2022 m. sausio 18 d., antradienis

Dabar yra momentas, kada Rusijai reikia veikti, kad neprarastų iniciatyvos

    Praėjusią savaitę vykusios derybos tarp JAV, NATO ir Rusijos žlugo. Nors Rusija dar laukia raštiško atsakymo, bet Vakarų šalių pareiškimai rodo, jog Maskvos ultimatumas yra atmestas. Reikia pastebėti, kad JAV ir NATO kalbos tonas vis labiau panašėja į Maskvos ultimatumų kalbą. Taip vyksta dėl to, kad derybų šalys nevienodai vertina esančią jėgų pusiausvyrą: Rusija jaučiasi gerokai stipresnė, negu ją vertina Vakarų šalys, o Vakarai jaučiasi gerokai stipresni, negu juos įvertina Rusija. Savos tiesos derybomis, ekonominiu, politiniu, diplomatiniu spaudimu bei įvairiu stiprybės demonstravimu, kariniais ir kitais manevrais nei vienai pusei nepavyksta įrodyti. Praeityje tokiose situacijose vedybos arba karas viską sudėliodavo į savo vietas. Šiai dienai dėl visų abipusės priklausomybės, globalių žmonių ryšių konfrontacija gali tęstis ilgai. Tuo labiau, kai Vakarų šalys nesuinteresuotos, kad viskas spręstųsi karo lauke. Jos beveik visais parametrais yra stipresnės, todėl turi galimybę ilgą laiką įvairiapusiškai spausti ir riboti Rusiją. Joms naudingesnė strateginė kantrybė ir nuolatinis Rusijos silpninimas ir žlugdymas, kuris galiausiai, anksčiau ar vėliau, turėtų duoti reikiamą rezultatą. 

   Svarbu pastebėti, kad nors derybos žlugo, tačiau Maskva nuo savo ultimatyvaus tono ir reikalavimų ne kiek neatsitraukia. Dar daugiau- Kremlius pastato save į tokią situaciją, kada nėra galimybės atsitraukti nesusilpnėjus arba nepraradus veido. Tarsi stotų į žūtbūtinį mūšį ne tik dėl Rusijos interesų, bet ir dėl paties Prezidento Vladimir Putin suformuotos valdžios išlikimo. Mano nuomone, Maskva atakuoja ir manevruoja gerai, todėl nuolat išlaiko iniciatyvą konfrontacijoje su JAV ir NATO. Tačiau po netikėto, puikaus, tiesiog įspūdingo Rusijos kariuomenės ir žvalgybos pasirodymo Kazachstane, kurių tikslas buvo šią valstybę paguldyti ant menčių, situacija gali pakisti ne Maskvos naudai. Visų pirma dėl to, kad visas šis galingas pasirodymas gali nueiti perniek, jeigu Rusijos politinė ir diplomatinė vadovybė neįtvirtins kariuomenės ir žvalgybos laimėjimo, neužkardys informacijos nutekėjimo. Vietoj to, kad užtikrintų turtingo resursais Kazachstano kontrolę, taip sustiprindama prieš Vakarus ir Kiniją savo derybines pozicijas bei kartu įtvirtinusi savo įtaką ir saugumą Vidurinėje Azijoje, Maskvai dėl politinių ir diplomatinių klaidų, kurių svarbiausia- nepakankamai įvertintas kazachų valstybingumo siekis vadovybėje, elite, masėse bei vadovų ir elito vienybė išorinės agresijos akivaizdoje, gresia iniciatyvos praradimu. Nes paaštrėjusi padėtis NVS erdvėje, sukilęs šių šalių vadovų nepasitikėjimas, neišspręstas Kazachijos klausimas, Kinijos viešai nereiškiamas nepasitenkinimas gali neleisti Kremliui veikti pagal jo planą. Todėl Rusijai dabar reikia tiksliai ir aštriai veikti, norint toliau išlaikyti iniciatyvą konfrontacijoje su Vakarų šalimis. 

   O Lietuvai šioje grėsmingoje geopolitinėje padėtyje reikia būti kaip įmanoma labiau apskaičiuotai ir pačiai, kaip įmanoma, pasiruošusiai. Mano nuomone, Lietuvai ir visoms Baltijos šalims būtina pasimokyti iš Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto. Ypač toje dalyje, kur Azerbaidžano kariuomenė įžengė keletą kilometrų į Armėnijos teritoriją [ne Kalnų Karabacho] ir ten pasiliko. Į Armėnijos pagalbos šauksmą Rusijos vadovaujama gynybos organizacija, kurios nare yra Armėnija, neskubėjo atsiliepti ir jos ginti. Nors NATO demonstruoja ryžtą ir teikia Lietuvai paramą, bet turime viskam pasiruošti.

2022 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

Atidžiai klausydami galime daug išmokti

‘‘Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti‘‘- graikų rašytojas,filosofas, istorikas Plutarchas [46 m.- 126m.] 

   Nuo to, ar mokate naudotis ausimis, priklauso, ką ir kiek išmokstame gyvenime. Todėl būtina rinktis, ką klausote. Nesileiskite į tuščius ir nereikalingus pokalbius ar kompanijas, kur niekas nieko protingo nepasako ir niekas nieko iš tiesų neklauso. Žinoma, ne visada galima rinktis pašnekovus, nes yra darbas, aplinka, įsipareigojimai ir pan., bet kiek galima reikia stengtis nesivelti į tuščius, neprasmingus, nenaudingus ir nereikalingus pokalbius. 

   Turbūt teko girdėti filosofų pasakymą, kad ‘‘neišmanėliai kalba, bailiai tyli, o išmintingieji klauso‘‘. Galbūt šis pasakymas nėra tiksliai apibendrintas, bet jame tiesos yra. Mano nuomone, išminčius, kada reikia- protingai kalba, kada reikia- giliai tyli, ir kada reikia- atidžiai klauso. Be abejonės, jei negebėsi deramai klausytis- nebūsi išminčiumi. Taigi klausymas yra nepaprastai svarbus dalykas kiekvieno gyvenime. Verta pastebėti, kad kuo daugiau klausomės ir sužinome, tuo daugiau informacijos, išminties turime bei daugiau atsiranda ar pastebime galimybių realizuoti Dievo duotus sugebėjimus, kurių turime kiekvienas. 

   Pokalbiai, apsikeitimai idėjomis, sumanymais bendraujant gali būti vienas maloniausių ir vertingiausių dalykų žmogaus gyvenime, jeigu abu pašnekovai moka ne tik kalbėti, bet ir atitinkamai išklausyti vienas kitą, skirti deramai dėmesio judviejų pokalbiui. Visais atvejais, klausymas naudingas ir reikalingas ne tik kitam [dėl paguodos, supratimo ir t.t.] ar siekio įtikti kitam ir pan., bet taip pat ir pačiam klausančiam. Mokėti klausyti, išklausyti yra labai naudingas klausančiam. Šis gebėjimas leidžia daug geriau pažinti, suprasti žmones, sužinoti daugiau informacijos, geriau orientuotis aplinkoje, pasimokyti iš kitų patirties, žinių, sėkmių ir nesėkmių. Dėl ko santykiai su žmonėmis ir aplinka bus daug geriau suprantami, prognozuojami, o to pasekoje jūs daug rečiau būsite kažkieno nuviltas, apgautas, išduotas. 

   Egzistuoja du klausymo tipai: aktyvus ir pasyvus. Visi mes esame įvaldę ir dažniausiai naudojame pasyvų tipą. Jis reikalauja iš mūsų mažiau dėmesio ir energijos, todėl dažnai būna mums patogus. Pavyzdžiui, mes apsimetame, kad klausomės, nors mūsų mintys sukasi apie vakar matytą filmą. Kartais pokalbyje esame iš dalies ir to pakanka. O aktyvus, dalyvaujantis pokalbis reiškia sutelkti dėmesį į pašnekovą ir jo kalbą. Būdami aktyvūs klausytojai turime sukaupti dėmesį į tai, ką mums kalba. Šiuo atveju reikia norėti klausytis, o tam būtina teigiama psichologinė nuostata. Dėl to kartais prireikia sugebėti atsisakyti išankstinio nusistatymo kito atžvilgiu, nes neretai kažkieno nuomonė atmetama ne todėl, kad ji klaidinga, o todėl, jog ją sako žmogus, dėl kurių nors priežasčių antipatiškas. Kartais trukdo klausytis pagarbos pašnekovui ir jo nuomonei trūkumas. Visgi pagarba pašnekovui kertinis dalykas sėkmingam pokalbiui, bendravimui. Pagarbą pašnekovui sudaro pagarba jo asmeniui, svarstomam klausimui, jo nuomonei, net ir tuo atveju, kai argumentai yra nepakankami ar nepriimtini. Žmonės dažniau naudoja pasyvų klausymąsi, nes jis ne tik patogus, bet ir turi privalumų. Pavyzdžiui, gali tikti nemaloniuose, tačiau neišvengiamuose pokalbiuose ar kompanijose. Bet be mokėjimo įvairiuose bendravimuose aktyviai klausytis jums bus sunku būti geru pašnekovu ir populiariu, pageidaujamu žmonėse. Dėl to jums reikia būti įvaldžiusiems ne tik pasyvų, bet ir aktyvų klausymą. O kuo dažniau klausomės kitų, tuo labiau laviname klausymo sugebėjimą. Visgi neverta persistengti ir leisti piktnaudžiauti žmonėms jūsų klausymu. Pavyzdžiui, ‘‘tyliu‘‘ klausymu gali piktnaudžiauti pernelyg kalbūs, trokštantys dėmesio, paguodos ir t.t. Jei tokie pokalbiai tušti, nevertingi arba nevedantys į pokalbio tikslą, geriau gražiai nutraukti pokalbį. Vienas iš būdų nutraukti tuščią, nereikalingą ar jau keletą kartų girdėtą kalbą- neberodyti jokios reakcijos. Jums visiškai nereikia gaišti savo brangaus laiko ir būti visų ir visko išklausytoju. Išmintis reikalinga ir kito žmogaus išklausyme... 

 ‘‘Niekas taip nemiela bendraujant su žmonėmis, kaip dėmesio stoka‘‘- prancūzų rašytojas, filosofas Onorė de Balzakas

2022 m. sausio 1 d., šeštadienis

Sveikinu su Naujaisiais 2022 metais!

Mano mylimieji ‘’Toto’’ skaitytojai, 

   Sveikinu Jus su Naujaisiais metais! Praėjusieji 2021 metai praėjo slegiant galingiems koronaviruso gniaužtams. Manau, kad 2022 metai bus persilaužimo kovoje su COVID-19 pandemija metai. Nors nauji metai irgi atneš iššūkių ir gali juodi bei blogi debesys imti ypač slėgti, bet prašau nesileisti, kad Jus paveiktų tai, kas neteisinga ir bloga, jog įkalintų nusivylimas, liūdesys ir bejėgiškumas. Tikiu, kad iššūkius įveiksime ir viskas baigsis gerai. 

   Naujųjų metų proga noriu visiems palinkėti, kad 2022 metais santarvė, gera valia ir taika nugalėtų nesantaikas, krizes ir karus! 

   Gražių Naujųjų metų! 

 Jūsų 

Mindaugas Pliauga

 www.totas.lt