‘’Pranašystė
yra pasakyti žmonėms, kad yra laimės, didybės kelias, pripildantis džiaugsmu-
tai Jėzaus Kristaus kelias. Tai kelias, kuriame esi arti Jėzaus. Pranašystė yra
dovana, kurios reikia prašyti Šventosios Dvasios- kad mokėčiau tą ar tą žodį pasakyti
teisingu momentu, kad mano visas gyvenimas taptų pranašyste’’ Popiežius Pranciškus
Trijų Karalių istorija yra sukurta
pranašystė, įtvirtinanti Jėzaus dievišką autoritetą. Nors Biblijinis
pasakojimas apie Tris astrologus ir magus yra dėl propagandinių tikslų
Bažnyčios išpūstas, bet tikiu, kad tame yra tiesos. Pavyzdžiui, maždaug
tuo metu šviesulys turėjo danguje matytis [mokslas dabar gali ‘’atsukti dangaus
kūnų padėtį’’ ir pamatyti to meto dangų],
o su magais ir astrologais Juozapo ir Marijos šeima taipogi galėjo bendrauti,
nes tais laikais tai buvo įprasta. Tik, galvočiau, visa tai buvo gerokai
kukliau ir kasdieniškiau.
Mano nuomone, žvaigždės, šviesulio simbolika
Jėzui tikrai tinka ir yra teisinga, nes jis tapo švyturiu, kuris rodo kelią
visiems, pasiryžusiems siekti tokių pat permainų. Sutinku su filosofu Vydūnu,
kad Budos, Jėzaus, Muhamedo ir kt. pranašų galia išauga iš pasaulio Kūrėjo
valios kaip visa Visata. Kiekviena gamtos sritis kyla iš kūrybos gelmių. Reikia
pastebėti, Jų gyvenimai virto išsipildžiusia pranašyste. Skaitytojas skaitantis
šventrasčius gauna stiprų didžiulės mistinės Dievo meilės pajautimą. Taip pat
verta pastebėti, jog praeities ar dabarties pranašus, šventuosius, mistikus,
politinius ir religinius lyderius, kurie darė tautos ar žmonijos mastu teigiamus
pokyčius,visada tuo metu gerbė vyrai ir mylėjo moterys. To paaiškinti vien tik
mokėjimu bendrauti, išvaizda, patrauklia asmenybe ir pan. yra neįmanoma. Manipuliacijomis ir įtaigos
technikomis galima įgauti žmonių palankumą, pritarimą, tikėjimą, didelę
simpatiją, tačiau gilios meilės sunku tikėtis., nes žmogų neįmanoma priversti
mylėti. Turbūt dažnas skaitytojas yra matęs ar girdėjęs žmonių santykių
istorijas, kai žmonės myli vienas kitą nežinia dėl ko ar net patirdami sau žalą.
Štai pranašų ir didžių pasaulio tautų teigiamų lyderių asmenybės labai skyrėsi,
bet daugelį jų vienija tai, kad žmonės juos mylėjo, o jie mylėjo žmones. Buvo
tokia mistinė tarpusavio meilė ir pagarba. Pavyzdžiui, Rytuose pasakojama, kad
tarp Budos ir moterų buvo ypatingas tarpusavio pagarbos, supratimo ir meilės
ryšys. Moterims tereikėjo tik pažvelgti į Budą -ir šios apsipildavo ašaromis.
Sakoma, jog artimiausi Jo mokiniai pasąmoningai pavydėjo šio dvasinio artumo ir
gilaus meilės ryšio, todėl dauguma jų kitame gyvenime atgimė moterimis. Apie labai
didelę moterų meilę Krišnai rašoma Vedose. Manau, Jėzų moterys mylėjo ne
mažiau. Jis turėjo itin gausų moterų sekėjų būrį. Tarp sekėjų buvo įvairių
moterų ir iš įvairių socialinių sluoksnių. Pavyzdžiui, turtingos moterys [kaip
Marija Magdalietė] buvo ne tik Jėzaus pagalbininkės ir mokymo skleidėjos, bet
ir finansinės Jo veiklos remėjos. Apskritai, drįsčiau teigti, krikščionybė
išliko ir iškilo moterų pagalbos dėka.
Taigi, kažkokios mistinės galios įkvepia
žmonių meilę. Bet neverta pavydėti, jei jūs neužlieti dieviškąja šviesa.
Gyvenimas kiekvienam pateikia jam priklausančią nusivylimų, rūpesčių, sielvarto,
sunkumų ir skausmo dalį. Žmonijos šviesulių gyvenimuose to taip pat buvo daug. Juk
kam daug duota- iš to daug ir pareikalauta. Todėl kartais geriau turėti vieną,
tikrą, mylinčią antrąja pusę, nei milijonus meilių ir būti vienam bei neturėti
asmeninio gyvenimo. Tik čia nepasirinksi, nes Dievas kiekvienam skiria jam
priklausančią dalią, charizmas, tikslą Jo pranašystei išsipildyti.
‘’Meilė yra
sielos šviesa’’ RUMI -XIII a. persų poetas,
sufijų dvasininkas, mistikas
