„God is the Creator,
not a manager. Humans have the privilege of managing their own lives.“ Sadhguru is a yogi, mystic and prominent
spiritual leader of our times
Šiandien
Trijų karalių (išminčių) diena. Šią šventę sukūrė krikščionybės kūrėjai ant senųjų
bei konkuruojančių religijų pagrindų. Išminčiai yra ne tik autoritetai, bet ir žmonės,
pastebintys tikrus dalykus, gebantys matyti realybę ir gyvenimo, Visatos
ženklus. Tai šventė pagrindžianti Viešpaties Jėzaus nepaprastumą ir Dievo
planą.
Mes, žmonės, vieni daugiau, kiti mažiau gyvename
galvose ir josios sukurtoje realybėje, o ne tikroje gyvenimiškoje realybėje. Žmonės gyvena savo tų pačių minčių rate, vėl
ir vėl mąstydami apie praeitį, nerimaudami dėl ateities, svajodami, kurdami
iliuzijas apie supančią realybę, gyvenimą. Kai kurie taip nutolsta nuo
realybės, jog elgiasi kaip bepročiai ar netgi suserga kokia psichikos liga.
Taip atsitinka, nes realybė, pats gyvenimas neatitinka mūsų norų, atrodo
baugus, nepatikimas, nekontroliuojamas ir dėl daugelio kitų priežasčių. To
pasekoje negalime išgyventi čia ir dabar momento. Dominuoja kova už būvį, todėl
išgyvenimo instinktui tenka svarbiausias vaidmuo. Pasąmoninis, reaktyvusis
protas taip dominuoja, kad racionalusis protas, išmintis nueina į antrą planą.
Pasaulis ir reakciją į aplinkos poveikį žmogaus galvoje išsikraipo.
Pasaulį sukūrėme ne mes. Mes galime kurti
tik savo gyvenimus ir prisidėti prie Visatos Kūrėjo plano. Mūsų gyvenimai
apriboti fizikos dėsnių, aplinkos, kliūčių, problemų, kitų žmonių ir jų kūrybos
bei daugelio kitų apribojimų. Dabar dvasiniai lyderiai, sėkmės mokytojai,
psichologai ir kiti populiariai teigia, kad savo galvose mes esame šeimininkai.
Galime kurti pasaulį, kokio norime, tik reikia įvaldyti visu procesus
vykstančius galvoje. Kai kurie Indijos jogai ir dvasiniai lyderiai teigia, kad
mūsų galioje per protą valdyti ir kūno procesus. Visgi su tuo sutinku tik iš dalies. Tikrai jogai, dvasiniai mokytojai demonstruoja
ypatingus proto ir kūno valdymo sugebėjimus. Deja, jie irgi turi problemų,
serga ir miršta kaip paprasti žmonės. Religijos ir dvasingumo judėjimai kuria
pasaulį žmonių galvose, bet be mokslo neturėtume to, ką turime šiandien.
Visiškai valdyti galime tik interpretacijas, bet ne pačią realybę. Dėl to
išmokus valdyti procesus galvoje keičiasi požiūris į pasaulį. Gali keistis ne tik realybė galvoje, bet ir
aplinkoje, nes vidus ir išorė turi ryšį. Visgi realusis gyvenimas yra pagrindas,
ant kurio žmogus turi kurti savo gyvenimą. Jam turime teikti pirmenybę. Tik déjà
visi įsivaizduoja matantys realybę,tačiau ne visi ištikrųjų ją mato. Tiesa
sakant- mažuma, labiausiai sąmoningi, protiškai pažengę žmonės sugeba objektyviai
pamatyti realybę. Ir tai, jei turi atitinkamų žinių. Dauguma mato dalinę
realybę. Pavyzdžiui, mokslininkas savo tiriamoje mokslo srityje. Išmintis negali
egzistuoti be realybes. Tuos, kurie gali objektyviai matyti ir pažinti realybę bei spręsti iškilusias problemas, mes vadiname
išminčiais. Vien toks tokių žmonių vadinimas, pastebėjimas ir pripažinimas
pačios išminties rodo, kad paprasti žmonės irgi sugeba pastebėti išmintį,
reiškia, pas juos irgi yra tos išminties. Tik jie jos savyje neatrado,
neišvystė.
