2020 m. liepos 28 d., antradienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXVII)


   Šviesusis kunigaikštis iš tolo pamatė, kad labai šilta nepažįstama širdis jį pastebėjo ir sąmoningai pradėjo ruoštis magnetiniam akių kontaktui. Ir štai ne už ilgo gilus, beveik dieviškas meilės kontaktas ir beveik sielų susilietimas, bet tyro susijungimo neįvyksta. Nenuostabu, nes tyro nuoširdumo pritrūksta iš abiejų pusių. Juk patelė iš artimo nuotolio demonstruoja, jog nežino šviesiojo kunigaikščio vardo! Tikrai kreivi veidrodžiai... Tiesa, palyginus mažai dieninių gyvūnų matė šviesųjį kunigaikštį gyvai ar medijose, nes dauguma jį suvokia per suformuotas šališkas faktų interpretacijas ir pagal tai susiformuotą jo įvaizdį bei per sapnus. Dabar tokio pobūdžio magnetiniai akių kontaktai atsitinka vis rečiau, bet pirmo tomo pabaigoje ir antro tomo pradžioje tokie susitikimai buvo dažni. Šiuo metu meilių susitikimai neretai virsta panašūs į gestų ir žvilgsnių meilės šokį. Tuo pačiu atsiranda vis daugiau realybės, nuoširdumo ir kartais net atrodo, jog mylinčios širdys žino šviesiojo kunigaikščio vardą.
   Metų metus tamsiųjų jėgų valdomi patelių klanai, kurie buvo užsislėpę po žavingo meilės minčių sodo projekto šydu, pasimatė visuomenei. Jis visada pastebėdavo tai, kad kai kurių patelių klanų atstovės daugiau arba mažiau niekino šviesųjį kunigaikštį ne tik skleidžiamoje propagandoje, tačiau ir širdyse, nors buvo įkyriai prikibusios prie jo. Jei jis toks nepakankamai geras patinas, kam tiek metų buvote prie jo prikibusios? :). Čia dar ne viskas išaiškėjo. Taip, viešinimo tamsių jėgų ir jų darbų procesas prasidėjo, bet tai dar ne pabaiga, nes ne visi blogiečiai ir jų darbai yra žinomi. Kalbant apie šio projekto valdymą- tai būtina pakalbėti ir apie protingumą. Galima tvirtai pasakyti, kad tarp dieninių gyvūnų yra protingumo skirtumų, tačiau jie visi -rūšies rėmų ribose. Tai reiškia, kad nėra jokių įspūdingų skirtumų ir išskirtinumų, nes kitaip jie nebūtų tos pačios rūšies gyvūnai. Visgi dieninių gyvūnų protas, žinios ir jėga buvo pas alfa patinus. Jie valdė šių gyvūnų bandas.
   Nors nežino kaip galėtų sektis, tačiau viduje jautė, kad galėtų pravesti dieniniams gyvūnams gydančius pokalbius. Žinoma,jis supranta, jog tokia jo veikla būtų religinių fanatikų košmaras, o juk ir taip ant raudonos ribos viskas eina. Jis galingai atakai, šviesiam žygiui neturėjo jėgų- nei fizinių, nei psichinių, nei aplinkybių. Jautėsi tarsi suparalyžiuotas. Jis prašė Kūrėjo suteikti jam jėgų veiklai ir darbams, kai bus tam laikas.




2020 m. liepos 6 d., pirmadienis

Žmogaus pasirinkimai ir veiksmai

  Valstybės dieną pasitinkame Koronaviruso pandemijos ir įsibėgėjančios krizės fone. Prasidėjusi viską apimanti krizė mums aiškiai rodo, jog individo pastangos yra ne vienintelis lemiantis jo gyvenimą veiksnys, nes kiekvienas esame visuomenės, gamtos ir laiko ryšių dalis. Pasakymas, kad tik pats žmogus yra savo likimo kalvis- nėra visiškai tikslus. Žinoma, neabejotina, jog nuo pačio žmogaus didžiąja dalimi priklauso jo gyvenimas, nes jei jis daro gerus pasirinkimus ir veiksmus, jo gyvenimas bus geresnis ir veiklos rezultatai bus geri. Tačiau ne viskas nuo žmogaus priklauso. Nors visuomenė, valstybė, žmonija yra daug didesnės ir galingesnės, todėl savo likimui gali daryti daug didesnę įtaką, bet net ir tai nepadeda pilnai valdyti ateities ir likimo. Manau, geriausia, tokioje trapioje žmogui situacijoje, suprasti, kad esi savo likimo kalvis, kuris stengiasi gyventi pagal Kūrėją, o šio sprendimai, esant reikalui, viską nulemia.
   Žmogus disponuoja ribotais ištekliais, ribota savo gyvenimo trukme, dėl to kiekvienas individas neišvengiamai privalo pasverti visų savo tikslų santykinę svarbą ir rinktis ar teikti pirmenybę vieniems tikslams ir atsisakyti kitų. Kiekvienas pasirinkimas ir kiekvienas veiksmas ar neveikimas turi savo kainą. Ši kaina yra tos neįgytos gerybės, tos nerealizuotos, prarastos galimybės, kurios vietoj padaryto veiksmo, pasirinkimo galėjo būti įgytos ar išlaikytos. Kiekvienas veiksmas ar neveikimas gali būti nuostolingas, jeigu jo imdamasis individas reikiamai neįvertino jo kainos- nepasirinktų ir todėl prarastų alternatyvų vertės. Reikia pažymėti, kad dvasiniai užsiėmimai, laisvalaikis toks pats pasirinkimas ir tokios pat gėrybės kaip ir materialinės. Šiuo požiūriu jos konkuruoja su visomis kitomis gerybėmis ir daiktais. Dvasinis užsiėmimas arba filosofavimas yra ne mažiau ekonominė, darbinė veikla nei darbas įmonėje, nes tai atitraukia žmogaus išteklius [energija, laikas, kartais ir pinigai] į šią sferą. Be to materialinės gerybės gali būti laisvalaikio, dvasinės ramybės, gyvenimo harmonijos ir pan. netektis ir tai – ne tik kita materialinė gerybė, kurią būtų galima įsigyti jos vietoje. Kadangi žmogus nėra tik prisitaikėlis prie aplinkybių ir akivaizdžiai turi pasirinkimo galimybę bei galią daryti įtaką aplinkai, jis savo aplinkybes vertina ir jomis nesitenkina, nes nori ir įsivaizduoja jas galimas geresnes. Siekdamas jas pakeisti įvertina jį supančių daiktų, resursų instrumentinį naudingumą, pasveria alternatyvių pokyčių patrauklumą ir sudaro savąjį naudos ir sąnaudų balansą. Tuo remiantis jis daro savo pasirinkimus ir veiksmus. Be abejo, jis visa tai vertina ir veikia pagal savo žinių, patirties, įsitikinimų, būsenos ir proto lygmenį. Todėl klaidos yra neišvengiamos.
   Analogiškai tas turėtų būti taikoma ir valdžiai. Ji taip pat turi daryti pasirinkimą, įvertintą kaštų ir naudos balansu bei žmonių sveikatos ir visuomenės gerovės prasme, ir priimti sprendimus bei juos įgyvendinti taip ir tokius, kurie atneštų žmonėms ir valstybei mažiausiai žalos, kaštų ir duotų daugiausiai naudos, gerovės ir sveikatos.
   Šventės proga noriu padėkoti Lietuvos gyventojams, kurie labai atsakingai ir disciplinuotai elgėsi Koronoviruso pandemijos atžvilgiu, ir taip prisidėjo prie gana sėkmingo viruso plitimo suvaldymo. Labai malonu pastebėti, kad ne tik pavykę kai kurie valdžios ir jos institucijų veiksmai, retai apgyvendinta teritorija nulėmė iki šiol sėkmę kovoje su virusu, tačiau ir mūsų, Lietuvos žmonių, teisingas, atsargus, apgalvotas elgesys. Žinoma, tautoje yra budulių, bet jų yra kiekvienoje tautoje. Mano nuomone, Lietuvos gyventojai pirmame kovos su COVID-19 etape pasirodė puikiai!
   Tikėkimės, kad didelės negandos ir nelaimės toliau aplenks Lietuvą ir mes gyvensime sėkmingai. Tesaugo mus Dievas!

Su meile 
Mindaugas Pliauga

www.totas.lt

2020 m. birželio 24 d., trečiadienis

Senovės švenčių tradicijose centrinis vaidmuo- dvasingumui,gamtai ir žmogaus buvimui pasaulyje

''Kas eina prieš įstatymus gamtos, tas nieko neloš‘‘     lietuvių patarlė

   Šventė, kurią šiandien mes vadiname Joninėmis, švenčiama nuo neatmenamų laikų. Nors senovės epochų žmonių tikėjimai ir pasaulio pažinimo horizontai buvo primityvūs ir maži, tačiau juose taipogi buvo daug supratimo, racionalumo ir išminties, kurie tinkami dabartiniam žmogui.
   Žmogus turi įgimtą vidinį, intuityvų Kūrėjo, dvasinio matmens veikimo pasaulyje bei, galbūt, likimo jėgos, valdomos dievų ar Visatos jautimą, suvokimą. Todėl ne tik dėl bejėgiškumo prieš galingas gamtos jėgas suvokimas, kartu pripažįstant žmogiškąjį silpnumą mirties ir ligos akivaizdoje, genties žmogų privertė pagalbos kreiptis į viršmaterealų pasaulį. Taip, biologijos mokslas mus netgi moko, kad pagrindinis mūsų tikslas gyvenime yra maksimaliai padidinti savo išgyvenimo ir reprodukcijos galimybes. Sunku su tuo nesutikti ir ne vien todėl, kad gerbiu mokslą, bet ir todėl, jog toks aiškinimas yra labai logiškas, gyvenimiškas ir paremtas realiais faktais. Visgi daugeliui mūsų – tai per skurdus aiškinimas. Juk suprantame, kad žmogaus išorinis ir vidinis gyvenimas yra daug daugiau negu išgyvenimas ir reprodukcija. Štai senovės žmonės daug dėmesio kreipė į dvasinį gyvenimo matmenį. Per jį bandė geriau pažinti pasaulyje veikiančias jėgas, kas, jų manymu, padėtų žmogui gyventi harmoningą gyvenimą ir atsilaikyti kovoje už būvį. Be to, jie akylai stebėjo gamtą ir biologinius ritmus bei derino prie jų savo gyvenimą. Jie niekada nenorėjo eiti prieš gamtos įstatymus, todėl visada stengėsi prisitaikyti prie jų. Kur negalėjo nieko padaryti, palikdavo tai dievų ir lemties valiai... Šiuolaikinis žmogus įsivaizduoja, jog gali valdyti gamtą ir biologinius ritmus, tačiau ligos ir negandos vis primena, kad taip nėra. Dėl to mes irgi priversti, kaip genties žmonės, gerbti ir derintis prie gamtos, jos įstatymų ir nuolat prisiminti apie savo dvasinę prigimtį.  
   Senovės lietuviai matė pasaulį kaip kūrimo ir griovimo jėgų žaidimo aikštelę. Kiekviena akimirka atspindi tuo metu esančią šių jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Dabartiniu metu, turbūt, niekam nereikia įrodinėti, jog griovimo ir negatyvumo jėgos pradėjo dominuoti. Dėl ko mums dar aktualiau ir svarbiau prisiminti mūsų sielų šventumą, nes blogis gali užvaldyti pavergdamas mūsų kūną, jausmus ir protą ir tai gali padaryti klasta, net nepastebint, kai atsiduri melo pančiuose.

   Taigi, senovės žmonių dvasingumas aktualus ir šiandienos žmogui, nors gyvenimo sąlygos, tikėjimai ir pasaulio pažinimas- kitokie. Tačiau dabar fizinė ir dvasinė pusiausvyra būtina žmogui kaip ir anuomet, o vidinė harmonija neįmanoma be dvasinio progreso. Be to, vidinės tikrovės ignoravimas taip pat gali sunaikinti mūsų savasties jausmą, identitetą bei tikslą. Pažymėtina, kad žmogaus gyvenimo tikslas, jo prasmė bei vieta pasaulyje taip pat vaidino svarbų vaidmenį švenčių tradicijose, kurios kito priklausomai nuo pasaulio pažinimo ir supratimo bei visuomenės išsivystymo lygio. Todėl Rasos švenčių tradicijos turėtų būti išlaikytos tik tos, kurios gyvybingos ir gali būti praturtintos dabartinio žmogaus aktualijomis ir tikėjimais. Tada šventė įgaus prasmės šiandienos žmogui ir nebus tik nusigėrimo švente.       

2020 m. gegužės 25 d., pirmadienis

Koronaviruso nugalėjimui reikia solidarių ir bendrų valstybių pastangų

    Nors daugelis pasaulio valstybių laipsniškai išeina iš karantino rėžimo ir bando prikelti ekonomiką iš dirbtinės komos, tačiau padėtis neatrodo, jog turi tendencijų gerėti. Šiuo metu daugėja kritinėse situacijose atsidūrusių žmonių skaičius, besidarbuojančių įvairiuose pasaulio ūkio sektoriuose. Esamą padėtį labai sunkina tai, kad Koronaviruso pandemijos pradžia gana tiksliai sutapo su pasaulinės ekonomikos latentine krizės pradžia. Dėl ko ši krizė bus daug stipresnė negu 2008 m. buvusi ekonominė krizė. Auganti geopolitinė įtampa ir kitos susikaupusios aštrios pasaulinės problemos gali dar labiau pakenkti esamai padėčiai. Kai šalims kaip niekada reikia bendrų pastangų ir pagalbos viena kitai, solidarumas baigiasi ties valstybių sienomis. Nėra ne tik mechanizmo, kaip tokiais atvejais veikiama kartu, bet ir trūksta valdžioms platesnio, ilgalaikio strateginio požiūrio į esamą situaciją. Visgi atsakas į šią krizę privalo būti kaip niekad solidarus, žinoma, tam reikia pasaulio lyderių iniciatyvų, bendradarbiavimo ir lyderystės. Galbūt, tas dabar neatrodo realu, kadangi tendencijos- priešingos, nes pasaulio Vyriausybės tvarkosi su kilusia krize paskirai.
    Pažymėtina, kad Koronaviruso pandemija neturi sienų. Ji keliauja laisvai ir įsigali ten, kur sąlygos virusui plisti yra geriausios. Todėl mažiau išsivysčiusios, skurdesnės šalys yra labiausiai pažeidžiamos viruso ir ekonominės krizės.  Dar daugiau – pasaulio ekonominė krizė bei silpna sveikatos ir socialinė apsauga šias valstybes įstums į apgailėtiną padėtį.  Dėl to išsivysčiusioms šalims su stipria socialine ir sveikatos apsauga bei visai žmonijai nuo to tik blogiau, nes liepsnojantys viruso židiniai niekada neleis mums būti saugiems. Be to, dėl skurdo ir įvairaus nepritekliaus, ekonominės ir socialinės griūties, depresijos, nevilties ir to pasekmėje susilpnėjusios žmonių sveikatos gali atsirasti naujų labai pavojingų ligų ir trukdymų pasaulio ekonomikai atsigauti. Kitaip negu besidžiaugiantieji, jog Koronavirusas užkirto kelią neišvengiamam pasauliniam karui, manau, kad konfliktų gali tik daugėti, o valstybėms trūkstant būtinų resursų išgyvenimui ir valdžioms bandant išlaikyti buvusią padėtį, karo tikimybė gali tik augti. Juk jau dabar galime stebėti kaip tarp Kinijos, Rusijos, Irano ir Vakarų valstybių, Izraelio priešiška propaganda ne mažėja, o tik didėja. Net pandemijos akivaizdoje, kai būtinos bendros pastangos, solidarumas, geopolitiniai interesai ir bevaisis kaltų bei priešų ieškojimas ima viršų. Tiesa, yra ir gražių epizodų, kai geopolitiniai priešininkai padeda vienas kitam medicinos ir kitomis prekėmis kovoje su virusu. Tai nuteikia optimistiškai.
   Manau, kad globalizmas, globalūs žmonių tarpusavio ryšiai bei plati, atsakinga žmonių mąstysena ir didelė valstybių priklausomybė viena nuo kitos neleis atsitikti blogiausiam scenarijui. Anksčiau ar vėliau bus paruoštas tinkamas pasaulinis planas Koronaviruso pandemijai įveikti ir pasaulio ekonomikai atkurti.

2020 m. gegužės 19 d., antradienis

Trūksta gerų vadovų sveikatos apsaugos sistemoje

   Nors Lietuvos atsakas į Koronaviruso pandemiją pagal žiniasklaidą ir valdžios atstovus pakankamai geras, tačiau tikrovė, sklaidantis baimės ir gąsdinimo miglai, neatrodo gerai. Taip, valdžia laiku ir ryžtingai priėmė varžančius ir draudžiančius sprendimus. Neblogas ministro A.Verygos darbas su žiniasklaida ir visuomene dėl žmonių informavimo apie padėtį ir priimtus sprendimus. Valdžios psichologinis darbas su visuomene pandemijos pradžioje taip pat buvo pakankamai geras. Opozicija taipogi nepolitikavo, kur nereikia. Regimybė buvo sukurta visuomenei, jog su virusu tvarkomės geriau negu dauguma kitų valstybių ir su tuo iš dalies galima sutikti (statistika tą įrodo). Pradžia atrodė gerai, bet didelės problemos kyla priimtų sprendimų įgyvendinimo ir konkrečiuose, realiuose gydymo įstaigų darbuose.
   Tenka konstatuoti, sveikatos apsaugos sektoriuje reali situacija yra tragiška, nes žmonės negauna visų reikiamų medicininių paslaugų, įstaigos, geriausiu atveju,  dirba maža apimtimi. Pažymėtina, kad jau gegužės mėnesio antroji pusė, o gydymo įstaigos nesugeba atnaujinti daugelį medicininių paslaugų. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, ‘’gydymo įstaigoms pasiruošti reikia laiko’’. Tas rodo, jog ligoninėse ir poliklinikose itin blogai tvarkomasi. Juk tvarkas, kaip susidėlioti infekcijų kontrolės prasme ir organizuoti gydymo įstaigų darbą pandemijos metu, buvo galima iki karantino paskelbimo, vėliausiai- per visą kovo mėnesį. Akivaizdžiai prastas daugelio ligoninių ir poliklinikų vadovų darbas. Ministerija ne tik deramai nevaldo šių įstaigų vadovų, bet ir neturi efektyvaus strateginio valdymo bei pakankamos paramos iš aukštesnės valdžios, o savivaldybių valdžios kartais net nepaiso ministerijos. Tenka pastebėti, kad sunkiausias krizės laikotarpis dar neprasidėjo, o sveikatos apsauga jau dabar - visiškoje betvarkėje. Manau, būtina imtis ryžtingų veiksmų ir strateginio, efektyvaus, aiškaus krizės valdymo.
   Dabartinė krizė gydymo įstaigose rodo, kad beveik neturime tinkamų, talentingų, gebančių organizuoti ir priimti gerus sprendimus krizės sąlygomis vadovų. Buvusi praktika, kai gydymo įstaigose vadovais tampa medikų klanų, turintieji galingus užtarėjus ar reikalingi korupcinėse schemose, patyrė visišką fiasko. Suprantu, kad paliečiu didelius interesus ir galingas jėgas, bet viešai kažkam tą būtina pasakyti. Visgi apeliuoju į medikų bendruomenės lyderius ir valdžios sąmoningumą ir geranoriškumą. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog neramumai – tik laiko klausimas, jeigu situacija nesikeis iš esmės. Kviečiu jus neginti nesusitvarkančių su savo pareigomis vadovų, o vietoje jų paskirti gebančias imtis telkiančios lyderystės, vadybai tinkamas ir talentingas asmenybes.
   Suprantu medikus, kurių absoliuti dauguma yra geri žmonės. Jie taipogi kenčia dėl taip prastai organizuojamo darbo ir chaoso gydymo įstaigose. Suprantu pacientus, kurie negauna svarbių medicininių paslaugų. Padėtį blogina tai, jog vis labiau supriešinami pacientai su eiliniais medikais. Nesunku nuspėti, jei situacija toliau blogės, žmonės į medikus gali pradėti žiūrėti kaip į velnius. Be abejo, tamsių jėgų veikimo gydymo įstaigose yra, bet tai daugiau atskiri atvejai ar slaptų draugijų bandymai įgyvendinti savo piktus kėslus. Tačiau kalbėti apie visus medikus kaip tamsių jėgų atstovus, blogiečius, kurie vykdo žmonių genocidą, jokiu būdu negalima, nes tai- visiška netiesa.
   Taip pat privalome pagerinti gydymo įstaigose priėmimo skyrių darbą. Jau iki karantino paskelbimo skubi medicinos pagalba turėjo didelių problemų. Pavyzdžiui, priėmimo skyriuje teko prašinėti registratūros ir slaugytojos, kad kas nors prieitų prie artimojo, kuriam reikėjo skubios medicinines pagalbos. Vėliau ieškojau gydytojo, kad ateitų pas ligonį. Ten beveik visi - neskubantys, abejingi ir  užsiėmę. Vaizdas pasirodė labai prastas ir bejėgiškas, tačiau pakalbėjęs su kitais ligoniais ir juos atlydėjusiais, jie man pavydžiai pabrėžė, jog jei priėmimo skyriuose gydytojas prie ligonio prieina per dvi valandas, tai yra labai gerai ir retas to sulaukia. Buvau šokiruotas! Visi žinome, kad žmonėms patyrusiems insultus, infarktus, apsinuodijimus ir pan. reikalinga itin skubi medicininė pagalba, tačiau jie itin sunkios būklės pagalbos priversti laukti labai ilgai… Nesinori net pagalvoti kaip dirbama karantino sąlygomis…  Šioje srityje akivaizdžios gydymo įstaigų prioritetų, finansavimo, vadybos, personalo trūkumo, darbo organizavimo ir tinkamo nusiteikimo darbui problemos. Nesuprantu, kaip galima taip apleisti šią itin svarbią medicininės paslaugos teikimą!

   Šiuo metu aplinkybės mus verčia daryti nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo nematytų pertvarkų. Labai svarbus yra visų solidarumas ir bendros pastangos, todėl siauri interesai privalo būti nustumti į šalį. Viliuosi medikų elitas ir valdžia turės ryžto būtinoms pertvarkoms ir įves bent kažkokią normalią tvarką.

2020 m. balandžio 26 d., sekmadienis

Imunitetas ligoms visuomenėje mažėja

    Nepaisant progreso medicinos srityje, žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė išsivysčiusiose pasaulio šalyse nustojo didėti, o sergančiųjų (ypač chroniškomis ligomis) skaičius išaugo. Reikia pažymėti, jog žmonių sveikata silpnėja, todėl imunitetas ligoms visuomenėse mažėja. Daromės vis labiau neatsparesni virusams ir bakterijoms. Prastas maistas, oro ir aplinkos tarša, pernelyg didelis antiseptinių priemonių, antibiotikų ir abejotinos kokybės ir veiksmingumo maisto papildų vartojimas, šiuolaikinis gyvenimo būdas silpnina mūsų kūną ir jo apsaugines galias. Su pernelyg dažnu ir perdėtu antiseptinių, antimikrobinių priemonių naudojimu, mes prarandame tinkamą kūno ir odos mikroflorą ir imuninę apsaugą. Dabartinės išsivysčiusių šalių visuomenės vis labiau kamuojamos alergijų ir autoimuninių ligų. Dėl to sergančios ir senstančios visuomenės tampa itin pažeidžiamos įvairiausių virusų ir ligų. COVID-19 pandemija tą įrodo.
   Pasaulio Vyriausybių pastangos saugoti ir gelbėti žmonių gyvybes yra sveikintinos. Pasirinkta politika kaip galima labiau sumažinti mirčių skaičių yra suprantama. Tačiau negalime žmonių atskirtį, artumo baimę ir totalitarinę kontrolę paversti norma ir tikėti, jog jos visada bus būtinos, norint išlikti sveikiems. Kovojant su virusais ir ligomis taip pat privalu pakalbėti ir apie pačią mediciną ir farmacijos pramonę. Abejonių nėra, kad medicina mums reikalinga ir joje dirbantys gydytojai, vaistininkai bei kiti šios srities darbuotojai labai stengiasi ir daug dirba dėl geresnės žmonių sveikatos. Tačiau taip pat būtina pasakyti, jog  medicinoje ir farmacijos pramonėje yra daug  siaurų interesų, įvairių negerovių ir  tamsių jėgų veikimo.  Manau, kad dabartinėje medicinoje ne tik siekiama išgydyti sergančius ir padėti žmonėms ilgiau gyventi, bet ir vis labiau orientuojamasi ne į ligos išgydymą, o į sergančiojo ligos simptomų palengvinimą. Pavyzdžiui, aukštą kraujo spaudimą turintys žmonės privalo nuolat vartoti spaudimą mažinančius vaistus, nes nėra šią ligą išgydančių vaistų. Arba pinigingas, parankus pacientas  psichikos sveikatos centre gali lankytis tris ir daugiau metų, norėdamas išsigydyti nesunkų psichikos sutrikimą. Ir tai nėra vienetiniai atvejai. Toks brangiai kainuojantis ir ilgas gydymas labai paplitęs, nes jis yra naudingas dirbantiems medicinos srityje.  Be to, farmacijos pramonė per reklamą, gydytojus, žiniasklaidą ir įvairiausias konsultacijas dažnai bando net sveikiems žmonėms (žinoma, nesame tobulai sveiki) primesti neturimas ligas ar sveikatos trūkumus tam, kad būtų perkami ir vartojami vaistai. To įrodinėti man net nereikia, nes tai lengva pastebėti. Pavyzdžiui, tam tereikia atsiversti vaistinių informacinius leidinius ir iškart galite pasijusti, kad jums trūksta magnio, kalio ar dar ko nors. Pasiklausius gydytojų reklamose, laidose, straipsniuose ar pamačius žiniasklaidoje pateikiamą informaciją gali pasirodyti, jog pas jus galbūt susilpnėjusi inkstų, kepenų ar kito organo funkcija, todėl jums reikia nusipirkti maisto papildų ar netgi vaistų…
   Nenuostabu, kad pasaulio medicinoje sukasi milžiniški pinigai ir ji yra bene pelningiausia veiklos sritis. Šiai pramonei reikalingi ne sveiki ar mirę,  o pastoviai sergantys žmonės, nes jie jai neša didžiausius pinigus. Dėl svarbos, įtakos, reikšmės ir didelių pinigų farmacinių kompanijų niekas, kaip reikiant, nesugeba pažaboti. Todėl kartais patys žmonės turi objektyviau ir realiau žiūrėti į reklamas, informacinius pranešimus, gydytojų patarimus ar netgi į patį ligos gydymo procesą. Šiaip žmonės turėtų reikalauti pasaulio Vyriausybių įvesti daugiau tvarkos, atsakomybės ir skaidrumo į medicinos sritį. Kartu skaitytojams noriu priminti, kad žmogus nėra tik objektas, kurį gydo gydytojai ir jam vaistus gamina farmacijos kompanijos. Jis ir pats turi savo ligos gydymo procese  aktyviai ir sąmoningai dalyvauti.
   Ši Koronaviruso pasaulinė pandemija ir atsakas į ją akivaizdžiai įrodo, kad privalome sveikatos apsaugą orientuoti į ankstyvą ligų diagnostiką, žmonių geros sveikatos palaikymo sistemos kūrimą ir imuniteto stiprinimą žmoguje. Mūsų visų tikslas privalo būti sveikas žmogus bei sveika visuomenė, dėl to būtina labiau susirūpinti maisto kokybe, oro ir aplinkos tarša, ligų prevencijos priemonėmis, sveika gyvensena ir žmonių gyvenimo sveikomis sąlygomis bei visą mediciną ir jos institucijas orientuoti į ligos išgydymą ir orią mirtį. Jeigu mes tuo rimtai nesusirūpinsime, tai ir toliau turėsime vis labiau sergančią visuomenę ir mediciną, orientuotą į ligos simptomų lengvinimą ir gyvybės palaikymą.


2020 m. balandžio 12 d., sekmadienis

Žmogaus trapumo išgyvenimas yra palanki terpė prasmės paieškoms ir atradimams

‘’Pagalvok apie visa ko esmę, kurios tu esi tik mažytė dalelė, ir apie visą amžinybę, kurios tik trumputė ir mažytė atkarpa tau skirta, ir apie likimą, kurio maža dalelė yra tavo lemtis.’’   Romos imperatorius, filosofas Markas Aurelijus ( ištrauka iš  ‘’Sau pačiam’’)

   Šiomis dienomis visi patiriame daug netikrumo ir išaugusio nesaugumo jausmo, kas labai slegia mus. Koronavirusas mus užklupo nepasirengusius. Susiduriame ne tik su fiziniu nesaugumu (rizika susirgti ir mirti), tačiau ir psichologiniu nesaugumu (galimybę numatyti, strateguoti, kontroliuoti). Tokiu metu sunku pabėgti nuo akivaizdaus fakto- žmogaus fizinė egzistencija yra labai trapi. Šiaip žmonės visiškai nenori galvoti apie mirtį, o dabar, kai viešoji erdvė ir visa aplinka kalba apie mirtiną grėsmę, mes verčiami pajusti mirties alsavimą. Tarsi kažkas liepia sustoti, apmąstyti žmogaus egzistencijos trapumą. Juk šiuo metu žmogaus pažeidžiamumas taip išryškėjęs... Tai primena, kad esame tik maža, pažeidžiama šios didelės Visatos dalelė, kuri atsiranda akimirkai ir  užgęsta...
   Dažnas gyvenime neleidžia sau sustoti. Šiuolaikinis pasaulis yra karštligiškame tempe. Šiuolaikinis žmogus yra nuolatiniame strese. Kad nerimo apimtas žmogus nesugniužtų, jis turi nuolat veikti ar bėgti nuo vieno įspūdžio prie kito. Mūsų smegenys taip sukurtos, jog pastoviai reikalauja įspūdžių, ir pageidautina naujų, dėl to labai sunku išlikti neveikliam ir be medijų ir virtualaus pasaulio nepatiriant nuobodulio kančios. Dabar iš visur ateina informaciją apie pavojingą virusą. Nuo jo niekur nepabėgsi! Tiesiog viskas aplink stingsta.  Anksčiau buvo daug kalbama, kad žmonijai reikia sulėtinti gamybos ir vartojimo tempą ir išmokti suprasti bei apmąstyti gamtos pasaulį, daugiau dėmesio skirti dvasingumui ir taip sukurti tikrąjį ryšį su mus supančia aplinka. Galima pastebėti, kad žmonijos įvykiai ir vystymosi dinamika turi panašių siužetų, kurie atsekami pasaulio tautų pasakose, mituose, legendose. Tik realiame žmonių gyvenime nėra taip aišku ir vienareikšmiška, kur yra šviesios, gerosios jėgos ir veikėjai, o kur yra tamsios, blogosios jėgos ir joms tarnaujantys veikėjai. Nėra tokio vien juodai balto paveikslo.
   Gamta, viruso pagalba, sustabdė žmoniją: Pasaulio Vyriausybės uždaro sienas, viena po kitos skelbia karantiną ir reikalauja neišeiti iš namų. Taip mes, galima sakyti, kviečiami permąstyti savo gyvenimą, jo trapumą ir prasmę. Tačiau neverta nuolat, be perstojo, baimintis dėl  COVID-19  viruso grėsmės. Efektyviau sutelkti dėmesį į tas gyvenimo sritis, kurioms atsirado laiko ar tapo aktualios, į kurias galime nukreipti savo veiklumą, kūrybiškumą ir meilę. Kartu turite išmokti veikti aplinkoje, kuri yra labiau priešiška nei palanki. Todėl jaudinkitės ne apie tai, kas gali nutikti ar nenutikti su jumis, bet apie tai, ką mes galvojame ir kaip mes elgiamės būtent dabar, šiuo metu. Tokiu būdu bus galima lengviau išgyventi neveiklumą, baimę užsikrėsti virusu, susigrąžinti bent kažkokį apibrėžtumą savo kasdienybėje. Surinkite visus faktus apie nerimą keliantį dalyką. Jeigu žmogus pašvenčia savo laiką faktams rinkti ir renka juos visiškai bešališkai ir objektyviai, tai jo nerimą paprasčiausiai nustelbia žinios. Žinoma, mes galime turėti visus faktus, bet iš to gali visiškai nieko neišeiti, jei mes juos neišanalizuosime, neįsisąmoninsime ir nepadarysime objektyviais faktais paremto sprendimo. Dėl to psichologijos mokslo literatūroje rašoma, kad 90 proc. nerimo gali būti įveikta, kai atlikti šie veiksmai:
1.       Tiksliai aprašyta žmogų jaudinanti situacija ir faktai;
2.       Surašyti veiksmai, kurių galima būtų imtis;
3.       Priimtas sprendimas;
4.       Tuoj pat sprendimas vykdomas;
   Šioje baimės užsikrėsti virusu ir neužtikrintumo atmosferoje, manau, daugeliui gali būti tinkamas šis metodas. Nes šis metodas padeda užkirsti kelią įvairioms nepagrįstoms spėlionėms, kurios skatina kurti siaubingiausias ir visiškai nerealias, toli nuo tikrovės atitrūkusias ateities versijas. Kurios sukelia dar didesnį nesaugumą ir, to pasekoje, dar siaubingesnę baimę. Be to, atlikus anksčiau minėtus veiksmus paklauskite savęs; ‘’ Kokia yra tikimybė, jog tai, dėl ko jūs nerimaujate, tikrai gali jums įvykti?’’

   ‘’Žmogus tiesiai sugriūtų, jeigu jis nebūtų palaikomas prado, kuris prieš visus kūno ir vidaus gyvenimo trukdymus ir ardymus nuolatai atitaiso pasvirusią lygneša. Jų pakitimams žmoniškos asmenybės turi vis išvien naujai prisitaikinti’’   lietuvių filosofas Vydūnas


   Sveikinu visus su šv.Velykomis ir linkiu Jums, brangūs skaitytojai, sveikatos!