Valstybinė šventė- ne ta diena, kai reikia kelti neramumus

    Oficialios valstybinių švenčių dienos yra tapačios konstituciniams Lietuvos simboliams- vėliavai, himnui, herbui. Kadangi jos sukoncentruotos ir veikia valstybinės bendruomenės integravimo, identifikavimo ir pasaulėžiūros formavimo linkme. Juk istorija yra kultūrinio ir politinio tapatumo pagrindas. Nuvertinus valstybę ir valstybinę ištikimybę, piliečiai praranda vienijančią politinės bendruomenės toje teritorijoje suvokimą. 

   Suprantu, jog Lietuvos žmonės susiduria su dideliu gąsdinimu, slopinimu, kiršinimu, patyrę per daug kančios, neprognozuojamumo bei visuomenė prarado daugiau žmonių negu galėjo, tačiau per valstybines šventes vis tiek nereikia kelti neramumų ir chaoso. Net ir tokiu atveju, kai valdžia peržengia visas leidžiamas ribas, yra nepatriotiška, korumpuota ir išdavikiška. Per sausio 13-osios minėjimą valdžios atstovų nušvilpimas ir ten susirinkusių žmonių laikysena, mano nuomone, neperžengė ribos, kada jau paniekinami ne atskiri politikai, o pati valstybė. Taip pat valstybinė šventė negali pavirsti į valdžios atstovų savęs išsikėlimo renginį ar tiesiog į viešųjų ryšių akciją savo reitingams pakelti. Laikini politikai negali save pateikti kaip ‘‘Aš- tai valstybė‘‘, o jei mane nušvilpiate- nušvilpiate valstybę. 

   Per Vasario 16-osios šventę tikiuosi žmonių atsakomybės, pagarbos valstybei ir jos istorijai. Juk dabarties mūsų veiksmuose veikia gyvoji istorija, pasireiškianti kasdieniais įpročiais, papročiais, nuostatomis ir visu pasaulio matymu. Praeitis sustiprina kultūrinio tęstinumo suvokimą. Todėl būkime atsakingi ir patriotiški Lietuvos valstybės gyvavimo tęsėjai!

NATO ir Rusijos konfliktas toliau eskaluojasi

    Po gruodžio mėnesio ultimatyvaus reikalavimo JAV ir NATO, Rusija naujai pakartojo iškeltas sąlygas konkrečiai jau dėl Ukrainos. Žodžiu, nuo reikalavimų dėl NATO buvimo Rytų Europoje neatsitraukė, tik papildė reikalavimais dėl Ukrainos. Tenka pastebėti, jog Maskvos iškeltos sąlygos yra visiškai nepriimtinos ES ir NATO, nes tai reikštų pastarųjų pralaimėjimą Ukrainoje. Nors susidariusi padėtis aplink Ukrainą yra labai grėsminga, bet į visa tai siūlyčiau žiūrėti platesniu kontekstu. Šiuo atveju pasaulinių galių konflikto esmė yra ne vien Ukraina. Tiksliau pasakius, Ji vienu metu yra svarbi konflikto dedamoji ir kartu- atpirkimo ožys, sugeriantis agresiją. Dėl to palaikau Ukrainos valdančiuosius ir prezidentą, kai jie priešinasi Vakarų lyderių spaudimui ir pernelyg nedramatizuoja padėties bei ramina kylančią paniką. Teisingai daro Ukrainos vadovybė, jog vengia bet kokio provokatyvaus elgesio, isterikavimo ir visokio blaškymosi, kuris tik didintų ir taip įkaitusią atmosferą ar netgi paprasčiausiai išprovokuotų karą su Rusija. Mano nuomone, Ukraina privalo visokeriopai vengti pakartoti 2008 metų Gruzijos- Rusijos karo scenarijų. 

   ES ir NATO atsakas į Rusijos ultimatumus yra toks, kokio maždaug ir tikėjosi Kremlius. JAV ir ES bando užglaistyti situacijos aštrumą rodydama didelį norą derėtis ir sutarti. Reikia pastebėti, jog Vakarų šalių lyderių ir kitų aukštų pareigūnų vizitai, prašymai susitikti bei demonstruojamas didelis siekis susitarti su Vladimir Putin sudaro jam galimybę atsitraukti su labai mažais reputaciniais nuostoliais. Visgi kardas ištrauktas ir užsimota, todėl visko palikimas po senovei būtų katastrofiškas Rusijos vadovybės pralaimėjimas, kad ir kaip gražiai atsitraukimas atrodytų. Be to, kadangi Kremliaus slaptosios tarnybos vis dar kontroliuoja pasaulinį propagandos naratyvą ir turi situacinį karinį ir kt. pranašumą, manau, Kremlius taip lengvai nesustos ir neatsitrauks. Juk klaida būtų to neišnaudoti. Tuo labiau, kai Vakarų šalys yra aptikusios jo įtaką pasaulinės propagandos naratyvui. O tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kada situacija žmonių protuose gali ir pasikeisti labai nepalankiai Kremliaus atžvilgiu. Nežinau gerai situacijos kitose šalyse, bet žvelgiant pagal Lietuvos žmones, Kremlius vėluoja atkurti TSRS. Matyt tikėjosi, jog jo įtakos pasauliniame propagandos naratyve Pasaulio valdantysis elitas neaptiks. Turbūt dėl to JAV prezidento Donald Trump laikais Kremliaus slaptosios tarnybos buvo taip susitelkusios į ardomąją veiklą Vakarų šalyse, kad gerai nesuformavo žmonių galvose noro grįžti į naują TSRS. 

   Tuo pačiu noriu pasisakyti ir dėl įvykių Kanadoje, nes manau, kad ten vyksta reikšmingi įvykiai, kurie gali tapti pavyzdžiu. Palaikau Kanados protestuotojus. Kanados valdantysis elitas turi labiau pagalvoti apie šios šalies Vyriausybės atstatydinimą ir kartu apie kilusios krizės teigiamą išsprendimą. Vien laukiant, kada protestas išsikvėps ir nepriimti jokių teigiamų sprendimų- nėra geriausia išeitis Kanados žmonėms.