2021 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

Vidinė tyla reikalinga kiekvienam žmogui

‘’Žodis- sidabras, tylėjimas- auksas’’ – lietuvių patarlė 

   Šiandien, Visų Šventųjų dieną, dera pakalbėti apie tylą. Kadangi tyluma ne tik mirties, neišmanymo, negalėjimo išgirsti to, ko trokštama, simbolis. Ji taip pat reiškia dvasinę ramybę, buvimo harmoniją. Būtent šia prasme pasaulio tautų religiniai pranašai, šventieji bei įvairių dvasinių ir okultinių, ezoterinių tradicijų pašvęstieji ir išminčiai vertina tylą. Skaitant įvairių pasaulio tradicijų literatūrą, galima pastebėti, kad tyla reikalinga krikščioniškoje, budistinėje, hinduistinėje, sufizmo ir daugelio kitų tradicijose, norint pasiekti vidinį augimą. Dvasiniai mokytojai, guru, šventikai žmonėms, einantiems dvasiniu keliu, pataria praktikuoti tylą: nekalbėti be reikalo, melstis, medituoti, išlaikyti vidinę tylą, atsidėti apmąstymams rimtyje. Skaitant pasaulio dvasinės, išminties literatūrą galima nesunkiai suprasti, jog religiniams pranašams, šventiesiems, įvairių pasaulio dvasinių ir ezoterinių tradicijų guru ir išminčiams vienatvė ir tyluma yra didžiulė parama, nepaprastos paguodos ir ramybės šaltinis. Anot jų, atradus ramybę ir tikrą tylą, širdį užlies didžiulis džiugesys. Ir toje vidinėje tyloje ir ramybėje apima palaima,nuostaba, pagarba ir susitikimas su neapsakomai šventu ir tyru. Visų laikų šventieji ir išminčiai jaučia pagarbą tylai ir ramybei, kuri taip dažnai aplenkia daugelį nūdienos žmonių. 

   Daugeliui žmonių labai reikia tylos, nes tyluma yra ne tik triukšmo nebuvimas ar tuštuma, ji- procesas, turinys, susitikimas. Ji reikšminga pasaulietiniam žmogui kaip susikaupimo, įsiklausymo į save, kūrybos, gilios įžvalgos sąlyga, dėl to labai naudinga tvarkant žemiškus reikalus. Tylos mums reikia, kai pajuntame, kad būtina sustabdyti gyvenimą ir pradėti jį naujai. Juk tyla- tai kvietimas išgirsti kažkokį vidinį ir svarbiausią gyvenimo žodį. Be to žmonių santykiai būtų gerokai geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. Žinok, kad kvailiams dažnai geriau atsakyti tylėjimu... Ir aplamai, galima pagrįstai tvirtinti, kad tyla- gera byla. Dar daugiau- jei žmogaus tylėjimas yra ne iš baimės ir nepasitikėjimo savimi, tai galbūt ir ne visada yra didelio protingumo ženklas, tačiau visada rodo, kad šis žmogus tikrai - ne kvailys. Tyla labai vertinga žmogaus gyvenime. Visada prisimink, kad tuščias, nereikalingas, neprasmingas plepėjimas ar negatyvus, piktas burnojimas žaloja tave. 

‘‘Jei kalbi- tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą‘‘ - indėnų ir įvairiose variacijose pasaulio tautų patarlė

2021 m. spalio 5 d., antradienis

Geras mokytojas nuolat mokosi

‘’Konfucijus kalbėjo: ‘‘Kas išsaugoja sena ir kartu sugeba įgyti naujų žinių, naujos patirties, tas gali būti žmonėms mokytojas ir pavyzdys‘‘- Žymiausias senovės kinų pedagogas, filosofas, valstybės veikėjas Konfucijus

   Mokytojas nėra vien tik sukauptų žinių teikėjas, motyvatorius, mokymo proceso organizatorius ir vadovas, nes Jo veiklos objektas ir tikslas yra kito žmogaus išugdymas. Kadangi geras ugdymas augina asmenybes ir per jas visuomeninę sąmonę, mokytojų svarba ir įtaka visai visuomenei yra milžiniška. Žmogus mokosi visą gyvenimą, o geras mokytojas tą daro dar uoliau bei daugiau. Juk kuo daugiau žmogus mokosi, tuo labiau patyręs jis tampa, tuo daugiau jis auga ir keičiasi. Galiausiai toks mokytojas tampa švyturiu, kuris rodo kelią kitiems. Kadangi jungia sena su nauju, nuolat papildydami žinių lobyną ir plėsdami visuomenės pažinimo horizontus, mokytojai mokinius visada skatino ir vedė į šviesesnį bei pažangesnį gyvenimą. Todėl nenuostabu, jog nuo senų senovės mokytojai visuomenėse buvo svarbūs, reikšmingi ir gerbiami asmenys. 

   Sveikinu visus pedagogus su Mokytojo diena!

2021 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

Mūsų Visata yra didingesnė, sudėtingesnė ir įspūdingesnė už mūsų fantazijas apie ją

‘’Lietuvių religija pripažintina kaip sąjungos su šventumą generuojančiomis galiomis religija; ji neturėjo tokio teisinio užtaiso kaip romėniškoji, tačiau sąjungos ir jungties idėja čia persmelkianti. Galios jos horizonte skirtingais laikais kilo nevienodos. Panteono struktūros judėjo, keitėsi. Tačiau svarbiausias, išliekantis veiksnys nekelia abejonių- tai visų pirma šventumo išgyvenimas, o erdvėje- atmosferinio ir dangiškojo pradų jungtis su žmonių pasauliu per amžinąją ugnį,, liepsnojančią šventvietėse, ir per šventąsias giraites, medžius, aukštumas, alkus.‘‘-  Gintaras Beresnevičius ‘‘Lietuvių religija ir mitologija‘‘ 

   Nuo neatmenamų laikų žmonės manė, kad kūrinija susideda iš kelių pasaulių. Gyvųjų pasaulis nėra vienintelė ir tikroji realybė. Pavyzdžiui, pasaulio tautos tikėjo, jog yra dvasių pasaulis, kuris yra tarp mūsų, tik nematomas. Dangiškasis ir žemiškasis pradai nėra atskiri ir jie gali sąveikauti bei daryti vienas kitam įtaką. Dievai, įvairios dvasios, mirusių žmonių sielos ir pragaras turėjo sferas ir gyvenamas vietas. Žmonės visada manė, kad jie turi dvasinę prigimtį, kuri yra amžina. Ir aplamai- dvasinį pradą matė visur kur, pavyzdžiui, dvasią turėjo kalnas, miškas ir t.t. Anapusinis pasaulis turėjo nuolatinę jungtį su gyvųjų pasauliu, kur materialioji kūrinija yra nuolat kaitoje, trapi ir laikina, o dvasinis pasaulis – amžinas. Be to, dvasinis pasaulis yra gyvųjų pasaulio pagrindas ir esmė. Reikia pastebėti, jog šiais laikais okultizmas geriausiai išlaikęs tą pirmykštę ir universalią tradiciją, iš kurio iškilo dabartinės religijos. 

   XX amžiuje mokslas buvo visiškai paneigęs galimybę egzistuoti anapusiniam pasauliui. Buvo plačiai manoma, kad realybė yra tik viena- tai iš atomų sudarytas materialusis pasaulis. Religijų ir okultinių mokslų teiginiai apie dvasinį pasaulio pradą atsirado dėl senovės žmonių bejėgiškumo prieš galingas gamtos jėgas suvokimo, kartu matant žmogiškąjį silpnumą mirties ir ligos akivaizdoje. Tai žmones privertė ieškoti pagalbos į išgalvotą viršmaterialų pasaulį, sukuriant mitus, kad turėtų prasmę, aiškumą ir jaustųsi saugiau ir išlaikę kontrolę.  

   XXI amžiuje fizikai nebemano, jog mūsų Visata yra sudaryti tik iš atomų. Nors kosmosas atrodo nepaprastai didelis ir mes galime stebėti tik apie trečdalį Visatos [kadangi tolimesnės galaktikos tolsta nuo mūsų greičiau, negu iki žemės gali ateiti jų šviesa], tačiau mokslo surinkti duomenys rodo, jog visa ši materija, sudaryta iš nesuskaičiuojamo kiekio žvaigždžių, planetų, ūkų ir kitų materijos formų, sudaro tik 4 proc. Visatos! Pagal NASA duomenis tamsioji medžiaga, kuri atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją ir masę, sudaro 22 proc, o tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija sudaro 74 proc. Tai reiškia, kad galima sakyti, jog Visatoje gali būti ne vienas pasaulis. Senovės žmonių įsivaizdavimai ir okultiniai teiginiai gali turėti pagrindą. Dar daugiau- Visatoje gali teoriškai egzistuoti pasauliai ir gyvybė, sudaryta ne iš atomų, o iš tamsiosios medžiagos. Ši medžiaga, manoma, yra materija, tik sudaryta ne iš atomų. Jos mūsų galaktikoje yra gerokai daugiau negu materijos, sudarytos iš atomų. Šiame gerokai daugiau materijos turinčiame pasaulyje pilnai gali egzistuoti gyvybė. Pavyzdžiui, Veneroje gali gyventi gyvybė, kurios mes negalime nei pamatyti, nei paliesti. Apie tamsiąją energiją mokslas pakol kas beveik nieko negali pasakyti, bet jos yra labai, labai daug. Joje galėtų egzistuoti dvasių pasauliai. Gal aš per drąsiai fantazuoju, bet Visatoje galimybės egzistuoti energetiniams ir anapusiniams pasauliams atrodo yra. Be to, dabar fizikų tarpe populiari stygų teorija ir jos variantai, nusakantys mūsų Visatą. Šios teorijos savybė yra holografinis principas ir teiginys, kad yra daugiau matmenų, negu mums įprastos trys erdvės ir laiko dimensijos. Gali būti, kad Visata turi net vienolika matmenų, o tai visiškai keičia mūsų supratimą apie mūsų pasaulį ir jo sandarą. Tai reiškia, kad tiesiog mūsų gyvenamojoje aplinkoje gali būti visko gerokai daugiau ir vykti įvairiausių įvykių ir judėjimų, kurių mes nematome, negirdime ir nejaučiame. 

   Nekviečiu tikėti ateiviais, angelais, kipšais, įvairiausiomis dvasioms ir pan., tik noriu pasakyti- mūsų Visata yra gerokai didingesnė, sudėtingesnė, įspūdingesnė, kad mūsų pasaulio pažinimo horizontai yra per maži nusakyti, kur yra fantazija, o kur tikrovė. Visgi reikia stengtis gyventi realybėje, kurioje mes gyvename. Okultizmas tegu lieka specialistams, o fantazijos- fantazuotojams. Mūsų dėmesys privalo išlikti gyvenamojoje realybėje, kurioje mes egzistuojame ir nuo kurios priklauso mūsų gerovė ir gyvybė. Privalome visada atskirti tikrovę nuo fantazijų, įvairiausių išsigalvojimų ar netikro realybės suvokimo. Mokslas- puikus realybės tyrinėtojas.

2021 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Gyvo mokytojo- mokinio santykio ir mokymosi klasėse negali pakeisti šiuolaikinė technika

 

Mieli pedagogai, mokiniai ir studentai, 

   Šiandien, rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, noriu pasveikinti pedagogus, mokinius, studentus ir visus, kurie siekia mokslo ir žinių. Smagu pasidžiaugti, kad, nepaisant koronaviruso ir visų problemų, visi mokiniai sugrįžo į mokymo įstaigas. Juk daugelis iš patirties žinome, kaip svarbu mokymosi procese yra mokytojo ir mokinio santykis. Dar daugiau- gyvas, betarpiškas ir artimas mokytojo- mokinio santykis yra būtinas mokymosi procese. Taip pat nepaprastai svarbi aplinka ir mokymasis kartu su draugais klasėse. Viso to nepakeis nuotolinis internetas. Kad ir kokia puiki dėstoma medžiaga ir kaip gražiai ji bebūtų dėstoma, ji nepajėgi sukurti gyvo, artimo, abipusiai reaguojančio santykio bei pedagoginei veiklai palankiausio psichologinio klimato. Karantino metu vykęs darbas per internetą parodė, kad tūkstantmečius tobulėjusių ir laiko patikrintų mokymo principų bei gyvo mokytojo- mokinio santykio negali pakeisti šiuolaikinė technika. Man kelia pagarbą mokytojų ir visų lygių pedagogų elgesys, nes nepaisant viruso pavojaus, jie mokslo metus pradėjo mokindami vaikus gyvai. Mokytojas- labiausiai matomas ir svarbiausias žmogus klasėje. Dėl to vaikų ir jaunimo poreikius atitinkantys mokytojo veiksmai didina jo autoritetą. Tikri mokytojai visada nori gerai atlikti savo pareigas. 

   Kartu reiškiu dėkingumą savo buvusiems mokytojams, dėstytojams, knygų ir straipsnių, video autoriams ir visiems padėjusiems mano mokslo ir gyvenimo išminties kelyje. 

 

Pagarbiai, 

Mindaugas Pliauga 

www.totas.lt

2021 m. rugpjūčio 15 d., sekmadienis

Gyvenimo stebuklas

'’Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas- galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas- galvoti, jog viskas yra stebuklas.‘‘-       Albertas Einšteinas

    Apie Marijos mirtį senovėje buvo sukurta daug legendinių istorijų. Tikintiesiems darė didelį įspūdį pasakojimai apie Mariją ir Dievo padaryti jai stebuklai. Ilgainiui pagal šias stebuklingas istorijas Bažnyčia sukūrė vieningą pasakojimą ir kultą apie Mariją ir jos mirtį. Žmonės tikėjo ir neabejojo šiais pasakojimais. Jiems tai buvo dar vienas atramos taškas tikintis amžinojo gyvenimo ir fizinio kūno prisikėlimo iš numirusių stebuklui, kada, atėjus Dievo numatytam laikui, mirusieji vėl atgaus kūnus, nes Marija į Dangų buvo paimta su fiziniu kūnu.

   Dabartinis pasaulis nėra palanki aplinka tikėti stebuklais. Dažno iš mūsų gyvenimuose nėra vietos stebuklams. Šiandienos žmogus daug labiau išprusęs ir materialus bei ne toks naivus, kad Bažnyčia jiems kvaršintų galvas, prikaustant juos prie savęs tikėjimo grandinėmis. Jie nenori, kad tikėjimas būtų paverstas vien nevaisingu žaidimu žodžiais, nesusiejamas su dabartinio žmogaus mentalitetu ir poreikiais, kuomet stinga sąryšio tarp išpažįstamo ir realiai išgyvenamo tikėjimo. Dar daugiau- šiais laikais, galima sakyti, daugelis prarado tikėjimą tikėjimu ir net nepasitiki pasitikėjimu. Be to, gyvename globaliame pasaulyje, kuriame bendraujame su įvairių tikėjimų, dvasinių tradicijų, filosofijų žmonėmis ir galime susipažinti su įvairiais mąstymo būdais, idėjomis, įsitikinimais ir religijomis. Anksčiau žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje galėjo turėti tik vieną, iš viršaus nustatytą, religiją ir pasaulėžiūrą, nes kitos buvo draudžiamos ir neprieinamos. Pavyzdžiui, viduramžių Europoje už kitokios religijos praktikavimą ar turėjimą kokios nors literatūros, kuri prieštarautų Katalikų Bažnyčios dogmoms ir pasaulio vaizdui- grėsė persekiojimas ir inkvizicija. Jie negalėjo rinktis, kaip dabar, tikėti ar ne Bažnyčios skelbiama Evangelija. Šiais laikais mes esame daug laisvesni ir turime daug daugiau galimybių ir pasirinkimų. Kiekvienas galime susižinoti, jog yra daug priemonių ir būdų patirti slaptą būties esmę ir nukreipti žemiškose laimės ieškojimuose ir problemose įstrigusį protą link tikrosios egzistencijos ištakų. Visais laikais žmogui buvo svarbu dvasingumas ir poreikis eiti kuriuo nors dvasiniu keliu. Be šito mes niekada nebūsime išties laimingi. Nors galime pasirinkti sau tinkamą religiją, dvasinį mokymą ar gyvenimo filosofiją, tačiau dieviškoji versmė yra tik viena- iš kurios kyla ir kuri kuria gyvenimo stebuklus.

   Gyvenimo stebuklai telydi Jus!

2021 m. rugpjūčio 11 d., trečiadienis

Apie mitingą, visuomenės nepasitenkinimą ir valdžios reakciją

   Vakar vyko mitingas prie Seimo. Protestas, savivaldybės leidime nustatytomis valandomis, buvo taikus ir pavykęs. Protestuotojų nepasitenkinimas dėl ribojimų nepasiskiepijusiems, prievartinio vakcinavimo ir Vyriausybės bei Seimo paleidimo demokratinėje valstybėje yra visiškai suprantamas, tinkamas ir teisėtas. Dar daugiau- jie turi pagrįstą pagrindą. Nesiimu spręsti dėl riaušių ir jų organizatorių veiksmų teisėtumo ar jų antivalstybinės veiklos, bet pačiame mitinge ir protestuotojų reikalavimuose nemačiau antivalstybinės ir nepatriotiškos veikos. Suprantu šiuos žmones ir jų nepasitenkinimą, nes pačiam nervas ima, kai matai valdžios veiksmus ir girdi jų retoriką. Išties, valdžios veiksmai ir retorika pagrįstai tėvynės patriotui turi kelti susirūpinimą. Juk neretai atrodo, kad valdžioje sėdi ‘’žalieji žmogeliukai’’ ar parsidavėliai, tarnaujantys tamsioms jėgoms, nes  valdžia savo veiksmais ir retorika spaudžia, riboja, terorizuoja ir kiršina Lietuvos žmones. Pavyzdžiui, Dieveniškėse, jei ne paprastų lietuvių parama ten protestuojantiems, galėjo kilti, visiškai nereikalingas, tautinis susipriešinimas. Vakar mitingo metu Vyriausybė spęsdama dėl ribojimų nepasiskiepijusiems ir kitus aštrius klausimus savo elgsena demonstravo drąsą, aroganciją ir savo retorika skaldė,priešino bei provokavo riaušėms visuomenę. Manau, dabar tikrai ne laikas taip radikaliai skaldyti visuomenę į pasiskiepijusius ir ne. Vyriausybės darbas ir retorika yra tragiška, nes ne tik nesusitvarko su iškylančiais iššūkiais, bet dar pablogina situaciją. Taip pareigūnai, valdininkai, žmonės ir visos patriotinės jėgos atsiduria tarp parsidavusios valdžios ir suklaidintos visuomenės dalies. To reikia labai vengti, nes kitaip būsime nepajėgūs atsispirti galimam chaosui ir priešiškų jėgų agresijai.

   Taip pat reikia pakritikuoti pagrindines žiniasklaidos priemones, nes informacija neretai pateikiama netinkamai, ne laiku, vienpusiškai ir Rusijai naudingu būdu. Būtina vengti pavaizduoti paprastus, savo šalies ir kaimo patriotus, dalyvaujančius protestuose, kaip prorusiškus ar netgi valstybės priešus. Nepaisant to, kviečiu protestuotojus nestumdyti ir nevaikyti  paprastų žurnalistų, kadangi šioje vietoje problema yra ne jie, o jų redaktoriai ir žiniasklaidos priemonių savininkai, kurie formuoja žiniasklaidos turinį, toną ir žurnalistų nuomonę. Be to, nėra viskas taip blogai su mūsų žiniasklaida. Pavyzdžiui, žiniasklaida neeskalavo ir pernelyg nesureikšmino prezidento ir premjerės ginčo dėl atstovavimo EVT ar jų nesikalbėjimo krizės akivaizdoje. Mano nuomone, dauguma žurnalistų tikrai stengiasi patriotiškai ir profesionaliai atlikti savo darbą.

   Šiuo metu jėgos struktūros turi daug darbo, o pareigūnų trūksta, jie dirba šalies labui viršvalandžius. Visgi jėgos struktūros privalo rasti resursų ir jėgų geriau saugoti migrantų stovyklas ir atidžiau stebėti migrantų judėjimą per visą Lietuvą. Nors žiniasklaida skelbia, jog Kaune migrantai pasirodys rudenį, aš pats juos matau Laisvės alėjoje nuo gegužės pradžios. Dabar dažnas kaunietis gali arabų kilmės ir juodaodį turistą sutikti Kaune. Pavyzdžiui, Hesburger darbuotojai man sako, kad būna dienų, kai šių turistų ateina pavalgyti daugiau negu lietuvių. Tai darosi aktuali problema dėl terorizmo pavojaus, nes šių turistų, mano subjektyviu pastebėjimu, ne tik daugėja, tačiau ir jų kontingentas įvairėja ir prastėja. Manau, atitinkamos tarnybos Lietuvos miestuose turi labiau padirbėti ties šiuo klausimu, kad sugebėtų laiku užkirsti kelią terorizmui, nusikalstamumui ir konfliktams.

2021 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis

Vyriausybė privalo atsistatydinti, nes nesugeba valdyti šalies

    Po paskutinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos smerkiančio ir grasinančio pareiškimo, kuriuo kaltinami Lietuvos pareigūnai žvėrišku migrantų mušimu, žudymu ir jų permetimu atgal į Baltarusiją, padėtis pasienyje sparčiai eskaluojasi. Iš kaimyninės valstybės elgesio matyti, jog ji toliau telks ginkluotas pajėgas prie Lietuvos sienos. Tai reiškia, kad Baltarusijos inicijuojama ir skatinama migrantų krizė Lietuvoje nuosekliai pereina į akivaizdžią Baltarusijos agresiją ir hibridinį karą. Šiuo metu hibridinis karas su Baltarusija dar nevyksta, bet ginkluotų migrantų mūsų valstybėje pasirodymas arba Baltarusijos specialiųjų pajėgų operacijos pasienyje, pažeidžiant sieną, ar šaudymas į Lietuvos pusę, turėtų būti vertinamas kaip neoficialus hibridinio karo paskelbimas ir Baltarusijos agresija. Juk viena yra leisti ir skatinti neginkluotus, taikius migrantus eiti į Lietuvą ir visai kas kita- apginkluoti ar praleisti ginkluotus migrantus į Lietuvą, šaudyti į Lietuvos pusę,  Baltarusijos kariams arba pareigūnams pažeisti sieną. Kartu būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos valdžios nesugebėjimą vadovauti šaliai, nedovanotinas klaidas ir galbūt sąmoningas išdavystes. Pavyzdžiui, kai dar tik prasidėjo migrantų antplūdis ir jų buvo mažai, Vyriausybė, Seimas ir visa valdžia iškart supanikavo ir ištižo bei dar paskubėjo paskelbti apie hibridinį karą ir visišką nepasiruošimą jam. Vietoj to, kad ėmusi veikti ryžtingai, drąsiai, efektyviai ir tvirtai rodydama, kad Lietuva yra pasiruošusi ir sugeba gintis ir tvarkytis su migrantais, todėl neverta prieš ją tęsti šios priešiškos veiklos, mūsų valstybė parodė silpnumą, blaškymąsi ir visišką negebėjimą tvarkytis su kylančia krize. Dar daugiau- valdžios nevykusi retorika ir veiksmai krizės akivaizdoje atveria plačiau vartus tolimesnei Baltarusijos agresijai. Pavyzdžiui, ar reikėjo suteikti S.Tichanovskajos komandai oficialų diplomatinį statusą, kuris neišvengiamai išprovokuoja žalingą Baltarusijos atsaką? Juk visiškas diplomatinių santykių paralyžiavimas mums yra žalingesnis negu Baltarusijai. Rezultate vis tiek dėl migrantų antplūdžio reikės kalbėtis su šios kaimyninės šalies valdžia. Kitas labai blogas dalykas- Taivanio atstovybės atidarymas Vilniuje. Kadangi sunkiame mums momente nuteikiame priešiškai tokią galingą valstybę kaip Kiniją. Politologai ir ekspertai aiškina, jog Kinija mums žymios žalos padaryti nepajėgi, nes mes turime mažai ryšio su ja. Sutinku, kad tiesiogiai pati Kinija mums mažai ką gali padaryti blogo. Bet, prieš darant tokį veiksmą,  vertėjo turėti omenyje, jog Kinija gali politiškai ir finansiškai paremti prezidento A.Lukašenkos rėžimą ir jo agresyvius veiksmus prieš Lietuvą. Pažymėtina, kad šis Lietuvos sprendimas yra labai naudingas dabartiniam Baltarusijos rėžimui.  Be to, reikia pastebėti, kad Lietuvos valdžia visą pavasarį buvo užsiėmusi LGBTQ problemomis ir nevykusiai  valdoma pandemija, ko pasekoje visiškai nekreipė dėmesio į bręstančią migrantų krizę. Juk VSD, jei ji nėra Rusijos spec. tarnybų filialas, privalėjo pastebėti Baltarusijos ruošimąsi migrantų krizės sukėlimui Lietuvoje. Dėl tokio aplaidumo buvo prarastas laikas, todėl pačioje pradžioje neduotas laiku ir adekvačiai atsakas [bent jau diplomatinis] bei nepradėta stiprinti sienos apsauga.

   Aplamai, tai visas mūsų šalies politinės valdžios atsakas į migrantų krizę – tragiškas. Visiškai nėra deramos lyderystės sunkiu metu, gebėjimų, pasiruošimo ir netgi trūksta patriotiškumo. Netgi galima teigti- tai yra parsidavėlių, prisitaikėlių ir nevykusių politikų valdžia. Užuot gerai dirbę savo darbą valdant migrantų krizę, jie trypčioja, užsiima viešaisiais ryšiais, skelbia visiems apie vykstantį hibridinį karą ar imasi visiškai neadekvačių veiksmų ir netgi provokatyvių veiksmų ir tokiu savo elgesiu suteikia Baltarusijos rėžimui dingsčių imtis dar agresyvesnių veiksmų.

   Dėl to visiškai nepasitikiu šia Vyriausybe ir jos galimybėmis valdyti šalį. Atskirų, nevykusių ministrų atstatydinimas šios Vyriausybės darbo esmingai nepagerins. Vienareikšmiškai -visa Vyriausybė privalo būti atleista, nes reikia stipresnės, patriotiškesnės ir gabesnės Vyriausybės, kuri sugebėtų sutelkti visuomenę, sugebėtų tinkamai kovoti su migrantų krize, COVID-19, aštriomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis bei efektyviai veikti galimo karinio konflikto akivaizdoje.

   Prezidentas Gitanas Nausėda, kai šalyje krizė, privalo neatostogauti ir neužsiimti asmeniniais interesais, o pradėti pasiaukojančiai dirbti prezidento darbą. Ką prezidentas turi dirbti yra nustatyta Konstitucijoje. Pastebėtina, kad prezidento pareigų neatlikimas yra grubus priesaikos ir Konstitucijos sulaužymas. Dėl to prezidentas tiesiog privalo pradėti tinkamai eiti savo pareigas bei imtis lyderystės šalies viduje, telkti ES ir NATO šalių paramą Lietuvai.

   Taip pat Lietuvos politinė vadovybė visada privalo galvoti apie savo veiksmų pasekmes ir apie galimą žalingą atsaką į juos. Apie kariuomenės panaudojimą pasienyje gaudant migrantus ir jų varymą iš Lietuvos gali būti galvojama tik tada, jei ji nebus Baltarusijos vertinama kaip galimos agresijos veiksmas arba tai sustiprintų mūsų gynybą ginkluoto konflikto atveju. Manau, kariuomenė privalo ruoštis galimam kariniam konfliktui ir ginti valstybę nuo ginkluotų migrantų ir žaliųjų žmogeliukų, o ne išsibarstyti po pasienį. Juk turime šaulius, savanorių pajėgas ir įvairias jėgos struktūras, kurios gali padėti pasieniečiams.