„Aš esu viso Pasaulio Valentinas ir reziduoju kiekvienoje
širdyje. Jeigu tu esi mano Valentinas, tu pamatysi mane visur“ Sri Sri
Ravi Shankar
Visos religijos yra
konkuruojantys mėginimai išreikšti tiesą apie Dievą ir žmogų. Kiekvienos
epochos dominuojanti religija atspindi to laikmečio žmonių supratimą apie save
ir pasaulį. Religinės organizacijos siekia išlikti, todėl daro viską, kad Dievą
ar Dievus atspindėtume pagal tam tikros religijos paveikslą. Dėl šio tikslo
sukuria net priešus, baubus ir kt. (Pavyzdžiui, Antikristą, tuoj ateisiančią
pasaulio pabaigą ir t.t.), kad mobilizuotų, gausintų tikinčiųjų gretas ir
stiprintų save.
Visgi religijos nėra
tik visuomenės valdymo įrankis, kurios suteikia vargams, negandoms, gyvenimui
prasmę, gina esamą tvarką, stabilumą, sukuria atitinkamą Pasaulio ir Dievo
paveikslą. Reikia pažymėti, kad žmogus trokšta religinės patirties, asmeninio
santykio su Kūrėju. Jis širdyje turi intuityvų Kūrėjo egzistavimo suvokimą. Dėl
to žmonės negali gyventi be religijos ar atitinkančios ją ideologijos. Religijose
ir mokymuose mes gauname pirmąją dvasingumo šviesą.
Mūsų epocha labai
progresuoja ir jai reikia kažko nauja, atitinkančio jos lygį. Pasenusių doktrinų
ir sistemų nebeužtenka išlaikyti tikėjimą. Pavyzdžiui, senieji krikščionybės
būdai nebetinka net seniems žmonėms.
Dabar tikintieji siekia betarpiškai pažinti Dievą, ieško mokslinio
pagrindimo, praktinių patarimų. Todėl religinės organizacijos patiria krizę, o
žmogus- Dievo nebuvimo patyrimą.
Šiandien švenčiame
Rasos šventę, kurią Katalikų bažnyčia pervadino į Jonines. Tai puikus religijų
kaitos pavyzdys, kai naujoji religija perima senosios religijos šventę ir
interpretuoja ją savaip. Rasos šventę žmonės šventė nuo neatmenamų laikų, nors
ji patyrė didelius pokyčius. Gal dabar ji nepanaši į religinę šventę, bet joje yra
prigimtinės religijos šviesos. Pati Šviesos šventė gyva. Žmonės trokšta šviesos
nuo neatmenamų laikų. Jiems reikia pajusti savyje galingą dieviškos šviesos
būtybę, gyventi šviesioje aplinkoje. Juk
nakties tamsa- dar ne pasaulio pabaiga, nes po jos ateina ilgiausia diena. Kiekviena
nauja diena dovanoja naujų matymų, suvokimų, pojūčių, naujų gyvenimo spalvų,
kvapų, skonių bei galimybę kurti savąjį neeilinį gyvenimą.
„Visa, ką tu matai, keičiasi ir nyksta; nuolatos galvok apie
tai, kiek pasikeitimų tu jau pats pergyvenai, Pasaulis- kitimas, gyvenimas – įsitikinimas“ imperatorius, filosofas Markas Aurelijus
Linkiu Tau, Toto skaitytojau, daug šviesių dienų!