalicija vidaus politikoje taip pat privalo vienyti Lietuvą, kelti dvasią ir pagelbėti verslui bei piliečiams kovoje su geopolitikos iššūkiais ir dėl to kylančiomis problemomis. Taip pat, užuot reikalavus iš NATO ir ES didesnės paramos ir keldama aliarmą dėl Rusijos galimos agresijos, Lietuva privalo paruošti visą reikalingą karinę infrastruktūrą, kad galėtume priimti normaliomis sąlygomis NATO diviziją ar bent jau brigadą. Žodžiu, Lietuvos valdžiai reikia susitelkti į darbus ir pozityvą, o ne į Rusijos baimę, savo interesų iškėlimą virš visų ir susipriešinimą su nepatinkančiais. Taip pat nereikia pernelyg susitelkti į įsiteikimą Vakarų šalių lyderiams ir nerimavimą dėl jų noro mus ginti. Norint taikos ir klestėjimo, mums to daryti visiškai nereikia ir netgi yra labai pavojinga ir nuostolinga. Mums tereikia būti pareigingais NATO nariais, siūlyti idėjas [bet neatlikinėti performansus], vykdyti telkiančią bei padedančią politiką ir viskas. Visa kita nuo Lietuvos politinės valdžios šiek tiek arba visiškai niekas nepriklauso. Dabartiniame geopolitiniame konflikte, kaip ir visada, viskas priklauso nuo pasaulinio masto lyderių ir jėgų sprendimų, interesų ir galimybių. Pastebėtina, kad iki šiol pasaulinės galios konflikte veikia labai racionaliai ir atsakingai. Taigi, būkime ramūs ir tikėkimės geriausio!Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-91608163225637701492022-06-24T00:30:00.000+03:002022-06-24T00:30:42.992+03:00Neturėkite pernelyg didelių lūkesčių žmonių ir pasaulio atžvilgiu<p> Turbūt neretai tenka patirti nusivylimą, apmaudą, pralaimėjimą ar net neviltį dėl to, kad viskas pasirodė ne taip kaip iš pradžių atrodė, ar tiesiog jūsų įsivaizdavimas neatitiko realybės. Taip atsitinka, nes smegenys kuria lūkesčius apie tai, kaip turi būti ir kas suteiks jums laimės, ir į pasaulį žiūri tik per šių lūkesčių prizmę. O realybė dažnai būna daug gilesnė ir įvairesnė, negu išorinis įspūdis arba išankstinis įsivaizdavimas. Jūs net nepastebite daugelio detalių ir aplinkybių, nes smegenys yra pernelyg susitelkusios į tai ką jau esate patyrę ir, kaip jūsų įsivaizdavimu, turi būti. Jei dar nevaldote emocijų, gyvenimo situacijose pritrūkstate sąmoningumo, mąstymas pasidaro paviršutiniškas, ribotas bei nelaisvas. Kiekvieną kartą reaguojate emociškai, kai matote kaip situacija atitinka turimą lūkestį. Vertiname subjektyviai, ribotai pagal smegenyse esančią lūkesčių sistemą. Dažniausiai emocinis atsakas į tikrovę – neigiamas [baimė, pyktis, stresas ir pan.], nes daug tikimės, daug norime, o realybė yra žymiai niūresnė. Todėl išvada ta, kad kuo mažiau tikimės, laukiame, tuo mažesnis nusivylimas, o gyvenimo procese- mažesnės, silpnesnės emocinės reakcijos. Pavyzdžiui, jogai, šventieji nestresuoja, nenusivilia todėl, kad jie neturi lūkesčių. Jiems viskas gerai, kaip yra. Taip yra, nes frustracija apibrėžiama kaip skirtumas tarp to, ko norime, ir to, kas yra. Kuo didesnis atotrūkis, tuo daugiau frustracijos. Dėl to frustracijai sumažinti turime dvi galimybes: tikrovę labiau priderinti prie savo norų arba savo norus labiau suderinti su tikrove. Norėdami pasiekti ramybę, laimę jogai, šventieji, sufijai naikina lūkesčius, o pasauliečiai, veiklos žmonės siekia pakeisti tikrovę. Pripažinkime, kad pakeisti žmones, pasaulį yra nepaprastai sudėtinga, todėl paprasčiau sumažinti lūkesčius jų atžvilgiu. Lūkesčių sumažinimas nėra kažkokia socialinė kapituliacija. Tai nėra ir susitaikymas su žemesniais standartais. Veikiau- tai sveikas situacijos priėmimas. Juk visada susidursite su žmonėmis, kurie nebus ir nepasikeis taip, kad idealiai tiktų mums, o ir gyvenimas prie mūsų nesitaikys. Čia mano mintis ta, kad reikia susitaikyti su visais galimais įvykių variantais ir posūkiais. Naudinga priprasti žvelgti giliau ir plačiau į reikalo esmę bei išmokti matyti aiškiai ir realiai. Jokiu būdu neverta laikytis įsikibus iliuzijos, nes dažnai manome, kad tiksliai žinome, koks variantas mus tenkintų ir kaip viskas turi būti. Nei minties neleidžiame, jog bus ne taip, kaip planavome arba kaip turėtų viskas būti. Tai kelia frustraciją ir neišvengiamai atneša nusivylimą, stresą ir sudužusias viltis. Žinoma, pasaulietiniame gyvenime lūkesčiai, viltys yra būtinos, nes be jų nebus veiklos, materialaus progreso ir sėkmės. Jogai, sufijai, šventieji naikindami lūkesčius, kartu naikina stresą, nusivylimus, kančią, bet tai yra pasyvi gyvenimo pozicija. Neveiklumo arba minimalaus veiklumo kelias. Jeigu tikslas nėra tapti jogu, o gyventi pasaulietinį gyvenimą, turite suprasti, kad lūkesčiai ir nusivylimai yra neišvengiami. Bet jogų pavyzdys sektinas ta prasme, kad negali nerealiai išpūsti savo lūkesčių žmonių ir pasaulio atžvilgiu, jeigu nori gyvenime mažiau streso, nusivylimo ir daugiau dvasinės pusiausvyros. Turime suprasti ir susitaikyti, kad pasaulis ir žmonės, net patys artimiausi, ne visada elgsis taip, kaip iš jų tikitės ir kaip privalėtų būti. Priimkite žmones ir tikrovę tokius, kokie jie iš tiesų yra. Neturėkite dėl jų pernelyg didelių lūkesčių. </p><p> ’<span style="font-family: courier;">Kas mokosi, diena iš dienos gausina žinias.
Kas seka Dao, diena iš dienos menkina norus.
Kas diena iš dienos menkina norus, pagaliau tampa neveiklus.’’ Laodzi- Kinijos filosofas, Daoizmo pradininkas
</span></p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-839921658357985767.post-50494951572382306782022-06-05T11:15:00.003+03:002022-06-05T11:15:39.415+03:00Dieviškoji Dvasia veikia kiekvienoje Visatos dalelytėje.<p style="text-align: left;"><span style="font-size: small;"><span style="font-family: courier;">‘’Didžiausia iš dorybių yra sekti Dao. </span></span></p><p style="text-align: left;"><span style="font-size: small;"><span style="font-family: courier;">Dao neaiškus ir miglotas, bet jame slypi visų daiktų pradžia.</span></span></p><p style="text-align: left;"><span style="font-size: small;"><span style="font-family: courier;">Dao neaiškus ir miglotas, bet jame slypi visos formos.</span></span></p><p style="text-align: left;"><span style="font-size: small;"><span style="font-family: courier;">Dao neaiškus ir miglotas, bet jame slypi tikroji esmė. </span></span></p><p style="text-align: left;"><span style="font-size: small;"><span style="font-family: courier;">Jo vardas nekinta nuo seniausių laikų. </span></span></p><p style="text-align: left;"><span style="font-size: small;"><span style="font-family: courier;">Tik per jį aš žinau, kaip prasidėjo daiktai.’’ Laodzi- Kinijos filosofas, Daoizmo pradininkas </span></span></p><p> Dažnai net žmonės, kurie nemano esą religingi ar dvasiškai nuovokūs, yra turėję su dvasia sietinos patirties. Būna momentų, kada mes jaučiame, jog yra kažkas neapčiuopiamo, ypatingo, anapusinio ir nesuderinamo su mums žinomais fizikos dėsniais. Taip pat mūsų dieviškoji esmė kviečia mus tobulėti, plėsti savo akiratį, pažinti save ir savyje esančią dvasinę karalystę, nes žmogaus gelmėje yra slėpiningas Kūrėjo buvimas, veikiantis iš vidaus. Kūrėjo Dvasia veikia visų žmonių širdyse ir masina dievišku grožiu ir šventumu. Dieviškoji versmė yra tik viena ir Ji veikia ne tik žmonėse, bet ir augaluose, gyvūnuose bei kiekvienoje Visatos dalelytėje. Šis vientisumo ir vienovės jausmas bei suvokimas pasaulio dvasinėse tradicijose vadinamas Dao, Dievo dvasia, Dvasia, kosmine sąmone ir pan. Dėl ko Kūrėjo kuriama Visata veikia ritmingai, harmoningai, išmintingai ir gražiai. Nėra nieko šioje Visatoje be šios Dvasios. Ji viską persmelkia ir yra visur. Viskas paklūsta didžiajam planui. Esame milžiniškos Visko programos dalis. Šios programos procesus, tvarką ir sistemas galima aptikti net pačiuose menkiausiuose ir nereikšmingiausiuose dalykuose. Taip tas neaprėpiamas Visko Visatoje veikiantis protas, dvasia veikia žmogų. Dažniausiai žmonės mano, kad antgamtiški dalykai, tokie kaip stebuklai, reikalingi Dievo buvimui įrodyti. Tačiau natūralus procesai ir gamtos dėsniai gali būti tik Dievo sumanyti metodai, reikalingi Jo nenutrūkstamos kūrybos tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, kompiuterinio žaidimo veikėjai gali galvoti, jog jų pasaulyje nėra veikiančio jų elgesį ir jų Visatą asmens, nes viskas kompiuteriniame žaidime vyksta remiantis grynai fiziniais gamtos dėsniais. Jokio stebuklo tame nėra. Bet iš tikrųjų kompiuterinis žaidimas buvo sukurtas ir berniukas žaidžia šį žaidimą remiantis fizikos dėsniais ir savo išmanymu, įgūdžiu. </p><p> Kūrėjo Dvasia yra jėga, kurianti, duodanti gyvybės ir leidžianti žmogui atlikti jam patikėtą misiją. Dėl to susiderinti ir veikti su šia Visko Dvasia žmogui yra būtina. Kadangi Kūrėjas bendrauja su žmogumi Dvasia, atsižvelgdamas į mūsų prigimties būsenas, gyvybinius ritmus ir paprasčiausius fizikos dėsnius, tokiu būdu mūsų protai turėtų būti harmonijoje su Visko mintimi, intencija. Išvada viena- negalime gyventi ne pagal prigimtį. Dvasingumas, dvasinis procesas yra privalomas kiekvienam žmogui, siekiančiam laimingo ir prasmingo gyvenimo. Juk Dvasia yra mūsų gyvenimo pradžia, jėga, esmė ir pats pagrindas ant kurio ir kuria kuriama Visko materiali visata. Gyvenimas dvasioje atskleidžia begalinę ir įvairiopą Dievo išmintį ir natūraliai formuoja mus pagal dievišką išmintį. Ji teikia gyvumą, gaivina ir augina mūsų širdį bei pašventina ir daro Visko kūrybos dalininkais, o kartu ir dieviško gyvenimo dalininkais, mylimais Kūrėjo vaikais.
</p>Totashttp://www.blogger.com/profile/16170605327689972670noreply@blogger.com0