Šviesusis kunigaikštis išeina iš kentėjimo ir nežinojimo būsenos. Jis labai pasistūmėjo ramybės ir dieviškumo kelyje. Toliau domisi ir ieško pažinimo bei supratimo jį dominančiose srityse. Pagrindinis dėmesys- toliau į ramybę ir atsipalaidavimą, kad pasiektų visišką tylą, kurioje rastų pagrindinius atsakymus. Be to, jis po truputį įžengia į palankias išoriniame pasaulyje vystymosi fazes, ir ta banga, kuri pakilo, dar tik įgauna pagreitį.
Šviesusis kunigaikštis mėgsta maloniai prasiblaškyti, pakeisti kasdienybę, paieškoti įkvėpimo. Kur tik pasirodo, patelės labai pagyvėja. O kai jis gražiai Ją pakalbina ar parodo dėmesį- pagražėja. Tai nepriklauso nuo amžiaus. Turbūt dieviškosios meilės energetika patelės pagyvina ir pagražina. Taigi, meilės sąveikų atmosfera duoda apčiuopiamų rezultatų. Bet aš esu matoma, labiausiai matoma, kai esu šalia šviesiojo kunigaikščio. Džiaugčiausi būdama su juo! O keliautojas tęsia savo kelionę dieviškuoju keliu...
Tiesa, jis vis dar retkarčiais neatsisako velnio lašų pavartojimo, kas juntamai trukdo jo kelyje. Nors geria tik silpno laipsnio velnio lašus ir nenusigeria taip giliai, kaip nuo stipriųjų, bet laikas, kiekiai ir nuovargis padaro savo juodą darbą. Visgi jis pavertė velnio lašų gėrimą į stebėjimo ir analizės praktiką. Pavyzdžiui, rimtuose tekstuose jis skaitė, kad šios priklausomybės priežastis yra neteisingo mąstymo modeliai, kaip antai: dieninį gyvūną kamuoja beprasmybės, kaltės ar neatitikimo jausmai. Jis neigia ir nevertina savo asmenybės bei apskritai: ‘‘ Kokia viso to prasmė?‘‘. Taigi dabar jis stebi ir analizuoja mintis bei būsenas iki ir per velnio lašų vartojimą, kad rastų atsakymus ir išeitis iš šios problemos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą