''Meilė - tai kai dvi vienatvės gina, saugo ir sveikina viena kitą.‘‘ Raineris Marija Rilkė (vok.Rainer Maria Rilke, (1875-1926) – austrų rašytojas, poetas
Žmonės yra socialinės būtybės, jiems reikia jausti, jog jie yra kažkokios bendrijos dalis, kad artimieji juos palaiko ir vertina. Žmonijai nuo jos ištakų buvo būdingas intensyvus bendravimas ir bendradarbiavimas. Dar daugiau- genties žmonės pavieniui niekada negalėjo išgyventi gamtoje, ypač moterys ir vaikai. Dėl to baimė būti paliktam, likti vienam mūsų pasąmonėje asocijuojasi su mirtimi. Vienatvė pagal prigimtį baisesnė moterims, bet ir vyrams pasąmonėje taipogi ji beveik prilygsta mirties baimei.
Šiuolaikinėje visuomenėje dėl socialinių ir ekonominių pokyčių labai padaugėjo vienišų žmonių. Šiais laikais žmogus gali sau vienas gyventi ir pats užsidirbti pragyvenimui, nors realiai priklausomybė nuo kitų žmonių yra ne mažesnė negu buvo anksčiau. Dėl didelės specializacijos ir darbo pasidalinimo bei susvetimėjimo susikuria iliuzija, kad žmogus savo pastangomis gali vienas išgyventi. Net gali pasirodyti, kad vienatvė šiuolaikinėje visuomenėje nėra tokia kaip buvo anksčiau. Tačiau realybėje, nepaisant žmonijos progreso, mokslo pasiekimų, vienatvės, vienišumo jausmas nesumažėjo. Įprasta kovoti su vienatve įsigyjant bičiulį, prisijungiant prie kokios nors bendruomenės ar sukuriant šeimą. Šiais laikais -tai ne visuomet gera išeitis, nes kartais savitarpio ryšiai ir šeimyninės problemos įklampina dar labiau nei vienatvė. Rizikuoji patekti tarp tavęs nesuprantančių žmonių, įsivelti į beprasmius konfliktus ar interesų, pažiūrų nesuderinamumą.
Tokiu atveju kur kas geriau mokėti būti vienam. Praleisdami kokybiškai laiką vienumoje, suteikiame sau galimybę ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, auginame tikrą meilę sau [tiksliau- susitaikome su savimi], kurios kartais taip desperatiškai ieškome. Trumpalaikis atsiskyrimas, vienuma tinkamai praktikuojant puikiai ugdo savipakankamumą. Vienatvės netoleravimas rodo žmoguje egzistuojančią vidinę tuštumą, jo sutrikusį santykį su savimi. Kitaip tariant, jei žmogus neatlaiko vienatvės jausmo tiek būdamas vienumoje, tiek būdamas santykiuose – tai ženklas, kad jo vidinis pasaulis serga. Pastebėtina, jog nuo senų senovės žmonės šiek tiek laiko praleisdavo patys su savimi. Juk visų laikų dvasinės tradicijos ir religijos ragina žmones dalį laiko praleisti maldoje, meditacijoje, savo gyvenimo kelio prasmės apmąstymams, mąstymui apie Dievą ar tiesiog vienam pabūti tyloje. Nes to žmogui reikia, kaip reikia bendravimo. Tik nebūtina pasauliečiams, šeimos žmonėms sekti vienuolių, pasišventusių dvasiniam gyvenimui žmonių, kurie siekia visiško dvasinio potencialo išsiskleidimo, pėdomis. Manau, to visiškai nereikia, nes visi esame skirtingi ir turime savo unikalų gyvenimo kelią. Kiekvienas turime sekti širdimi ir eiti mums skirtu keliu.
Visgi kartais kiekvienam pasauliečiui būtina pabūti vienam, kad susivoktum savyje. Juk susigaudyti savyje yra svarbiau negu susigaudyti pasaulyje. Mums būtinas sutarimas su savimi, nes jeigu žmogus nesutaria su pačiu savimi, neturi unikalaus savo realybės patyrimo- tai jis gyvenimą suvokia netinkamai. Pavyzdžiui, išminčiai lengvai ir noriai būna atskirai, vienumoje. Jiems vienuma - net būtina. Išminčiai stengiasi subalansuoti bendravimą, buvimą tarp žmonių su vienuma. Todėl jie kurį laiką pasitraukia ir lavinasi, tačiau neužsidaro visam laikui. Atėjus laikui jie išeina į žmones ir dalyvauja visuomenės gyvenime, o atėjus kitam laikui -vėl pasitraukia į vienumą. Žodžiu, atranda savo proporciją ir balansą, nes kiekvienam jis vis kitoks; vieniem reikia daugiau laiko praleisti vienumoje, kitiems- gerokai mažiau. Pažymėtina, kad šis mąstymo procesas neperpildo sąmonės išoriniais objektais, kas labai aktualu šiais laikais.
Ir jūs šiek tiek laiko pabūkite vieni, neišsigąskite tuštumos, blogo jausmo. Šiek tiek pabūti atsiskyrusiam reikalinga žmogaus prigimčiai, o ilgainiui tinkamai praktikuojant geriau pažinsite save. Taip galėsite prieiti prie savo vidinio pasaulio ir sužinoti kuo jis užpildytas. Tinkama atsiskyrimo praktika labai praturtins, paryškins jūsų visą gyvenimą bei padės atrasti, pažinti save ir tai nukreips jus į vidinės laisvės atradimą.
‘‘Žmogus esti visiškai savimi tik tol, kol jis vienas, taigi, kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas‘‘ filosofas Arthur Schopenhauer [Artūras Šopenhaueris]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą