Nors Rusija ir kelią grėsmę, bet nėra taip blogai

   Pasitinkame Valstybės dieną labai įsitempę, nes Lietuva tapo viena iš geopolitinio konflikto epicentrų. Tai visiems kelia nerimą. Visgi, mano nuomone, nėra viskas taip blogai ir beviltiška, nors konfliktas ir eina mums nepalankia kryptimi. Juk kitaip negu Ukrainos, Gruzijos, Moldovos atveju ar buvome tarpukariu, šiuo metu esame ES ir NATO nariais. Dėl to mums visiškai nereikia panikuoti, isterikuoti, įtikinėti ir tikrinti Vakarų valstybes, ar jos mus vis dar myli? Esu įsitikinęs, jog Baltijos šalys šiuo metu nėra ir netgi negali būti mainų ir dalybų objektu derybose tarp Vakarų ir Rytų didžiųjų valstybių. Juk ar galite įsivaizduoti, kad Rusijos Kaliningradas, Šiaurės Kaukazas galėtų būti dalybų objektas? Taip ir Lietuva būdama ES ir NATO teritorija negali būti dalybų objektas. Dar daugiau pasakysiu- netekusi Baltijos šalių, NATO ir ES subyrės kaip subyrėjo TSRS. Dėl to mes galime būti visiškai tikri, kad NATO pasiryžusi ginti Lietuvą. Mums visiškai nereikia nuolat nerimauti dėl NATO ryžto ir galimybių. Tik dėl išorinių ir vidinių priežasčių sukelto NATO ir ES kolapso Lietuvai gali kilti realus pavojus. Todėl nereikia performansų ir taip provokuoti Rusijos, aštrinti regione ir pasauliniu mastu [Taivanis] situacijos, kuri ir be mūsų pastangų yra labai įkaitusi. Manau, kad Lietuvos užsienio politika privalo būti nukreipta į ES ir NATO telkimą, vienijimą ir pagalbą Ukrainai ir Rytų partnerystės šalims. Prezidentas su valdančiąja koalicija vidaus politikoje taip pat privalo vienyti Lietuvą, kelti dvasią ir pagelbėti verslui bei piliečiams kovoje su geopolitikos iššūkiais ir dėl to kylančiomis problemomis. Taip pat, užuot reikalavus iš NATO ir ES didesnės paramos ir keldama aliarmą dėl Rusijos galimos agresijos, Lietuva privalo paruošti visą reikalingą karinę infrastruktūrą, kad galėtume priimti normaliomis sąlygomis NATO diviziją ar bent jau brigadą. Žodžiu, Lietuvos valdžiai reikia susitelkti į darbus ir pozityvą, o ne į Rusijos baimę, savo interesų iškėlimą virš visų ir susipriešinimą su nepatinkančiais. Taip pat nereikia pernelyg susitelkti į įsiteikimą Vakarų šalių lyderiams ir nerimavimą dėl jų noro mus ginti. Norint taikos ir klestėjimo, mums to daryti visiškai nereikia ir netgi yra labai pavojinga ir nuostolinga. Mums tereikia būti pareigingais NATO nariais, siūlyti idėjas [bet neatlikinėti performansus], vykdyti telkiančią bei padedančią politiką ir viskas. Visa kita nuo Lietuvos politinės valdžios šiek tiek arba visiškai niekas nepriklauso. Dabartiniame geopolitiniame konflikte, kaip ir visada, viskas priklauso nuo pasaulinio masto lyderių ir jėgų sprendimų, interesų ir galimybių. Pastebėtina, kad iki šiol pasaulinės galios konflikte veikia labai racionaliai ir atsakingai. Taigi, būkime ramūs ir tikėkimės geriausio!