Neišmanymas- šio pasaulio vargas. Daugelio nesėkmių, baimių, pykčio, kvailumo ir, apskritai, nelaimingi gyvenimo pagrindas. Tiksliau- jis yra vienaip ar kitaip sudėtinė mūsų negandų, nelaimingumo, bejėgiškumo ir ir t.t. sudėtinė dalis. Net jei turi blogą karmą, likimą, kitų užkrautas bėdas ar klaikias gyvenimo sąlygas, į kurias patekai ne dėl savo kaltės, neišmanymas, neprotingumas, nesąmoningumas- tai dar labiau padidins. Privers dar labiau kentėti. Neišmanymas, neprotingumas, nesąmoningumas, štai, kas padaro gyvenimą klaikiu pragaru. Nenuostabu, jog nežinojimas dieniniams gyvūnams kelia baimę, verčia daryti nuodėmes. Svarbu suprasti, kad neišmanymas yra daugelio nuodėmių priežastis. Juk dažnai dieninis gyvūnas daro nuodėmę ne iš piktybiškumo ir tamsybės, o tiesiog todėl, kad nežino kaip patenkinti savo interesus, pasiekti sėkmės ir laimės geriausiu, tinkamiausiu būdu. Sąmoningumas, išmanymas, žinios bei normalus, stiprus protas su teisinga motyvacija ir intencija yra dorybės bei kelias į tikrą šventumą. Dar daugiau- ne tik dorybės, bet ir kelias į progresą, tikrą sėkmę, laimę ir sveikatą.
Šioje planetoje visos gyvybės rūšys (nuo vienaląsčių iki sudėtingų organizmų) siekia, vienaip ar kitaip,pasaulio pažinimo (savo aplinkos, savo galimybių ir pan.). Visos gyvos būtybės nesąmoningai kaupia patirtį ir žinias apie šį pasaulį ir tą informaciją naudoja, kad sėkmingai išgyventų ir plėstųsi. Dar daugiau- sukaupta informacija perduodama palikuoniams per genus, per pavyzdį ir elgesį, kad šie galėtų pasinaudoti šiuo daugelio kartų sukauptu lobynu. Tiesa, dieniniai gyvūnai žinias papildomai fiksuoja dar ir sąmoningai. Mokymasis būdingas visoms gyvybės rūšims. Pasaulio pažinimas, prisitaikymas prie aplinkos ir kūrimas sau palankios aplinkos yra evoliucijos ir gyvybės, jos egzistavimo, plėtimosi variklis. Tai ne vienos kartos uždavinys. Dėl to visos gyvybės rūšys ir kartos kaupia žinias, įrašo jas į genus, pasąmonę, instinktus net ir tą, kurios nepanaudojo savo naudai. Taip daroma, jog kuri nors karta, atsiradus galimybei, galėtų pasinaudoti ta informacija (juk visko viename gyvenime patirti neįmanoma) savo evoliucijai, geresniam prisitaikymui, išgyvenimui, tobulėjimui. Taigi, pažinimas, žinios- svarbi gyvenimo prasmės dalis.
Galima pastebėti, kad dieviškai meilei ribų nėra. Ji ateina, kai nors akimirką pakeliu žvilgsnį šviesiojo kunigaikščio link. Todėl nebe sutinku jo žvilgsnio, nes nusuku akis į šoną, kad neprabiltų mano širdis. Vis dėlto patelė- ne gėlė. Ji gerokai daugiau nei gėlė, nors tarp judviejų ir esama analogijos. Meilės pilna siela- tai pats gražiausias žiedas Kūrėjo kūrybos puokštėje. Todėl leiskime ir padėkime joms, kaip gėlėms, augti ir žydėti joms savitu būdu.
Pasakos XXXVIII dalis: https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2023/04/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html
