Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXVIII)

    Dėl biologinės oro taršos dieniniai gyvūnai buvo priversti nešioti ant veidų nikabus. Nors nikabai dengė veidus, bet  šviesiajam kunigaikščiui pernelyg nekilo sunkumų suprasti ir susikalbėti su jį mylinčiomis širdimis. Trumpas akių kontaktas ir sielos kalbasi akių kalba. Jam sielos kalba per akis. Tokiu būdu kalbasi dvi širdys, bet jos neįkrenta į gravitacinį meilės šulinį. Pritrūksta fizinio artumo ir grynosios meilės, dėl to neatveriama jo širdis santykiams su jį mylinčia širdimi. Bet užtenka šio trumpo kontakto, kad širdys įkvėptų daugiau gyvybės ir atgytų bent trumpam.

   Šviesusis kunigaikštis niekada nenorėjo būti trečias porų santykiuose. Dar daugiau- porų meilės santykiai nebuvo jo tema. Tai tamsiosios jėgos veržėsi į šeimas, miegamuosius, nes tokiu būdu jos galėjo nuolat išlaikyti ir projektuoti joms reikalingą dėmesį ir sėjo savo sėklas dieninių gyvūnų protuose. Jis tą suprato, kai pirmo tomo pradžioje nuolat laukė, kada dieniniams gyvūnams atsibos ši  kuriama iliuzija, pernelyg mažai  turinti bendro su realybe. Tuo metu domėjosi literatūra ta tema- irgi panašiai rašė. Kad ir kaip jis troško kažkokios teigiamos viso to pabaigos, bet to neįvykdavo. Buvo nusivylęs ir depresijoje, nes nieko negalėjo padaryti. Tiesą sakant, jei ta tamsiųjų jėgų kuriama iliuzija nebūtų jam gyvenime realiai dariusi kliūtis, pakenkimus, apribojimus, išankstinį nuomonės suformavimą apie jį bei jo niekas dėl to neatpažintų – tai jis būtų tuo klausimu buvęs abejingas ir net, tikėtina [mažai šansų] nepastebėjęs. Ir dabar jis visiškai nepageidauja šeimose, porose būti trečias ar būti kažkokiu mintiniu dalyviu ir apskritai būti konkurentas patinams dėl jų patelių. Jo nuomone, yra puikių patinų ir absoliuti dauguma patelių turi savęs vertus patinus. Žodžiu, randa vienas kitą ir susiporuoja. O šviesusis kunigaikštis nenori nieko gadinti ir visa širdimi linki visiems šeimyninės laimės ir džiaugsmo. Šitame žaidime jis nežaidžia.

   Šviesusis kunigaikštis orientuojasi į dieviškos meilės šokį, kur yra nenusakomai ypatingas šarmas, žavesys ir magnetizmas. Tas įkvepia širdžių meilę ir išvaduoja įkalintą dieviškumą. Leidžia pasirodyti ir švytėti jį mylinčioms sieloms. Tai jūsų, mylimosios, iškyla į paviršių tikrosios prigimties spindesys. Atpažinkite ją!

   Ši meilė yra universali, iššaukta aukštesnių jėgų, o jis viliasi [norėtų tikėti] ir dėl jo asmenybės, jo žavesio, išorės ir pan., t.y. tame yra fizinė dedamoji. Nes abipusė simpatija taip pat reiškia, jog mąstyme, asmenybėse yra panašumų, jie nėra taip toli vienas nuo kito. Ir tai padeda vėl ir vėl ieškoti bendros meilės kalbos. Kurti ją akių kalba iš tylėjimo ir tylos, švelnumo ir vienybės.

 

                                                                                            Žaidžiančios sielos laiškas

 

Pasakos XXVI dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2020/07/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html  

Košmaras JAV prezidento rinkimuose

 

 

   Jungtinėse valstijose baigėsi Prezidento rinkimai, bet nugalėtojas dar neaiškus, nes vyksta ginčai dėl rinkimų teisėtumo, laisvumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Manau, dar anksti sveikinti Joe Biden su pergale, nes prasidėjusiuose teisminiuose procesuose dėl rinkimų neskaidrumo ir balsų klastojimo turėtų paaiškėti tikroji padėtis. Tikėkimės bus balsų perskaičiavimai bei rinkimų teisėtumo, teisingumo ir sąžiningumo įvertinimai, nes tai normali praktika demokratinėje valstybėje. Be to Joe Biden pergalė dar nėra oficialiai patvirtinta kiekvienoje valstijoje.

   Manau, Donald Trump elgesys po rinkimų yra visiškai suprantamas ir jis nekenkia demokratiniam procesui bei siekiui JAV turėti teisingus, laisvus ir sąžiningus rinkimus. Tik nesuprantu pagrindinių JAV žiniasklaidos priemonių, kurios rinkimų metu ir ypač po jų yra labai piktybiškai šališkos ir neobjektyvios. Kas dabar dedasi su JAV žiniasklaida yra kažkas neįtikėtino! Pavyzdžiui, tiesioginio eterio metu didžiosios televizijos nutraukė transliaciją, kai Donald Trump pradėjo skųstis, jog jis turi duomenų, kad rinkimai suklastoti. Televizijų diktoriai leido sau pasakyti, jog privalo nutraukti transliaciją, nes prezidentas pradėjo akiplėšiškai, be jokių įrodymų meluoti! Tai-siaubingas ir absoliučiai netoleruotinas demokratinėje valstybėje žiniasklaidos elgesys! Juk dar nebuvo balsų perskaičiavimo, oficialaus patvirtinimo ir nėra galutinių teismų verdiktų, bet žurnalistai sau leidžia pasmerkti prezidentą ir, milijonams žmonių žiūrint, apkaltinti jį melavimu ir visiškai begėdišku nesąžiningumu. Šiuo metu panašių pavyzdžių JAV žiniasklaidoje gausu. Be to JAV politinė klasė ir dauguma elito užsiiminėja propaganda ir siekia įtvirtinti rinkimų rezultatus, pažeisdami demokratinį rinkiminį procesą ir nerodydami jokios pagarbos rinkėjų valiai. Tenka pripažinti, Jungtinės valstijos pasaulio akyse patyrė visišką fiasko, o savo piliečių akyse -nepasitikėjimą.

    Bet laidoti JAV demokratiją, manau,  yra per anksti. Nematau jokios katastrofos. Ši šalis turi gilias demokratijos tradicijas, visada rodė oficialiai pagarbą rinkėjų valiai ir buvo pavyzdys kaip organizuoti rinkimus. Pavyzdžiui, 2016 m. Prezidento rinkimuose nugalėjęs daugumos elito nemėgstamas Donald Trump buvo patvirtintas ir tapo prezidentu. Tačiau, būtent, šiuose rinkimuose įvyko kažkoks košmaras. Painiavos į rinkimų procesą dar daugiau įvėlė Kongresas, leidęs dar paprasčiau ir lengviau rinkėjams balsuoti paštu, nepasirūpinęs užkirsti kelią galimam balsų sukčiavimui ir klastojimui. Taip susidarė galimybė prabalsuoti mirusiems žmonėms, kurių įtariama gali būti balsavusių iki 1,5 milijonų [žinoma, tai tik-  įtarimai, kuriuos turi patvirtinti ar atmesti tik teismas]. Sutikite, kad tai -dideli skaičiai. Kitas netoleruotinas dalykas- draudimas stebėti rinkimus tarptautiniams stebėtojams. Kitų galimų pažeidimų neminėsiu, o ir visų Donald Trump komandos pateiktų nežinau. Galimus rinkimų pažeidimus turėtų išsiaiškinti atitinkamos JAV institucijos. Taip pat reikia galų gale išspręsti valstybės institucijoms priešiškų užsienio šalių kišimąsi į JAV demokratinius procesus problemą.

   Tikiuosi JAV elitas susirūpins savo demokratijos ir laisvės švyturio įvaizdžiu pasaulyje atstatymu bei legitimumo JAV viduje poreikiu ir leis rinkimų procesui baigtis demokratišku, laisvu, teisėtu ir sąžiningu rezultatu. Mano nuomone, Jungtinės valstijos turi galimybę išeiti iš šios košmariškos situacijos sustiprėjusios. To šiai šaliai ir linkiu.

 

Viešpaties Jėzaus nušvitimas ir mes

‘Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“. Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:

Žmogus gyvas ne viena duona,

bet ir kiekvienu žodžiu,

kuris išeina iš Dievo lūpų“.    Mt 4, 1-4

 

   Straipsnį pradedu Naujojo Testamento esmine ištraukos pradžia [visa yra Biblijoje], kur, mano manymu, yra pažymimas Viešpaties Jėzaus nušvitimas. Taip manau todėl, kad daugelyje pasaulio dvasinių tradicijų ieškantys dvasinio nušvitimo išeina į nuošalią vietą [kalnus, džiungles]. Būtent šiame regione tradiciškai eidavo į dykumą. Taigi, pagrįstai galima įsivaizduoti, kad Jėzus, teoriškai ir praktiškai pasirengęs, tikslingai išeina į dykumą susidurti su savo šešėlinės būties pusėmis, jų demonų kuriamomis vizijomis ir nugalėti ego pasipriešinimą. Jis pasninkauja [badauja, kaip to meto žydų ieškantieji], atlieka reikiamas dvasines praktikas ir meldžiasi, kovodamas su prieš Jį pasirodančiais demonais. Iš Naujojo Testamento matyti , jog Jėzus, turbūt pagal Esėjų žydų tradiciją, Velnią sutramdo reikiamu Žodžiu. Akivaizdu, Jėzus  pasiruošęs ir tvirtas sutikti pabaisų [Velnio] pavidalu pasirodančias šešėlines būties puses. Kitaip sakant, Biblijoje aprašoma lemiama Jo kova su ego ir tamsiąją būties jėga. Galiausiai Jėzus prieš Velnio gundymus ir gudrius ego žaidimus atsilaiko ir pasiekia susijungimo su Aukščiausia Dvasia būseną. Taip simboliškai ‘’miršta’’ savo žemiškai egzistencijai ir tampa amžina, dieviška būtybė, gyvenanti bendrystėje su Dievu Tėvu. Kartu pas Jį atėjo dieviškoji jėga. Senuose Indijos raštuose tikrasis AŠ apibūdinamas kaip ‘’švytintis iš savęs’’. Nenuostabu, kad krikščionys Viešpatį Jėzų pavadina ‘’šviesų Šviesa’’. Vartant pasaulio dvasinių tradicijų puslapius nušvitimo tema, būtent taip galima suprasti, kas nutiko Jėzui. Netgi apaštalas Paulius pripažino; ‘’jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.‘‘ 1 Kor 15, 14.  Visiškai suprantama tokia Jo pozicija, nes iškilieji Senojo Testamento žydų pranašai yra darę analogiškus stebuklus. Dar galima pridėti, jog tarp pasaulio šventųjų ir nušvitusiųjų yra nemažai dariusių įvairių stebuklų [vaikščiojo vandeniu, kilo į orą, gydė žmones, pranašavo ir t.t. ir pan.]. Taigi su ‘’Dvasios galybe’’ Jėzus sugrįžo iš dykumos. Dabar Jis išgirdęs Dievo balsą suvokia, ką čia, žemėje, turi nuveikti.

   Nors labai gerbiu ir žaviuosi šventaisiais ir nušvitusiais, ypatingai veikiančiais pasaulyje ir dalyvaujančiais visuomenės reikaluose, tačiau nebūtina visiems eiti Jų keliu ir siekti nušvitimo, nes ne visiems  tai Kūrėjo skirta  šiame gyvenime. Žinoma, dieviškos asmenybės privalo mums būti pavyzdžiais, bet kartu kiekvienas turime savo svarbią misiją- mes visi sąmoningai ar nesąmoningai siekiame įgyvendinti savo unikalų dievišką tikslą.  Aš nelinkęs nuvertinti paprastų žmonių. Mano nuomone, jie stengiasi deramai gyventi, renka patirtį, žinias apie pasaulį, rūpinasi asmenybės augimu ir taip tarnauja Kūrėjui. Stebint žmones, visuomenę galima pastebėti, kad veikiama protingai. Taip, daroma klaidų ir yra daug klystkelių, bet žmonių bendruomenės pagal turimas galimybes ir žinias pasirenka geriausius variantus ir veikia racionaliai. Reikia pastebėti, jog žmonių bendruomenė tikrai ne mažiau svarbi, reikšminga ir reikalinga, negu arčiausiai Kūrėjo esantys šventieji ir nušvitusieji. Tiesiog kiekvienas atlieka unikalų, svarbų Kūrėjui, jam skirtą gyvenimo vaidmenį.

 

‘’Visiems paprastiems žmonėms Dievas skyrė sugebėjimą pasiekti kokią nors pabaigą. Be abejo, vieni apdovanoti didesniais gabumais nei kiti, tačiau Dievas nepaliko nė vieno negabaus žmogaus.’’      

 Martin Luther King Jr.- amerikiečių dvasininkas, aktyvus kovotojas už juodaodžių pilietines teise, Nobelio taikos premijos laureatas, knygų autorius.