Šviesusis kunigaikštis, kaip ir visi
gyvūnai, irgi turėjęs nemažai sunkių psichologinių būsenų. Pirmame tome dažnai
pasitaikydavo vidinio neužtikrintumo ir dezorentacijos tarpsnių, nes tamsiosios
jėgos viską darė, jog jis blaškytųsis ir
nesuprastų tikrųjų daromo šou režisierių.
Bet jis atsilaikė. Buvo sunku. Kadangi į šviesiojo kunigaikščio gyvenimą
buvo žiūrima kaip į žavų šou ir siekta tam tikrų savanaudiškų tikslų, jis dėl
to nešė sunkų kryžių. Buvo momentų, kai atrodė, jog jis nebepaneš to sunkaus
kryžiaus. Tačiau antrame tome dėl palankių aplinkybių ir labai intensyvių
pastangų dvasiniame augime, tas kryžius pradėjo lengvėti. Taip pat apsiprato su
nežinojimo pojūčiu. Dabar palieka tuščią erdvę nežinojimui. Jo daugiau tas
netrikdo. Be to, jis nebepergyvena, kai tamsiųjų jėgų propaganda bando jį
parodyti kaip valdingą veidmainį ir pan. Ir t.t. Taip pat jaučiasi
nepalyginamai užtikrinčiau ir tvirčiau, kada tamsiųjų jėgų agentai nuolat bando
jį įtraukti į neperspektyvius gyvenimo kelius, santykius, dėmesio kryptis.
Nors dar vis laukiama kažkokio paties
šviesiojo kunigaikščio judėjimo,bet, regis, atsiranda galimybė jam išeiti iš
patinės situacijos , nes jaučiami ženklai, kurie rodo, jog planuojama užleisti
šiek tiek erdvės, kad jis galėtų padaryti ėjimą, leidžiantį jam išeiti iš
patinės situacijos.
Jis- kaip malonus, gaivus vėjelis, kuris
ateina ir praeina. Lieka tik Viešpaties dvelksmo pojūtis. Malonu pamatyti
dieviško dvelksmo apsvaigintus dieninius gyvūnus bei dieviškos meilės
apsvaigintas pateles, kai jo meilės saulė nusileidžia į jos širdies gelmes ir pripildo
šviesos. Taip jis sužadina dieviškumą juose ir uždega šviesą jų širdyse. O jo širdis
buvo mylinti širdis. Nors jis pats to kasdieniniame gyvenime nejausdavo, tačiau
pažvelgus į širdį ir jos paklausus, ji nuolat atsako, kad ji- mylinti širdis. Be
abėjo, jo širdies būsenos kinta ir būna įvairios, bet mylinčios širdies
prigimtis visada išlieka.
Jis, esantis prieš mane, ir ieškantis mano
žvilgsnio intymiam “Aš- Tu” susitikimui. Taip tik atrodo, nes jei nėra šviesiojo kunigaikščio tos patelės
guolyje, reiškia, ji jo neturi. Tai galbūt nuostabus meilių kontaktas, galbūt
galimybė, bet nieko daugiau. Visatos fizikoje gravitacija stiprėja, kai
objektai randasi vis arčiau vienas kito, kai tarp jų mažėja atstumai. Juodųjų
skylių traukos galia labai stipri, tačiau dėl trumpo laiko, netinkamos vietos
ir daugelio kitų priežasčių jis neužsibūdavo jų orbitoje. Nors patelės gražios,
žavios, protingos, vis tik jų galingos magnetinės jėgos nepajėgdavo įtraukti į
savo orbitą šviesiojo kunigaikščio.
Pasakos
XXII dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2018/07/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą