Lietuvos demokratija neprilygsta JAV demokratijai

    Vakar Jungtinėse valstijose buvo inauguruotas 46- asis JAV Prezidentas Joe Biden. Koronaviruso pandemija, įaudrinta visuomenė dėl Prezidento rinkimų rezultato teisingumo ir sausio 6 dieną prasiveržęs smurtas Kapitolijuje privertė naujo JAV Prezidento inauguraciją vykti ne taip, kaip buvo įprasta. Reikia pastebėti, jog nepaisant sunkių sąlygų ir perversmo bandymo, Jungtinės valstijos griežtai laikėsi Konstitucijos ir savo demokratinių procedūrų. Ši šalis visam pasauliui įrodė savo, kaip vakarietiškos demokratijos lyderės, patikimumą ir galią.

   Vis tik po rinkiminis laikotarpis parodė, kad JAV demokratija turi problemų ir susiduria su rimtais išbandymais, nes visuomenėje yra itin gilus rasinis, tautinis, religinis, socialinis, ideologinis bei valstijų susiskaldymas ir susipriešinimas. Prezidento inauguracija praėjo ramiai, be didelių protestų ir tai rodo, kad Amerika geba susitelkti. Donald Trump ir jo šalininkų maištas dėl rinkimų rezultato teisingumo ir Kapitolijaus užėmimas, mano manymu, tėra Rusijos, tarptautinio ‘’Q Anon’’  judėjimo, kraštutinių dešiniųjų ir panašių jėgų Pyro pergalė. Jei naujoji administracija sugebės vykdyti Ameriką vienijančią politiką ir nepraras perimtos  iniciatyvos propagandiniuose frontuose- tai JAV skaldantis Donald Trump prezidentavimas ir Rusijos palaikomo perversmo bandymas teliks pamokančia istorija šios šalies demokratijai ir elitui.

   Nesutinku su teigiančiais, kad Kapitolijaus šturmas parodė, jog Jungtinės valstijos tampa bananų respublika ar netgi žlunganti valstybė, o Prezidento rinkimų procesas ir jo rezultatas bei po to sekę teismai - kaip autokratinėje valstybėje. Matau šiuose teiginiuose daugiau propagandos negu tiesos. Taip, Amerika patyrė krizę ir tai išryškino būtinumą nedelsiant spręsti susikaupusias demokratijos problemas bei skaidrinti rinkimų organizavimą. Tačiau ši šalis, reikia pripažinti, toliau išlieka viena pirmaujančių demokratijų pasaulyje. Tą nesunkiai galima įrodyti, jei JAV palygintume su ES valstybės Lietuvos demokratija. Pavyzdžiui, nepaisant abejonių dėl balsų skaičiavimo sąžiningumo rinkimuose, Prezidentas Joe Biden matosi turi didesnį palaikymą šios šalies visuomenėje negu Donald Trump. Tuo tarpu Lietuvoje panašiu laiku vykusių Seimo rinkimų rezultatai byloja priešingai- rinkimus laimėjusios partijos, sudarančios dabartinę valdančią daugumą, nesijaučia, kad turėtų visuomenės daugumos palaikymą. Dar daugiau- visuomenės dauguma jaučiasi nenorėjo konservatorių ir liberalų valdžios ir tai tikrai yra ne ta valdžia, kokios jie tikėjosi. Juk net nemaža dalis rinkėjų, balsavusių už konservatorius ir liberalus, norėjo, jog jie būtų tik stipri opozicija. Galima pateikti palyginimui dar vieną pavyzdį.  Amerikoje rinkimų procesu ir rezultatu nepatenkintas juos pralaimėjęs Donal Trump ir jo šalininkai, o Lietuvoje nepatenkinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu  rinkimus laimėjusios Konservatorių ir liberalų partijos, nes jų manymu VRK pirmininkei Laurai Matjošaitytei trūksta administracinių gebėjimų ir ji buvo neobjektyvi, kadangi rinkimuose palaikė pralaimėjusią Valstiečių partiją…  Be to, Lietuvoje rinkėjams mažai rūpi rinkimų rezultatų teisingumas, jie pripratę prie šališko VRK darbo ir aplamai- politiškai gana abejingi. Dėl to aistras dėl JAV Prezidento rinkimuose balsų skaičiavimo sąžiningumo šiuo atveju vertinu teigiamai. Mano manymu, tai tik rodo, jog amerikiečiai turi už ką balsuoti ir jiems rūpi demokratija, sąžiningi rinkimai bei kas valdys šalį.

   Galima daryti išvadą, kad šiuo metu JAV stipriai supurtyta, bet išlieka pirmaujanti ir galinga vakarietiško tipo demokratija. Artimiausi metai parodys jos kryptį.

Žmogui reikia ne tik bendravimo, bet ir laiko leidimo veikiant vienumoje

 ''Meilė - tai kai dvi vienatvės gina, saugo ir sveikina viena kitą.‘‘    Raineris Marija Rilkė (vok.Rainer Maria Rilke, (1875-1926) – austrų rašytojas, poetas

    Žmonės yra socialinės būtybės, jiems reikia jausti, jog jie yra kažkokios bendrijos dalis, kad artimieji juos palaiko ir vertina. Žmonijai nuo jos ištakų buvo būdingas intensyvus bendravimas ir bendradarbiavimas. Dar daugiau- genties žmonės pavieniui niekada negalėjo išgyventi gamtoje, ypač moterys ir vaikai. Dėl to baimė būti paliktam, likti vienam mūsų pasąmonėje asocijuojasi su mirtimi. Vienatvė pagal prigimtį baisesnė moterims, bet ir vyrams pasąmonėje taipogi ji beveik prilygsta mirties baimei.

   Šiuolaikinėje visuomenėje dėl socialinių ir ekonominių pokyčių labai padaugėjo vienišų žmonių. Šiais laikais žmogus gali sau vienas gyventi ir pats užsidirbti pragyvenimui, nors realiai priklausomybė nuo kitų žmonių yra ne mažesnė negu buvo anksčiau. Dėl didelės specializacijos ir darbo pasidalinimo bei susvetimėjimo susikuria iliuzija, kad žmogus savo pastangomis gali vienas  išgyventi. Net gali pasirodyti, kad vienatvė šiuolaikinėje visuomenėje nėra tokia kaip buvo anksčiau.  Tačiau realybėje, nepaisant žmonijos progreso, mokslo pasiekimų, vienatvės, vienišumo jausmas nesumažėjo. Įprasta kovoti su vienatve įsigyjant bičiulį, prisijungiant prie kokios nors bendruomenės ar sukuriant šeimą. Šiais laikais -tai ne visuomet gera išeitis, nes kartais savitarpio ryšiai ir šeimyninės problemos įklampina dar labiau nei vienatvė. Rizikuoji patekti tarp tavęs nesuprantančių žmonių, įsivelti į beprasmius konfliktus ar interesų, pažiūrų  nesuderinamumą.

   Tokiu atveju kur kas geriau mokėti būti vienam. Praleisdami kokybiškai laiką vienumoje, suteikiame sau galimybę ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, auginame tikrą meilę sau [tiksliau- susitaikome su savimi], kurios kartais taip desperatiškai ieškome. Trumpalaikis atsiskyrimas, vienuma tinkamai praktikuojant puikiai ugdo savipakankamumą. Vienatvės netoleravimas rodo žmoguje egzistuojančią vidinę tuštumą, jo sutrikusį santykį su savimi. Kitaip tariant, jei žmogus neatlaiko vienatvės jausmo tiek būdamas vienumoje, tiek būdamas santykiuose – tai ženklas, kad jo vidinis pasaulis serga. Pastebėtina, jog nuo senų senovės žmonės šiek tiek laiko praleisdavo patys su savimi. Juk visų laikų dvasinės tradicijos ir religijos ragina žmones dalį laiko praleisti maldoje, meditacijoje, savo gyvenimo kelio prasmės apmąstymams, mąstymui apie Dievą ar tiesiog vienam pabūti tyloje. Nes to žmogui reikia, kaip reikia bendravimo. Tik nebūtina pasauliečiams, šeimos žmonėms sekti vienuolių, pasišventusių dvasiniam gyvenimui žmonių, kurie siekia visiško dvasinio potencialo išsiskleidimo, pėdomis. Manau, to visiškai nereikia, nes visi esame skirtingi ir turime savo unikalų gyvenimo kelią. Kiekvienas turime sekti širdimi ir eiti mums skirtu keliu.

   Visgi kartais kiekvienam pasauliečiui būtina pabūti vienam, kad susivoktum savyje. Juk susigaudyti savyje yra svarbiau negu susigaudyti pasaulyje. Mums būtinas sutarimas su savimi, nes jeigu žmogus nesutaria su pačiu savimi, neturi unikalaus savo realybės patyrimo- tai jis gyvenimą suvokia netinkamai. Pavyzdžiui, išminčiai lengvai ir noriai būna atskirai, vienumoje. Jiems vienuma - net būtina. Išminčiai stengiasi subalansuoti bendravimą, buvimą tarp žmonių su vienuma. Todėl jie kurį laiką pasitraukia ir lavinasi, tačiau  neužsidaro visam laikui. Atėjus laikui jie išeina į žmones ir dalyvauja visuomenės gyvenime, o atėjus kitam laikui -vėl pasitraukia į vienumą. Žodžiu, atranda savo proporciją ir balansą, nes kiekvienam jis vis kitoks; vieniem reikia daugiau laiko praleisti vienumoje, kitiems- gerokai mažiau. Pažymėtina, kad šis mąstymo procesas neperpildo sąmonės išoriniais objektais, kas labai aktualu šiais laikais.

   Ir jūs šiek tiek laiko pabūkite vieni, neišsigąskite tuštumos, blogo jausmo. Šiek tiek pabūti atsiskyrusiam reikalinga žmogaus prigimčiai, o ilgainiui tinkamai praktikuojant geriau pažinsite save. Taip galėsite prieiti prie savo vidinio pasaulio ir sužinoti kuo jis užpildytas. Tinkama atsiskyrimo praktika labai praturtins, paryškins jūsų visą gyvenimą bei padės atrasti, pažinti save ir tai nukreips jus į vidinės laisvės atradimą.

 ‘‘Žmogus esti visiškai savimi tik tol, kol jis vienas, taigi, kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas‘‘       filosofas  Arthur Schopenhauer [Artūras Šopenhaueris]

 

Sveikinu visus žmones su Naujaisiais metais!

 Mieli ‘’Toto’’ skaitytojai,

    Sveikinu Jus su atėjusiais naujais 2021 metais. Dėkoju visiems, kurie skaitote ‘’Toto’’ puslapį ir mūsų keliai susitiko. Kartu tai reiškia, kad mes  žengiame kartu į Naujus metus augimo, sąmoningumo ir išminties keliu. Manau, jog mūsų kelias – šviesus ir perspektyvus. Jis yra būtinas dėl mano ir Jūsų laimės! Juk visą savo gyvenimą mes privalome mokytis, augti ir nuolat keičiasi pasaulio ir žmogaus pasaulyje suvokimas. Visada turime erdvės tobulėjimui, asmenybės augimui.

   Linkiu Jums, brangūs skaitytojai, Naujuose metuose toliau tobulėti ir pasiekti aukštesnį sąmoningumo, žinių ir laimės lygį!

 

Jūsų

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt