Nors daugelis pasaulio valstybių laipsniškai
išeina iš karantino rėžimo ir bando prikelti ekonomiką iš dirbtinės komos,
tačiau padėtis neatrodo, jog turi tendencijų gerėti. Šiuo metu daugėja
kritinėse situacijose atsidūrusių žmonių skaičius, besidarbuojančių įvairiuose
pasaulio ūkio sektoriuose. Esamą padėtį labai sunkina tai, kad Koronaviruso
pandemijos pradžia gana tiksliai sutapo su pasaulinės ekonomikos latentine
krizės pradžia. Dėl ko ši krizė bus daug stipresnė negu 2008 m. buvusi ekonominė
krizė. Auganti geopolitinė įtampa ir kitos susikaupusios aštrios pasaulinės
problemos gali dar labiau pakenkti esamai padėčiai. Kai šalims kaip niekada
reikia bendrų pastangų ir pagalbos viena kitai, solidarumas baigiasi ties
valstybių sienomis. Nėra ne tik mechanizmo, kaip tokiais atvejais veikiama
kartu, bet ir trūksta valdžioms platesnio, ilgalaikio strateginio požiūrio į
esamą situaciją. Visgi atsakas į šią krizę privalo būti kaip niekad solidarus,
žinoma, tam reikia pasaulio lyderių iniciatyvų, bendradarbiavimo ir lyderystės.
Galbūt, tas dabar neatrodo realu, kadangi tendencijos- priešingos, nes pasaulio
Vyriausybės tvarkosi su kilusia krize paskirai.
Pažymėtina, kad Koronaviruso pandemija
neturi sienų. Ji keliauja laisvai ir įsigali ten, kur sąlygos virusui plisti
yra geriausios. Todėl mažiau išsivysčiusios, skurdesnės šalys yra labiausiai
pažeidžiamos viruso ir ekonominės krizės.
Dar daugiau – pasaulio ekonominė krizė bei silpna sveikatos ir socialinė
apsauga šias valstybes įstums į apgailėtiną padėtį. Dėl to išsivysčiusioms šalims su stipria
socialine ir sveikatos apsauga bei visai žmonijai nuo to tik blogiau, nes
liepsnojantys viruso židiniai niekada neleis mums būti saugiems. Be to, dėl
skurdo ir įvairaus nepritekliaus, ekonominės ir socialinės griūties,
depresijos, nevilties ir to pasekmėje susilpnėjusios žmonių sveikatos gali
atsirasti naujų labai pavojingų ligų ir trukdymų pasaulio ekonomikai atsigauti.
Kitaip negu besidžiaugiantieji, jog Koronavirusas užkirto kelią neišvengiamam
pasauliniam karui, manau, kad konfliktų gali tik daugėti, o valstybėms
trūkstant būtinų resursų išgyvenimui ir valdžioms bandant išlaikyti buvusią
padėtį, karo tikimybė gali tik augti. Juk jau dabar galime stebėti kaip tarp
Kinijos, Rusijos, Irano ir Vakarų valstybių, Izraelio priešiška propaganda ne
mažėja, o tik didėja. Net pandemijos akivaizdoje, kai būtinos bendros
pastangos, solidarumas, geopolitiniai interesai ir bevaisis kaltų bei priešų
ieškojimas ima viršų. Tiesa, yra ir gražių epizodų, kai geopolitiniai
priešininkai padeda vienas kitam medicinos ir kitomis prekėmis kovoje su
virusu. Tai nuteikia optimistiškai.
Manau, kad globalizmas, globalūs žmonių tarpusavio
ryšiai bei plati, atsakinga žmonių mąstysena ir didelė valstybių priklausomybė
viena nuo kitos neleis atsitikti blogiausiam scenarijui. Anksčiau ar vėliau bus
paruoštas tinkamas pasaulinis planas Koronaviruso pandemijai įveikti ir pasaulio
ekonomikai atkurti.