2021 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Lietuvos demokratija neprilygsta JAV demokratijai

    Vakar Jungtinėse valstijose buvo inauguruotas 46- asis JAV Prezidentas Joe Biden. Koronaviruso pandemija, įaudrinta visuomenė dėl Prezidento rinkimų rezultato teisingumo ir sausio 6 dieną prasiveržęs smurtas Kapitolijuje privertė naujo JAV Prezidento inauguraciją vykti ne taip, kaip buvo įprasta. Reikia pastebėti, jog nepaisant sunkių sąlygų ir perversmo bandymo, Jungtinės valstijos griežtai laikėsi Konstitucijos ir savo demokratinių procedūrų. Ši šalis visam pasauliui įrodė savo, kaip vakarietiškos demokratijos lyderės, patikimumą ir galią.

   Vis tik po rinkiminis laikotarpis parodė, kad JAV demokratija turi problemų ir susiduria su rimtais išbandymais, nes visuomenėje yra itin gilus rasinis, tautinis, religinis, socialinis, ideologinis bei valstijų susiskaldymas ir susipriešinimas. Prezidento inauguracija praėjo ramiai, be didelių protestų ir tai rodo, kad Amerika geba susitelkti. Donald Trump ir jo šalininkų maištas dėl rinkimų rezultato teisingumo ir Kapitolijaus užėmimas, mano manymu, tėra Rusijos, tarptautinio ‘’Q Anon’’  judėjimo, kraštutinių dešiniųjų ir panašių jėgų Pyro pergalė. Jei naujoji administracija sugebės vykdyti Ameriką vienijančią politiką ir nepraras perimtos  iniciatyvos propagandiniuose frontuose- tai JAV skaldantis Donald Trump prezidentavimas ir Rusijos palaikomo perversmo bandymas teliks pamokančia istorija šios šalies demokratijai ir elitui.

   Nesutinku su teigiančiais, kad Kapitolijaus šturmas parodė, jog Jungtinės valstijos tampa bananų respublika ar netgi žlunganti valstybė, o Prezidento rinkimų procesas ir jo rezultatas bei po to sekę teismai - kaip autokratinėje valstybėje. Matau šiuose teiginiuose daugiau propagandos negu tiesos. Taip, Amerika patyrė krizę ir tai išryškino būtinumą nedelsiant spręsti susikaupusias demokratijos problemas bei skaidrinti rinkimų organizavimą. Tačiau ši šalis, reikia pripažinti, toliau išlieka viena pirmaujančių demokratijų pasaulyje. Tą nesunkiai galima įrodyti, jei JAV palygintume su ES valstybės Lietuvos demokratija. Pavyzdžiui, nepaisant abejonių dėl balsų skaičiavimo sąžiningumo rinkimuose, Prezidentas Joe Biden matosi turi didesnį palaikymą šios šalies visuomenėje negu Donald Trump. Tuo tarpu Lietuvoje panašiu laiku vykusių Seimo rinkimų rezultatai byloja priešingai- rinkimus laimėjusios partijos, sudarančios dabartinę valdančią daugumą, nesijaučia, kad turėtų visuomenės daugumos palaikymą. Dar daugiau- visuomenės dauguma jaučiasi nenorėjo konservatorių ir liberalų valdžios ir tai tikrai yra ne ta valdžia, kokios jie tikėjosi. Juk net nemaža dalis rinkėjų, balsavusių už konservatorius ir liberalus, norėjo, jog jie būtų tik stipri opozicija. Galima pateikti palyginimui dar vieną pavyzdį.  Amerikoje rinkimų procesu ir rezultatu nepatenkintas juos pralaimėjęs Donal Trump ir jo šalininkai, o Lietuvoje nepatenkinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu  rinkimus laimėjusios Konservatorių ir liberalų partijos, nes jų manymu VRK pirmininkei Laurai Matjošaitytei trūksta administracinių gebėjimų ir ji buvo neobjektyvi, kadangi rinkimuose palaikė pralaimėjusią Valstiečių partiją…  Be to, Lietuvoje rinkėjams mažai rūpi rinkimų rezultatų teisingumas, jie pripratę prie šališko VRK darbo ir aplamai- politiškai gana abejingi. Dėl to aistras dėl JAV Prezidento rinkimuose balsų skaičiavimo sąžiningumo šiuo atveju vertinu teigiamai. Mano manymu, tai tik rodo, jog amerikiečiai turi už ką balsuoti ir jiems rūpi demokratija, sąžiningi rinkimai bei kas valdys šalį.

   Galima daryti išvadą, kad šiuo metu JAV stipriai supurtyta, bet išlieka pirmaujanti ir galinga vakarietiško tipo demokratija. Artimiausi metai parodys jos kryptį.

2021 m. sausio 6 d., trečiadienis

Žmogui reikia ne tik bendravimo, bet ir laiko leidimo veikiant vienumoje

 ''Meilė - tai kai dvi vienatvės gina, saugo ir sveikina viena kitą.‘‘    Raineris Marija Rilkė (vok.Rainer Maria Rilke, (1875-1926) – austrų rašytojas, poetas

    Žmonės yra socialinės būtybės, jiems reikia jausti, jog jie yra kažkokios bendrijos dalis, kad artimieji juos palaiko ir vertina. Žmonijai nuo jos ištakų buvo būdingas intensyvus bendravimas ir bendradarbiavimas. Dar daugiau- genties žmonės pavieniui niekada negalėjo išgyventi gamtoje, ypač moterys ir vaikai. Dėl to baimė būti paliktam, likti vienam mūsų pasąmonėje asocijuojasi su mirtimi. Vienatvė pagal prigimtį baisesnė moterims, bet ir vyrams pasąmonėje taipogi ji beveik prilygsta mirties baimei.

   Šiuolaikinėje visuomenėje dėl socialinių ir ekonominių pokyčių labai padaugėjo vienišų žmonių. Šiais laikais žmogus gali sau vienas gyventi ir pats užsidirbti pragyvenimui, nors realiai priklausomybė nuo kitų žmonių yra ne mažesnė negu buvo anksčiau. Dėl didelės specializacijos ir darbo pasidalinimo bei susvetimėjimo susikuria iliuzija, kad žmogus savo pastangomis gali vienas  išgyventi. Net gali pasirodyti, kad vienatvė šiuolaikinėje visuomenėje nėra tokia kaip buvo anksčiau.  Tačiau realybėje, nepaisant žmonijos progreso, mokslo pasiekimų, vienatvės, vienišumo jausmas nesumažėjo. Įprasta kovoti su vienatve įsigyjant bičiulį, prisijungiant prie kokios nors bendruomenės ar sukuriant šeimą. Šiais laikais -tai ne visuomet gera išeitis, nes kartais savitarpio ryšiai ir šeimyninės problemos įklampina dar labiau nei vienatvė. Rizikuoji patekti tarp tavęs nesuprantančių žmonių, įsivelti į beprasmius konfliktus ar interesų, pažiūrų  nesuderinamumą.

   Tokiu atveju kur kas geriau mokėti būti vienam. Praleisdami kokybiškai laiką vienumoje, suteikiame sau galimybę ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, auginame tikrą meilę sau [tiksliau- susitaikome su savimi], kurios kartais taip desperatiškai ieškome. Trumpalaikis atsiskyrimas, vienuma tinkamai praktikuojant puikiai ugdo savipakankamumą. Vienatvės netoleravimas rodo žmoguje egzistuojančią vidinę tuštumą, jo sutrikusį santykį su savimi. Kitaip tariant, jei žmogus neatlaiko vienatvės jausmo tiek būdamas vienumoje, tiek būdamas santykiuose – tai ženklas, kad jo vidinis pasaulis serga. Pastebėtina, jog nuo senų senovės žmonės šiek tiek laiko praleisdavo patys su savimi. Juk visų laikų dvasinės tradicijos ir religijos ragina žmones dalį laiko praleisti maldoje, meditacijoje, savo gyvenimo kelio prasmės apmąstymams, mąstymui apie Dievą ar tiesiog vienam pabūti tyloje. Nes to žmogui reikia, kaip reikia bendravimo. Tik nebūtina pasauliečiams, šeimos žmonėms sekti vienuolių, pasišventusių dvasiniam gyvenimui žmonių, kurie siekia visiško dvasinio potencialo išsiskleidimo, pėdomis. Manau, to visiškai nereikia, nes visi esame skirtingi ir turime savo unikalų gyvenimo kelią. Kiekvienas turime sekti širdimi ir eiti mums skirtu keliu.

   Visgi kartais kiekvienam pasauliečiui būtina pabūti vienam, kad susivoktum savyje. Juk susigaudyti savyje yra svarbiau negu susigaudyti pasaulyje. Mums būtinas sutarimas su savimi, nes jeigu žmogus nesutaria su pačiu savimi, neturi unikalaus savo realybės patyrimo- tai jis gyvenimą suvokia netinkamai. Pavyzdžiui, išminčiai lengvai ir noriai būna atskirai, vienumoje. Jiems vienuma - net būtina. Išminčiai stengiasi subalansuoti bendravimą, buvimą tarp žmonių su vienuma. Todėl jie kurį laiką pasitraukia ir lavinasi, tačiau  neužsidaro visam laikui. Atėjus laikui jie išeina į žmones ir dalyvauja visuomenės gyvenime, o atėjus kitam laikui -vėl pasitraukia į vienumą. Žodžiu, atranda savo proporciją ir balansą, nes kiekvienam jis vis kitoks; vieniem reikia daugiau laiko praleisti vienumoje, kitiems- gerokai mažiau. Pažymėtina, kad šis mąstymo procesas neperpildo sąmonės išoriniais objektais, kas labai aktualu šiais laikais.

   Ir jūs šiek tiek laiko pabūkite vieni, neišsigąskite tuštumos, blogo jausmo. Šiek tiek pabūti atsiskyrusiam reikalinga žmogaus prigimčiai, o ilgainiui tinkamai praktikuojant geriau pažinsite save. Taip galėsite prieiti prie savo vidinio pasaulio ir sužinoti kuo jis užpildytas. Tinkama atsiskyrimo praktika labai praturtins, paryškins jūsų visą gyvenimą bei padės atrasti, pažinti save ir tai nukreips jus į vidinės laisvės atradimą.

 ‘‘Žmogus esti visiškai savimi tik tol, kol jis vienas, taigi, kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas‘‘       filosofas  Arthur Schopenhauer [Artūras Šopenhaueris]

 

2021 m. sausio 1 d., penktadienis

Sveikinu visus žmones su Naujaisiais metais!

 Mieli ‘’Toto’’ skaitytojai,

    Sveikinu Jus su atėjusiais naujais 2021 metais. Dėkoju visiems, kurie skaitote ‘’Toto’’ puslapį ir mūsų keliai susitiko. Kartu tai reiškia, kad mes  žengiame kartu į Naujus metus augimo, sąmoningumo ir išminties keliu. Manau, jog mūsų kelias – šviesus ir perspektyvus. Jis yra būtinas dėl mano ir Jūsų laimės! Juk visą savo gyvenimą mes privalome mokytis, augti ir nuolat keičiasi pasaulio ir žmogaus pasaulyje suvokimas. Visada turime erdvės tobulėjimui, asmenybės augimui.

   Linkiu Jums, brangūs skaitytojai, Naujuose metuose toliau tobulėti ir pasiekti aukštesnį sąmoningumo, žinių ir laimės lygį!

 

Jūsų

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt

2020 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Kartais reikia tiesiog ramiai pabūti ir pailsėti

 ''Žmogus, kuris kenčia anksčiau nei būtina, kenčia daugiau negu būtina’’             Lucijus Anėjus Seneka- romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas.

    Šventes pasitinkame būdami karantine. Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių gyvenimus. Nuolat skleidžiamos negatyvios žinios, nežinomybė dėl ateities, baimė dėl sveikatos, gamtos stichijos pasaulyje, rūpesčiai dėl darbo ir materialinio lygio išlaikymo verčia sunerimti daugelį žmonių. Jaučiu, kad daugelis labai jaudinasi ir nerimauja dėl to, kas gali atsitikti. Dauguma mūsų dabar susidariusių pavojingų aplinkybių ir reiškinių kontroliuoti negalime, tačiau tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip priimsime situaciją ir elgsimės nepalankiomis, gąsdinančiomis aplinkybėmis.

   Pasitikti užgriuvusius gyvenimo sunkumus galima įvairiai; ilsėtis, atsipalaiduoti ir stebėti, jaudintis ir nerimauti arba tiesiog įveikti iškilusias kliūtis, pavojus.  Akivaizdu, geriausia blogoje situacijoje- įveikti iškilusias klūtis bei negandas ir toliau kurti sau palankias aplinkybes, gražų gyvenimą. Dėja, ne visas grėsmingas kliūtis ir įvairius varžančius apribojimus mes galime sunaikinti ar pašalinti iš kelio. Žmogus- ne visagalis Dievas. Kartais reikia sustoti, susitaikyti ir ieškoti kitų išeičių, nes kliūčių, negandų ir pavojingų reiškinių įveikimas užtrunka.

   Pats blogiausias variantas- nuolat jaudintis ir nerimauti dėl užgriuvusios negandos, pavojaus sveikatai ir neaiškios ateities. Nes jaudindamiesi , gyvendami pastovioje baimėje mes sustingstame, nejudame į priekį ir nieko nepasiekiame. Tai atima laiką, kuris galėtų būti kūrybingai panaudotas užgriuvusioms problemoms spręsti. Stresas, neigiamų naujienų perteklius, baimė dėl ateities, kažkur skubėjimas- visa tai kenkia jūsų psichinei sveikatai. Pažymėtina, kad nerimas reikalauja didelio kiekio psichinės energijos, kurią galėtume skirti mąstymo veiklai. Todėl efektyviau sutelkti dėmesį į sritis, kurioms atsirado laiko ar tapo aktualios, bei į kurias galima nukreipti savo veiklumą, kūrybingumą ir meilę. Manau, šiuo metu neverta taip jaudintis. Nerimas dėl ateities gali sugniuždyti tavo gražią sielą.

   Kadangi vienu mostu negalime pakeisti aplinkybių ir pašalinti iškilusių grėsmių,varžančių apribojimų, manau puikus variantas yra skirti daugiau laiko būtent sau ir nustoti bėgti, lėkti, stengtis, dirbti, veikti ir pan., neretai vien todėl, kad pabėgtum nuo blogų minčių, nuoskaudų, negeros savijautos, tuštumos ir t.t.  Šiandien Pasaulis verčia mus skirti laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir stebėjimui, nes Kūrėjas, matyt, mano, jog to tau reikia. Ir iš ties, ar dažnai skiriate laiko sau- savo vidinei ramybei, atsipalaidavimui nuo rūpesčių, paskaitymui kažko gražaus, vertingo, įkvepiančio?  Poilsis ir atsipalaidavimas žmogui yra būtinas, nes atgaivina jėgas, suteikia energijos, ir sunkumus nugalime su nauja energija. Nors vieną dieną, bent trumpam, pabūk stebėtoju. Pasidžiauk stebėtojo vaidmeniu. Stebėk atidžiai ne tik aplinką, bet ir, galiausiai ir svarbiausia, save. Savęs stebėjimas yra būtinas žmogaus sąmoningumo ir dvasingumo augimui. Stebėk, pajausk kūną, jausmus ir mintis, pamatyk kokios aistros, norai, pagundos pasislėpusios už kasdienės įtampos. Leisk viskam įvykti tavo viduje, nieko nedaryk, nesipriešink, tiesiog ilsėkis ir atsipalaiduok. Tik visiškai atsipalaidavus yra daugiau darnos, daugiau gyvybės, daugiau pusiausvyros. Tik tuomet siela susijungia su kūnu,ypač, kai leidžiame sau būti savimi. Tiesiog ramiai, tyliai būkime. Kai žmogus renkasi buvimą, o ne turėjimą, jis patiria nepalyginamai mažiau nerimo ir nesaugumo, kurį sukelia pavojus prarasti tai, ką turi. Tai visiškai nesisieja su apsnūdimu, pralaimėjimu, nesąmoningumu ar nesugebėjimu atsakyti į gyvenimo iššūkius. Šis pasyvus susitaikymas su esama situacija, nėra atsisakymas planuoti veiklą, adekvačiai iššūkiams elgtis ir ryžtingai, energingai veikti. Savaime suprantama, kad neįmanoma likti pasyviems stebėtojams, stovėti už šoninės linijos ir nedalyvauti žaidime. Negalima neigti gyvenimo, bėgti nuo jo. Tačiau skyrimas laiko tikram poilsiui, atsipalaidavimui, vidiniam stebėjimui ir leidimui įvykti viskam jūsų viduje suteiks tau galimybę pamatyti kaip toliau gyventi, atkurs ryšį su Būtimi, Esatimi, su čia ir dabar. Būtent pats buvimas, buvimas tyloje, o ne darbas ar veikimas, leis jums atkurti pusiausvyrą ir gebėjimą priimti adekvačiai esamą situaciją bei pamatyti, kaip toliau reikia gyventi. Ši praktika tikrai padės surasti išeitis iš siaubingiausių padėčių. Dabar puikus tam laikas! Jeigu jūs nuoširdžiai vadovausitės šiuo patarimu ir tą praktikuosite kiekvieną dieną- tai su laiku taps pačia tikriausia jūsų kasdienine meditacija. Taip labai natūraliai išmoksite medituoti be specialisto pagalbos...Tapsite puikiai medituojančiu žmogumi. Sėkmės Jums!

 

‘‘Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi‘‘      Lucijus Anėjus Seneka- romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas.

 

2020 m. gruodžio 15 d., antradienis

J.Biden- išrinktasis JAV Prezidentas!

   Jungtinėse valstijose Rinkikų kolegija pirmadienį oficialiai patvirtino Joe Biden pergalę prezidento rinkimuose. Prezidento D.Trump galimybės užginčyti rinkimų rezultatus praktiškai išnaudotos. Teismuose beliko smulkmenos ir formalumai, kurie nieko nekeičia. Manau, Donald Trump šalininkai privalo susitaikyti su rinkimų rezultatais, jeigu nenori pakenkti valstybei ir jos įvaizdžiui pasaulyje. 

   Demokratiniai rinkimai nebūna tobuli, nes dažnai atsiranda visokių netikėtų nusižengimų ar net nusikaltimų. Todėl progresyvios demokratinės valstybės nuolat tobulina rinkimų procesą ir stengiasi užkardyti balsų klastojimą, neteisingą balsų skaičiavimą ir užkirsti kelią kitokiems rinkimų proceso pažeidimams. Po šių rinkimų JAV politikai ir piliečiai privalo pasidaryti išvadas ir patobulinti rinkimų procesą taip, kad nepasitaikytų piktnaudžiavimo, sukčiavimo bei kitokių nusikaltimų rinkimuose. Mano nuomone, JAV prezidento rinkimai iš esmės yra pavykę ir jų rezultatai  atspindi daugumos JAV piliečių valią.

   Belieka tik pasveikinti išrinktąjį Prezidentą Joe Biden su pergale JAV Prezidento rinkimuose. Noriu palinkėti jam įgyvendinti pažadus bei tapti visų amerikiečių Prezidentu. Šiuo metu susiskaldžiusioje JAV  labai reikia vienijančio Prezidento, kompromiso ir stabilumo. Būsimasis Prezidentas Joe Biden turėtų tikti šiam vaidmeniui.

2020 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXVIII)

    Dėl biologinės oro taršos dieniniai gyvūnai buvo priversti nešioti ant veidų nikabus. Nors nikabai dengė veidus, bet  šviesiajam kunigaikščiui pernelyg nekilo sunkumų suprasti ir susikalbėti su jį mylinčiomis širdimis. Trumpas akių kontaktas ir sielos kalbasi akių kalba. Jam sielos kalba per akis. Tokiu būdu kalbasi dvi širdys, bet jos neįkrenta į gravitacinį meilės šulinį. Pritrūksta fizinio artumo ir grynosios meilės, dėl to neatveriama jo širdis santykiams su jį mylinčia širdimi. Bet užtenka šio trumpo kontakto, kad širdys įkvėptų daugiau gyvybės ir atgytų bent trumpam.

   Šviesusis kunigaikštis niekada nenorėjo būti trečias porų santykiuose. Dar daugiau- porų meilės santykiai nebuvo jo tema. Tai tamsiosios jėgos veržėsi į šeimas, miegamuosius, nes tokiu būdu jos galėjo nuolat išlaikyti ir projektuoti joms reikalingą dėmesį ir sėjo savo sėklas dieninių gyvūnų protuose. Jis tą suprato, kai pirmo tomo pradžioje nuolat laukė, kada dieniniams gyvūnams atsibos ši  kuriama iliuzija, pernelyg mažai  turinti bendro su realybe. Tuo metu domėjosi literatūra ta tema- irgi panašiai rašė. Kad ir kaip jis troško kažkokios teigiamos viso to pabaigos, bet to neįvykdavo. Buvo nusivylęs ir depresijoje, nes nieko negalėjo padaryti. Tiesą sakant, jei ta tamsiųjų jėgų kuriama iliuzija nebūtų jam gyvenime realiai dariusi kliūtis, pakenkimus, apribojimus, išankstinį nuomonės suformavimą apie jį bei jo niekas dėl to neatpažintų – tai jis būtų tuo klausimu buvęs abejingas ir net, tikėtina [mažai šansų] nepastebėjęs. Ir dabar jis visiškai nepageidauja šeimose, porose būti trečias ar būti kažkokiu mintiniu dalyviu ir apskritai būti konkurentas patinams dėl jų patelių. Jo nuomone, yra puikių patinų ir absoliuti dauguma patelių turi savęs vertus patinus. Žodžiu, randa vienas kitą ir susiporuoja. O šviesusis kunigaikštis nenori nieko gadinti ir visa širdimi linki visiems šeimyninės laimės ir džiaugsmo. Šitame žaidime jis nežaidžia.

   Šviesusis kunigaikštis orientuojasi į dieviškos meilės šokį, kur yra nenusakomai ypatingas šarmas, žavesys ir magnetizmas. Tas įkvepia širdžių meilę ir išvaduoja įkalintą dieviškumą. Leidžia pasirodyti ir švytėti jį mylinčioms sieloms. Tai jūsų, mylimosios, iškyla į paviršių tikrosios prigimties spindesys. Atpažinkite ją!

   Ši meilė yra universali, iššaukta aukštesnių jėgų, o jis viliasi [norėtų tikėti] ir dėl jo asmenybės, jo žavesio, išorės ir pan., t.y. tame yra fizinė dedamoji. Nes abipusė simpatija taip pat reiškia, jog mąstyme, asmenybėse yra panašumų, jie nėra taip toli vienas nuo kito. Ir tai padeda vėl ir vėl ieškoti bendros meilės kalbos. Kurti ją akių kalba iš tylėjimo ir tylos, švelnumo ir vienybės.

 

                                                                                            Žaidžiančios sielos laiškas

 

Pasakos XXVI dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2020/07/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html  

2020 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Košmaras JAV prezidento rinkimuose

 

 

   Jungtinėse valstijose baigėsi Prezidento rinkimai, bet nugalėtojas dar neaiškus, nes vyksta ginčai dėl rinkimų teisėtumo, laisvumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Manau, dar anksti sveikinti Joe Biden su pergale, nes prasidėjusiuose teisminiuose procesuose dėl rinkimų neskaidrumo ir balsų klastojimo turėtų paaiškėti tikroji padėtis. Tikėkimės bus balsų perskaičiavimai bei rinkimų teisėtumo, teisingumo ir sąžiningumo įvertinimai, nes tai normali praktika demokratinėje valstybėje. Be to Joe Biden pergalė dar nėra oficialiai patvirtinta kiekvienoje valstijoje.

   Manau, Donald Trump elgesys po rinkimų yra visiškai suprantamas ir jis nekenkia demokratiniam procesui bei siekiui JAV turėti teisingus, laisvus ir sąžiningus rinkimus. Tik nesuprantu pagrindinių JAV žiniasklaidos priemonių, kurios rinkimų metu ir ypač po jų yra labai piktybiškai šališkos ir neobjektyvios. Kas dabar dedasi su JAV žiniasklaida yra kažkas neįtikėtino! Pavyzdžiui, tiesioginio eterio metu didžiosios televizijos nutraukė transliaciją, kai Donald Trump pradėjo skųstis, jog jis turi duomenų, kad rinkimai suklastoti. Televizijų diktoriai leido sau pasakyti, jog privalo nutraukti transliaciją, nes prezidentas pradėjo akiplėšiškai, be jokių įrodymų meluoti! Tai-siaubingas ir absoliučiai netoleruotinas demokratinėje valstybėje žiniasklaidos elgesys! Juk dar nebuvo balsų perskaičiavimo, oficialaus patvirtinimo ir nėra galutinių teismų verdiktų, bet žurnalistai sau leidžia pasmerkti prezidentą ir, milijonams žmonių žiūrint, apkaltinti jį melavimu ir visiškai begėdišku nesąžiningumu. Šiuo metu panašių pavyzdžių JAV žiniasklaidoje gausu. Be to JAV politinė klasė ir dauguma elito užsiiminėja propaganda ir siekia įtvirtinti rinkimų rezultatus, pažeisdami demokratinį rinkiminį procesą ir nerodydami jokios pagarbos rinkėjų valiai. Tenka pripažinti, Jungtinės valstijos pasaulio akyse patyrė visišką fiasko, o savo piliečių akyse -nepasitikėjimą.

    Bet laidoti JAV demokratiją, manau,  yra per anksti. Nematau jokios katastrofos. Ši šalis turi gilias demokratijos tradicijas, visada rodė oficialiai pagarbą rinkėjų valiai ir buvo pavyzdys kaip organizuoti rinkimus. Pavyzdžiui, 2016 m. Prezidento rinkimuose nugalėjęs daugumos elito nemėgstamas Donald Trump buvo patvirtintas ir tapo prezidentu. Tačiau, būtent, šiuose rinkimuose įvyko kažkoks košmaras. Painiavos į rinkimų procesą dar daugiau įvėlė Kongresas, leidęs dar paprasčiau ir lengviau rinkėjams balsuoti paštu, nepasirūpinęs užkirsti kelią galimam balsų sukčiavimui ir klastojimui. Taip susidarė galimybė prabalsuoti mirusiems žmonėms, kurių įtariama gali būti balsavusių iki 1,5 milijonų [žinoma, tai tik-  įtarimai, kuriuos turi patvirtinti ar atmesti tik teismas]. Sutikite, kad tai -dideli skaičiai. Kitas netoleruotinas dalykas- draudimas stebėti rinkimus tarptautiniams stebėtojams. Kitų galimų pažeidimų neminėsiu, o ir visų Donald Trump komandos pateiktų nežinau. Galimus rinkimų pažeidimus turėtų išsiaiškinti atitinkamos JAV institucijos. Taip pat reikia galų gale išspręsti valstybės institucijoms priešiškų užsienio šalių kišimąsi į JAV demokratinius procesus problemą.

   Tikiuosi JAV elitas susirūpins savo demokratijos ir laisvės švyturio įvaizdžiu pasaulyje atstatymu bei legitimumo JAV viduje poreikiu ir leis rinkimų procesui baigtis demokratišku, laisvu, teisėtu ir sąžiningu rezultatu. Mano nuomone, Jungtinės valstijos turi galimybę išeiti iš šios košmariškos situacijos sustiprėjusios. To šiai šaliai ir linkiu.