2019 m. sausio 6 d., sekmadienis

Išmintis negali egzistuoti be realybes

„God is the Creator, not a manager. Humans have the privilege of managing their own lives.“    Sadhguru is a yogi, mystic and prominent spiritual leader of our times

Šiandien Trijų karalių (išminčių) diena. Šią šventę sukūrė krikščionybės kūrėjai ant senųjų bei konkuruojančių religijų pagrindų. Išminčiai yra ne tik autoritetai, bet ir žmonės, pastebintys tikrus dalykus, gebantys matyti realybę ir gyvenimo, Visatos ženklus. Tai šventė pagrindžianti Viešpaties Jėzaus nepaprastumą ir Dievo planą.
  Mes, žmonės, vieni daugiau, kiti mažiau gyvename galvose ir josios sukurtoje realybėje, o ne tikroje gyvenimiškoje realybėje.  Žmonės gyvena savo tų pačių minčių rate, vėl ir vėl mąstydami apie praeitį, nerimaudami dėl ateities, svajodami, kurdami iliuzijas apie supančią realybę, gyvenimą. Kai kurie taip nutolsta nuo realybės, jog elgiasi kaip bepročiai ar netgi suserga kokia psichikos liga. Taip atsitinka, nes realybė, pats gyvenimas neatitinka mūsų norų, atrodo baugus, nepatikimas, nekontroliuojamas ir dėl daugelio kitų priežasčių. To pasekoje negalime išgyventi čia ir dabar momento. Dominuoja kova už būvį, todėl išgyvenimo instinktui tenka svarbiausias vaidmuo. Pasąmoninis, reaktyvusis protas taip dominuoja, kad racionalusis protas, išmintis nueina į antrą planą. Pasaulis ir reakciją į aplinkos poveikį žmogaus galvoje išsikraipo.
   Pasaulį sukūrėme ne mes. Mes galime kurti tik savo gyvenimus ir prisidėti prie Visatos Kūrėjo plano. Mūsų gyvenimai apriboti fizikos dėsnių, aplinkos, kliūčių, problemų, kitų žmonių ir jų kūrybos bei daugelio kitų apribojimų. Dabar dvasiniai lyderiai, sėkmės mokytojai, psichologai ir kiti populiariai teigia, kad savo galvose mes esame   šeimininkai. Galime kurti pasaulį, kokio norime, tik reikia įvaldyti visu procesus vykstančius galvoje. Kai kurie Indijos jogai ir dvasiniai lyderiai teigia, kad mūsų galioje per protą valdyti ir kūno procesus.  Visgi su tuo sutinku tik  iš dalies.  Tikrai jogai, dvasiniai mokytojai demonstruoja ypatingus proto ir kūno valdymo sugebėjimus. Deja, jie irgi turi problemų, serga ir miršta kaip paprasti žmonės. Religijos ir dvasingumo judėjimai kuria pasaulį žmonių galvose, bet be mokslo neturėtume to, ką turime šiandien. Visiškai valdyti galime tik interpretacijas, bet ne pačią realybę. Dėl to išmokus valdyti procesus galvoje keičiasi požiūris į pasaulį.  Gali keistis ne tik realybė galvoje, bet ir aplinkoje, nes vidus ir išorė turi ryšį. Visgi realusis gyvenimas yra pagrindas, ant kurio žmogus turi kurti savo gyvenimą. Jam turime teikti pirmenybę. Tik déjà visi įsivaizduoja matantys realybę,tačiau ne visi ištikrųjų ją mato. Tiesa sakant- mažuma, labiausiai sąmoningi, protiškai pažengę žmonės sugeba objektyviai pamatyti realybę. Ir tai, jei turi atitinkamų žinių. Dauguma mato dalinę realybę. Pavyzdžiui, mokslininkas savo tiriamoje mokslo srityje. Išmintis negali egzistuoti be realybes. Tuos, kurie gali objektyviai matyti ir pažinti realybę bei spręsti iškilusias problemas, mes vadiname išminčiais. Vien toks tokių žmonių vadinimas, pastebėjimas ir pripažinimas pačios išminties rodo, kad paprasti žmonės irgi sugeba pastebėti išmintį, reiškia, pas juos irgi yra tos išminties. Tik jie jos savyje neatrado, neišvystė.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą