2019 m. sausio 6 d., sekmadienis

Išmintis negali egzistuoti be realybes

„God is the Creator, not a manager. Humans have the privilege of managing their own lives.“    Sadhguru is a yogi, mystic and prominent spiritual leader of our times

Šiandien Trijų karalių (išminčių) diena. Šią šventę sukūrė krikščionybės kūrėjai ant senųjų bei konkuruojančių religijų pagrindų. Išminčiai yra ne tik autoritetai, bet ir žmonės, pastebintys tikrus dalykus, gebantys matyti realybę ir gyvenimo, Visatos ženklus. Tai šventė pagrindžianti Viešpaties Jėzaus nepaprastumą ir Dievo planą.
  Mes, žmonės, vieni daugiau, kiti mažiau gyvename galvose ir josios sukurtoje realybėje, o ne tikroje gyvenimiškoje realybėje.  Žmonės gyvena savo tų pačių minčių rate, vėl ir vėl mąstydami apie praeitį, nerimaudami dėl ateities, svajodami, kurdami iliuzijas apie supančią realybę, gyvenimą. Kai kurie taip nutolsta nuo realybės, jog elgiasi kaip bepročiai ar netgi suserga kokia psichikos liga. Taip atsitinka, nes realybė, pats gyvenimas neatitinka mūsų norų, atrodo baugus, nepatikimas, nekontroliuojamas ir dėl daugelio kitų priežasčių. To pasekoje negalime išgyventi čia ir dabar momento. Dominuoja kova už būvį, todėl išgyvenimo instinktui tenka svarbiausias vaidmuo. Pasąmoninis, reaktyvusis protas taip dominuoja, kad racionalusis protas, išmintis nueina į antrą planą. Pasaulis ir reakciją į aplinkos poveikį žmogaus galvoje išsikraipo.
   Pasaulį sukūrėme ne mes. Mes galime kurti tik savo gyvenimus ir prisidėti prie Visatos Kūrėjo plano. Mūsų gyvenimai apriboti fizikos dėsnių, aplinkos, kliūčių, problemų, kitų žmonių ir jų kūrybos bei daugelio kitų apribojimų. Dabar dvasiniai lyderiai, sėkmės mokytojai, psichologai ir kiti populiariai teigia, kad savo galvose mes esame   šeimininkai. Galime kurti pasaulį, kokio norime, tik reikia įvaldyti visu procesus vykstančius galvoje. Kai kurie Indijos jogai ir dvasiniai lyderiai teigia, kad mūsų galioje per protą valdyti ir kūno procesus.  Visgi su tuo sutinku tik  iš dalies.  Tikrai jogai, dvasiniai mokytojai demonstruoja ypatingus proto ir kūno valdymo sugebėjimus. Deja, jie irgi turi problemų, serga ir miršta kaip paprasti žmonės. Religijos ir dvasingumo judėjimai kuria pasaulį žmonių galvose, bet be mokslo neturėtume to, ką turime šiandien. Visiškai valdyti galime tik interpretacijas, bet ne pačią realybę. Dėl to išmokus valdyti procesus galvoje keičiasi požiūris į pasaulį.  Gali keistis ne tik realybė galvoje, bet ir aplinkoje, nes vidus ir išorė turi ryšį. Visgi realusis gyvenimas yra pagrindas, ant kurio žmogus turi kurti savo gyvenimą. Jam turime teikti pirmenybę. Tik déjà visi įsivaizduoja matantys realybę,tačiau ne visi ištikrųjų ją mato. Tiesa sakant- mažuma, labiausiai sąmoningi, protiškai pažengę žmonės sugeba objektyviai pamatyti realybę. Ir tai, jei turi atitinkamų žinių. Dauguma mato dalinę realybę. Pavyzdžiui, mokslininkas savo tiriamoje mokslo srityje. Išmintis negali egzistuoti be realybes. Tuos, kurie gali objektyviai matyti ir pažinti realybę bei spręsti iškilusias problemas, mes vadiname išminčiais. Vien toks tokių žmonių vadinimas, pastebėjimas ir pripažinimas pačios išminties rodo, kad paprasti žmonės irgi sugeba pastebėti išmintį, reiškia, pas juos irgi yra tos išminties. Tik jie jos savyje neatrado, neišvystė.


2019 m. sausio 1 d., antradienis

Su Naujaisiais metais!

Mieli  “Toto” skaitytojai,

   Sveikinu Jus visus su 2019 metais! Gyvenimas nepaliaujamai banguoja. Nuolat turime daryti didelius ar mažus pasirinkimus. Keliaujame tik į vieną pusę ir negalime turėti dvigubos patirties. Gyvenimas gana nenuspėjamas ir nesaugus. Todėl gyvenime tenka pasikliauti tik protu, išmintimi ir sėkme.
   Tegu Naujaisiais metais protas ir išmintis Jūsų neapleidžia, o sėkmė auga kaip sniego kamuolys. Linkiu šilumos ir jaukumo Jūsų namams!

Jūsų
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

2018 m. gruodžio 25 d., antradienis

Siekite gyventi pagal savo prigimtį

”Daug kas sudygsta, užauga, bet nepražysta. Daug kas žydi, bet neduoda vaisių”    žymus kinų išminčius, mokytojas, politikas   Konfucijus

   Žmogus kaip tas augalas: sudygęs nori užaugti, pražysti ir duoti vaisių.  Kiekvienas turime instinktą pasirūpinti savimi, kad išliktume, tačiau tai dažnai perauga į maniją, kuri užgožia gyvenimo džiaugsmą.  Šiais laikais esminių poreikių spektras stipriai išaugęs – mums reikia vis geresnio būsto, automobilio, daugiau ir madingesnių rūbų, daiktų. O lyginimasis su kitais tampa spąstais, į kuriuos patekę pradedame savęs gailėtis ir depresuoti dėl susidariusios situacijos.
   Pas jaunus žmones dažnai pastebiu pernelyg didelę baimę nieko nepasiekti gyvenime, nepatirti gražiausių akimirkų. Tai skatina skubėjimą gyventi ir psichinį nestabilumą. Žinoma, gražu žiūrėti, kai stengiamasi pražysti ir duoti vaisių, bet dažnai miško augalui sunku prasiskverbti virš kitų augalų. Be to, išdygusį daigą kartais sutrypia miško žvėrys. Kitaip negu miško augalų gyvenime, žmonės ne tik konkuruoja dėl resursų ir erdvės, bet ir sąmoningai padeda vieni kitiems.
   Norai ir veržlumas skatina žmogaus judėjimą gyvenime, tačiau eilinės kliūtys iškyla jo gyvenimo kelyje, kuris ir taip yra pakankamai sudėtingas, nenuspėjamas ir duobėtas.  Dėl to  reikia žiūrėti, kad troškimai nebūtų beatodairiški, kad jie būtų naudingi visuomenei, atitiktų trokštamo dalyko vertę. Ir aplamai, reikia stengtis būti naudingu žmonėms ir Visatai. Visada verta prisiminti, jog ateis laikas, kai tau teks prarasti viską, ką turi. Todėl klausykitės savo širdies, stenkitės objektyviai vertinti savo galimybes. Neverta visada save lyginti su kitais ir, to pasekoje, pernelyg jautriai reaguoti dėl savo menkumo ir nesugebėjimo. Menki miško augalai nepergyvena dėl savo menkumo, jie siekia duoti vaisių. Ir niekas negali pasakyti, jog jie nereikalingi ir neprasmingi. Visi mes esame mažos gyvenimo dalelės. O siekti įsigyti, pasiekti kažko, ką kiti labai vertina ir to siekia, jeigu tai neatitinka tavo vidinių vertybių ir prigimties, neverta. Verčiau rinkitės, kas atitinka jūsų prigimtį. Jeigu negyvensite pagal savo prigimtį neatrasite savo vietos, nežydėsite ir nevesite vaisių. Juk miške  yra daugybė įvairių augalų, bet kiekvienas yra skirtingas ir atradęs savo nišą: vieni dideli ir užima daug vietos, kiti -maži ir gražiai įsispraudę ankštose vietose. Bet mums užėjus į mišką, viskas atrodo gražu ir prasminga. Mažas ir didelis, gražus ir negražus, spalvotas ir pilkas ten viskam yra vietos, visi stengiasi gyventi pagal savo prigimtį bei realizuoti ją pilnai. Miške niekas nesilygina su kitais ir nesiekia kažko vien dėl to, kad to siekia kiti.
   Taip ir žmogus, norėdamas užaugti, pražysti ir duoti vaisių, turi gyventi pagal savo prigimtį, stengtis realizuoti ją pilnai ir taip praturtinti pasaulį savo unikalios, mažos gyvenimo dalelės įnašu. Kiekvienas yra ypatingas, vienintelis, nes gali vesti tik jam vienam būdingus vaisius.


2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis

Kariuomenėje- vyrijos elitas

“Esminis skirtumas tarp vidutinio žmogaus ir kovotojo yra tas, kad kovotojas viską pasitinka kaip iššūkį, o vidutinis žmogus kaip palaiminimą arba prakeiksmą. Kovotojai laimi pergales ne daužydami galvas į sienas, bet jas įveikdami.”    Don Miguel Ruz  “Toltekų išmintis”

  Lapkričio 23 dieną Lietuvos kariuomenė švenčia atkūrimo šimtmetį. Tačiau jos istorija yra gerokai senesnė. Lietuvos kariuomenės istorija yra neatsiejama nuo valstybės istorijos . Kariuomenė padėjo sukurti XIII amžiuje valstybę ir atkurti XX amžiaus pradžioje Lietuvos Respubliką. Mums kariuomenė visada buvo tokia svarbi, jog neperdėtai galima pasakyti, kad be jos nebūtų Lietuvos valstybės ir gal net lietuvių tautos. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybė savo gyvenimo pirmuosius šimtmečius buvo karinė valstybe. Stipri kariuomenė padėjo susikurti  stipriai valstybei. Vėliau smunkant galingai LDK valstybei, silpnėjo ir jos karinės pajėgos. XVIII amžiaus pabaigoje silpna kariuomenė nepajėgė apginti silpnos valstybės. Šalis buvo okupuota. Bet  1918 m. vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, būtent, kariuomenė apgynė šalį nuo priešų. Taigi, kariuomenės reikšmė mūsų tautai ir valstybei yra ypatingai svarbi.
   Gal pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė vaidino menkesnį vaidmenį, tačiau atkūrusi šauktinių kariuomenę, jos įtaka visuomenei smarkiai išaugo. Visais laikais ir visuose kraštuose kariuomenė būdavo  ne tik krašto gynėja, bet ir visuomenės bei  vyrijos elitas. Niekada jos vaidmuo nebuvo tik karinis. Todėl džiugu, kad Lietuvos kariuomenė nevengia atsiverti visuomenei ir dažnai rengia ar dalyvauja šalies renginiuose. Gal trūksta naujesnės technikos ir aprūpinimo, bet karių dvasia atrodo neblogai. Natūralu, jog kariuomenėje jaučiamos ne visai geros iš visuomenės ateinančios propagandinės įtakos, nes ji – visuomenės dalis, bet kariuomenė tam ir yra kariuomenė, kad ji turi sugebėti atsispirti tam ir skleisti į visuomenę savo gerąją įtaką. Tas bandoma daryti.
   Malonu matyti daug jaunimo kariuomenės renginiuose. Tai ne tik gražu, bet ir naudinga. Juk kario kelias- tai ne agresijos ir žudymo kelias. Karys, kuris mėgaujasi žudymu ir priešininko žeminimu, nėra karys. Ginklas panaudojamas pagal paskirtį tik tada, kada išties būtina. Tikras karys niekada be reikalo nesišvaisto ginklu, nesidžiaugia jį panaudojęs, o, esant reikalui,  jį panaudojęs-  iškart deda ginklą į tam skirtą vietą. Mes galime daug pasimokyti iš karo meno ir kario kelio. Nuo senovės vyrijos elitas gerbė karį ir ėjo kario keliu.

   Nuoširdžiai sveikinu karius, karininkus ir visą karinį personalą su kariuomenės diena! Linkiu daug stiprybės, drąsos, dvasinės jėgos, atsakingai einant tikro kario keliu. 

2018 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Gyvename kuriamų baimių pasaulyje

“Drąsa- tai ypatingas žinojimas. Tai supratimas, kaip bijoti to, kas vertas baimės, ir kaip nebijoti to, kas baimės nevertas.”   Pirmasis Izraelio Ministras pirmininkas Davidas Ben Gurionas

   Moksliniai laimėjimai, gausios žinios ir valdoma išmanioji technika nesumažino žmogaus nesaugumo jausmo. Anksčiau žmonės bijojosi plėšrūnų, bado, gamtos reiškinių ir pan.,neturėjo mums įprastų patogumų, gyveno varge, buvo neišsilavinę, mokslinių žinių neturėjo. Jie visą laiką gyveno nežinioje. Atrodytų jie turėjo būti visada nesaugūs, nes saugumas kyla iš žinių. Iš žinojimo nebuvimo kyla kontrolės stygius ir tikrumo jausmo nebuvimas, kurie sukelia įvairias baimes ir nerimą. Turimas mokslinis pažinimas ir techninis lygis yra toks, kokio ankstesnės kartos net svajoti negalėjo, todėl, logiškai mąstant, baimių ir nerimo visuomenėje turėtų būti gerokai mažiau. Pavyzdžiui, mums nebereikia bijoti plėšrūnų. Tačiau, psichologų teigimu, šiuolaikinio pasaulio gyvenimo būdas dar labiau kelia nerimo lygį. Žmonės vis dažniau atsiduria sumaištyje.. Vienu iš kaltininkų yra laikomas per didelis informacijos srautas. Vaizdžiai pasakius, virškinimas sutrinka, kai persivalgome ar suvalgome netinkamo maisto. Tai tas pats tinka su gaunama informacija. Taip pat pabrėžiama, kad modernioje visuomenėje trūksta tvirtų bendruomenių ir šeimos santykių, kiekvienas stengiasi gyventi sau, kas natūraliai didina stresą. Be to, žiniasklaida nuolatos praneša, kad šitas sukelia vėžį, o anas gali nužudyti. Dar pridėjus ekonominius, socialinius, politinius, reklaminius gąsdinimus, tai galima tvirtai sakyti, jog gyvename kultūroje, kur baimė naudojama motyvacijai stiprinti, žmonių valdymui ir ekonominiai naudai gauti. Tuo nesunku įsitikinti, tereikia atsiversti kokį portalą ir tikrai pamatysite baisias žinutes apie vėžio grėsmę, nusikaltimus ir kitokias gręsiančias nelaimes. Daugelis skelbiamų baisių dalykų, dėl kurių žmonės labai jaudinasi, absoliučiai daugumai neišsipildo. Neretai pati problema ar pavojus dirbtinai sukuriamas. Tikrai galima konstatuoti, kad gyvename kuriamų baimių pasaulyje.
   Senais laikais žmonės stengėsi kurti ramybę bendruomenėse, mažinti nežinojimą mitais, religiniais įsitikinimais.  Praėjusios žmonių kartos buvo labai religingos. Tuo mes labai skiriamės, nes dabartiniam  žmogui gerokai labiau trūksta tikėjimo į Dievą, tikėjimo gyvenimu, tikėjimo Visata ir pasitikėjimo savo pačių sugebėjimais. Seniau visą tą nežinojimą ir bejėgiškumą įveikdavo religija, apeigos ir tvirtas tikėjimas, kad dievai dalyvauja mūsų gyvenime. Bendruomenė, šeimos ir žmonės asmeniškai daug melsdavosi, o malda- stipri baimės ir nerimo naikintoja. Visgi, jie nebuvo “pozityvaus mąstymo” aukos. Gal senovės žmonių kontrolės siekio ir tikrumo jausmo susigrąžinimo metodai mums atrodo primityvūs ar visiškai nerealūs, neadekvatūs, bet jie jiems  buvo vieninteliai efektyvūs. Šiandien turime daug žinių ir užvaldome gamtos jėgas, tačiau nežinojimas ir netikrumas niekur žmogaus gyvenime nedingo. Jis netgi išaugo. Dabartinės religijos ir dievo tarnai neatliepia moderniųjų laikų realijų ir žmonių žinių lygio bei jų kur kas platesnio akiračio. Senų doktrinų ir sistemų nebeužtenka norint išlaikyti tikėjimą, nes progresas gerokai toliau pažengė.
  Pasitikėjimas mokslu verčia žmonės ramybės ieškoti gydymo įstaigose ar patarimų knygose, internete, pas dvasinius mokytojus. Čia vėl, psichologai, psichiatrai, visa sveikatos sistema, farmacijos pramonė ir kiti naudojasi žmonių baimėmis, todėl dėl komercinių interesų ir mokslo ribotumo vienos baimės keičiamos kitomis ar jos vėl grįžta. Be to,psichologai, dvasiniai mokytojai, ekstrasensai patys neretai sąmoningai ar nesąmoningai tampa slaptų draugijų, žvalgybų, politinių – ekonominių jėgų įrankiais, nes siekiama valdyti ir išnaudoti žmones. Taigi, kurti visuomenėje baimes ir nerimą daug kam naudinga. Kartais atrodo, kad nėra kuo pasitikėti.

   Manau, ši tikėjimo krizė ilgai neužsitęs, nes žmonės ilgisi ryšio su Kūrėju, o mokslas ir religija artės vienas prie kito.  Jie abu labai reikalingi žmogaus egzistencijai. Kartu jie gali suteikti supratimą, kaip bijoti to, kas vertas baimės, ir kaip nebijoti to, kas baimės nevertas.

2018 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis

Šių dienų žmogui trūksta religingumo

“Lengva pasakyti: Dievas mus myli. Visi taip sakome. Tačiau truputį susimąstykite, ar kiekvienas įstengia pasakyti: esu tikras, kad Dievas mane myli? Nėra lengva tai pasakyti. Tačiau tai tiesa. Gera pratyba yra kartoti sau: Dievas mane myli. Tame įsišaknijęs mūsų saugumo jausmas, tame įsišaknijusi mūsų viltis”    Popiežius Pranciškus

   Šiandien, rudens lygiadienį,  kai žemėje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda, į Lietuvą atvyko labai garbingas svečias, Romos Katalikų Bažnyčios popiežius Pranciškus. Labai malonu Jį matyti ir sveikinti mūsų krašte. Taip pat šiandien minime Baltų vienybės dieną bei lietuvių ir latvių pergalę Saulės mūšyje.
   Kartais mūsų dėmesys nukrypsta į tamsesnius dalykus ir mums pasirodo, kad netekome meilės. Kartais netektys ir apgailėtinos gyvenimo aplinkybės, žmonių elgesys nuolat primena apie artimo meilės stoką. Kiekvienam iš mūsų gyvenime nutinka, kada pasijaučiame vieniši ir nemylimi. Bet tai nereiškia, kad tai visada tiesa. Net tada, kai nematote, kur einate, ir niekas neatsiliepia į jūsų šauksmą- tai dar nepakankamas įrodymas, jog likote vienas. Popiežiaus Pranciškaus siūloma kartoti frazė „Dievas mane myli“ suteikia vilties, saugumo, šalina vienišumo jausmą. Tai gana paprasta ir efektyvi technika  pagerinti būseną bei į pasaulį pažvelgti saugiau ir perspektyviau. Tačiau, kaip pažymi popiežius, nuoširdžiai tai išpildyti su visišku tikrumu yra sunku. Šių laikų žmogus prarado ryšį su Kūrėju. Jis neturi tokios religingos širdies, kokią turėjo dar prieš kelis šimtmečius. Dar niekad savo istorijoje žmogus netikėjo savimi taip, kaip nori tikėti šiandiena. Atrodo viskas pasikeitę. Dabartinė karta pernelyg labai gerbia mokslą, kaip niekada anksčiau, nors grynai mokslinio intelekto neturi. Turbūt nesuklysiu pasakęs:
Anksčiau- aš tikiu į Dievą, dabar aš tikiu savimi;
Anksčiau- aš myliu tave, dabar aš myliu save;
Anksčiau- aš gerbiu tave, dabar aš gerbiu save.
    Maždaug taip pasikeitusi netgi vieša (reklamuojama) žmonių mąstysena, todėl nenuostabu, jog sparčiai daugėja asmenų, turinčių įvairių psichinių sutrikimų. Prognozuojama, kad jau 2030 metais psichikos ligos pasaulyje bus pirmoje vietoje tarp neįgalumą lemiančių lėtinių ligų. Dėl to religija ir dvasingumas sveikam, geram ir laimingam žmogaus gyvenimui yra būtini. Juk religija senais laikais visada buvo gyvenimo pagrindas ir orientyras. Religingumas ir dvasingumais visais laikais padėdavo ištverti sunkiausius laikus ir nušviesdavo kelią.

   Visgi geriausia, mano nuomone, kai asmuo turi mokslinį protą ir religingą širdį. Kai tarp jų surandamas ryšys  ir balansas, tik tuomet gali būti pasiektos išties didelės aukštumos. 

2018 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Kodėl JAV nesiseka kovoti su Rusijos įtaka politiniams procesams?

   Pirmadienį įsigaliojo naujos JAV sankcijos Rusijai. Ne už ilgo, jei Rusija nekeis savo elgesio, bus nauja sankcijų banga. Nekyla abejonių, kad JAV sankcijos toliau stiprės, plėsis, gilės ir jų bus daugiau, nes Rusija tikrai toliau kišis į rinkimus ir darys įtaką Jungtinių Valstijų vidaus politiniam klimatui. Kito tikėtis neverta, kadangi Kremlius tiesiog negali sustoti ir paleisti tokią puikią galimybę skaldyti, silpninti bei morališkai, vertybiškai žlugdyti JAV. Todėl Jungtinių Valstijų politinio elito grasinimai Rusijai-  beverčiai, nes JAV ir Rusijos politinės ir diplomatinės konfliktų sprendimo priemonės išsemtos. Be to, JAV tarptautinėje arenoje blaškosi ir sudaro puolančios, griaunančios tarptautinę tvarką jėgos įspūdį, nors jos  keliami prekybiniai kivirčai yra puolamieji- gynybiniai. Matosi, kad prezidento Donald Trump administracija ruošiasi galimam JAV dolerio viešpatavimo pasaulio rinkose pabaigai, todėl Jungtinėms Valstijoms būtina tvarkytis su savo prekybos deficitu ir gamybos sugrąžinimu į savo šalį. Tai yra suprantami ir pagrįsti prezidento administracijos veiksmai. Nepaisant to, ši didi šalis turėtų tai daryti nepadėdama savo priešams kurti daugiapolio pasaulio tikrovės.
   Teigiamai vertinu specialiojo prokuroro Bob Mueller tyrimą dėl Donald Trump rinkimų kampanijos ryšių su Rusija. Tačiau šis tyrimas negali tęstis metų metus! Nauji kaltinimai, patvirtinti įrodymais, dėl D.Trump advokato mokėjimų porno žvaigždėms už tylėjimą yra nepakankamai rimti, norint nušalinti prezidentą. Seni kaltinimai atrodo painūs, neaiškūs ir realityvūs. Tuo labiau, kai ne tik Donald Trump, bet ir jo varžovė H.Clinton siekė Kremliaus paramos. Esu įsitikinęs, kad skelbti apkaltą prezidentui Donald Trump galima tik turint labai rimtus argumentus ir aiškius, tikrus jo kaltės įrodymus.
   Amerikiečiams rekomenduočiau pasimokyti iš buvusio Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos, kai prezidentas buvo nušalintas neturint tikrų, pagrįstų jo kaltės įrodymų. To pasekoje, šalis buvo suskaldyta, supriešinta, o pasekmes jaučiamos iki šiol. Labai svarbu pažymėti, kad ta tariama pergalė prieš Rusijos įtaką ir jos galimai agentą R.Paksą nušalinant jį nuo prezidento posto buvo iliuzinė. Nes Kremlius ne tik neprarado įtakos, bet jo įtaka krašte toliau nepastebimai augo ir, neilgai trukus, įsiviešpatavo. Žinoma, prezidento Rolando Pakso apkaltos istorijos pavyzdys nėra tiksli kopija, kas dabar vyksta Jungtinėse Valstijose, bet Amerikos elitui yra iš ko pasimokyti. JAV yra labai galinga šalis, šioje šalyje Rusija paveldėjo mažą TSRS agentų tinklą, jos elite mažai tikrų Rusijos agentų, todėl sutriuškinti Rusijos įtakos skverbimąsi ši šalis tikrai pajėgi. Neseniai vienas JAV žvalgybos vadų pareiškė, kad baiminasi, jog Rusija, artimiausi metu, gali „pereiti į aukštesnį lygį“ darydama įtaką Jungtinių Valstijų politiniams procesams. Viliuosi, kad tokiais pareiškimais siekiama suklaidinti Rusiją, nes  Kremlius „aukštesniame lygyje“ veikia jau daugiau kaip dešimtmetį. Tikiuosi, jog patys amerikiečiai ir jų žvalgybos, kaip galima greičiau, išeis iš tų Facebook ir kitų socialinių tinklų brūzgynų ir pilnai pereis į „aukštesnį lygį“. Negalima daryti tokių klaidų, kaip Lietuva daro, skirdama pernelyg daug dėmesio lengvai pastebimai Kremliaus propagandai. Visgi reikėtų panagrinėti 2009 m. Prezidento rinkimų kampaniją, kur atrodė pastebimos Rusijos įtakos nebuvo, bet jos strategai galimai gana sėkmingai strategavo. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį  į visuomenės nuomonės radikalią kaitą 2016 metų Lietuvos  Seimo rinkimuose. Vos per dvi savaitės daugumos rinkėjų nuomonė radikaliai pasikeitė ir laiminti partija tapo neapykantos objektu,  ir prastai pasirodė antrame rinkimų ture. Tenka pastebėti, kad visuomenės nuomonė labai greitai keičiasi, nes žmonės vengia viešai pasakyti, ką iš tiesų galvoja.
   Amerikiečiams, kovojant su Rusijos įtaka, tikėtis didelės pagalbos iš ES- neverta, nes jos Vyriausybės priverstos nuolaidžiauti Maskvai. Pavyzdžiui, Vokietijoje A.Merkel Vyriausybė  prieš 2017 m. rinkimus patvirtino „Nord  stream- 2“, pasipriešino naujoms JAV sankcijoms, padarė kitų nuolaidų Rusijai ir taip išvengė akivaizdaus Kremliaus kišimosi į Bundestago rinkimus. Ispanija, turėdama Katalonijos problemą, priversta nuolaidžiauti Kremliui. Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron, vos tapęs prezidentu, užsimojo sumažinti išlaidas gynybai, Jungtinė Karalystė turi Brexit problemą. Apie Kremliaus įtaką Rytų Europoje kalbėti neverta, kadangi čia jis paveldėjo KGB palikimą.
   Noriu pažymėti, jog kovoje su Rusijos įtaka negalima eskaluoti karinės konfrontacijos. Manau, pradžioje sankcijų kalba ir kitos poveikio Rusijai priemonės yra geras amerikiečių pasirinkimas. Tik tai daryti reikia labai apdairiai ir susivaldančiai, kad Vakarų valstybių poveikio priemonės nesukeltų pasaulinės ekonominės krizės. Tačiau svarbiausias dalykas, be kurio neįmanomas Rusijos įtakos sustabdymas, yra Vakarų šalių žvalgybų patobulėjimas ir adekvati kova su Rusijos žvalgyba, nes nelikvidavus geriausios pasaulio žvalgybos pranašumo, kova su Rusijos kišimusi į rinkimus ir įtaka Vakarų šalių politiniams procesams neatneš norimų rezultatų.