Dieninių gyvūnų planetoje reiškėsi pasaulinio sielvarto nuojautos. Viskas atrodo panirę sutemose, tiesos šviesa blankdavo ir skęsdavo tamsiuose blogio debesyse. Kartais atrodo, kad Viešpats paliko dieninius gyvūnus likimo valiai ir dabar viską pasaulyje lemia tamsiausios ir pikčiausios jėgos, lobstančiųjų egoizmas, stichinės nelaimės, ligos ir karo grėsmės. Kreivų veidrodžių karalystė buvo ne išimtis. Dar daugiau- blogio kariuomenė joje bene labiausiai pradėjo siautėti. Kartais kūnas pagaugais eina, nes atrodo žvelgi tarsi į didžiulį raganų virtuvės katilą ir kiekvieną akimirką jis gali imti drebėti ir žaibuoti, skelbdamas artėjant baisius įvykius. O dieniniai gyvūnai, apleisti Viešpaties, apgaubti klastingų pinklių toliau klaidžioja tamsiais pražūties keliais.
Tuo metu šviesusis kunigaikštis galvoja eiti nušvitimo keliu iki galo, nors ir leidžia įvykti kitai galimybei, kuri gali trumpam atitraukti. Pavyzdžiui, jeigu tiesiogiai ar netiesiogiai [per dieninius gyvūnus] bus pašauktas Viešpaties gelbėti dieninius gyvūnus nuo Dievo rūstybės ir išvesti juos iš duobėtų klystkelių, kur juos nuvedė puikybė ir nuodėmė, jis, be abejonės, imsis šio darbo ir atliks jį deramai ir iki galo gerai. Nes tik šviesiojo kunigaikščio pagalba galima atsilaikyti prieš juodojo okultizmo ir demoniškumo srautą, kurį skleidžia tamsiosios jėgos. Juk dieviško žinojimo liepsna sunaikina apgavikų ir piktadarių kėslus. Nenuostabu, jog tamsieji kunigaikščiai ir juodieji magai visada baiminosi dėl šviesiojo kunigaikščio, nes intuityviai jautė, kad jų nuodėmingoji melo karalija gali būti jo sudaužyta į šipulius. Dėl to jie nuo pat pradžių veikė; sunaikink jį melo, neteisingos išankstinės nuostatos, šmeižto galia, bet svarbiausia- palaužk jį, sutrink jį, padaryk neveiksnų, kol jis dar neišsiritęs iš kiaušinio. Tas jiems nepavyko. Tačiau kitas kovos etapas nusimato taipogi sunkus. Šiame etape labai svarbu viešinti šviesiojo kunigaikščio bei šviesiųjų ir gerųjų jėgų priešus. Norėdami išviešinti šešėlių pasaulio atstovus, reikia bent viešai pritarti šviesiojo kunigaikščio idėjoms ir viešai palaikyti jo veiksmus, skirtus dieninių gyvūnų gerovei bei šviesiųjų jėgų pergalei prieš tamsą. Jei ši vieša parama įgaus matomą ir ženklų pobūdį, tamsiosios jėgos bus priverstos stabdyti šviesos bangas. Pažymėtina, jog šešėlių pasaulio atstovai bus priversti pasirodyti ir viešai pulti šviesųjį kunigaikštį. Savo ruožtu jis galės atsakyti, nes turės žodinius atsiliepimus. Iki šiol jam buvo sunku atsakyti ir apsiginti nuo melo, nes nuo nežinomo turinio neįmanoma tinkamai apsiginti. Tai labai sunkus ir nemalonus pareigos kelias, kurį gali tekti jam praeiti.
Visgi pakol kas šviesusis kunigaikštis nušvitimo kelyje ieško Dievo pėdų, einančių pirma jo, išvedančių jį iš vidinių tamsybių. Jis jau dabar tarsi nusimetęs socialinio pasaulio naštą nuo savo pečių, apšviestas meilės šviesos eina nušvitimo keliu pas Kūrėją. Kelyje kartais suklumpa, tačiau greitai pakyla. Ir čia susitinka su Viešpačiu ir Jo Artumoje pajunta ramybę ir palaimą.
Pasakos XXX dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2021/04/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą