2021 m. vasario 26 d., penktadienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXIX)

    Nors planetoje siautėja tamsiosios blogio jėgos ir piktadarių plano įgyvendinimui vadovauja tamsybių pasaulio valdovai, bet šviesusis kunigaikštis-  ramus, pasitikintis ir tvirtas. Jis stebi kaip storiausio stiklo kalėjimo sienos ir lubos vis labiau ir stipriau aižėja, dėl ko jos neilgai trukus pavirs šipuliais. Tada jis atsidurs kryžkelėje. O Dieve, neleisk jam suklysti! Šviesusis kunigaikštis daug dėmesio skyrė vidinio ir išorinio gyvenimo apmąstymams.  Jis mėgo  klausyti ir stebėti dieninius gyvūnus. Taip jis suprato, kad tiesiog vien tik atidžiai stebėdamas ir klausydamas gali daug sužinoti ir suprasti apie juos ir visą supantį pasaulį. Net ir iš paprastų dieninių gyvūnų yra ko pasimokyti, pavyzdžiui, jie turi daug kasdieninės, buitinės išminties. Iš pažengusių dieninių gyvūnų gali išmokti aukštesnių dalykų. Tiesiog nuoširdžiai, atidžiai stebėk ir klausykis -ir tu daug sužinosi bei išmoksi. Taigi būk atviras pasauliui bei naujam žinojimui ir jis po truputį atsivers tau. Tik tada pamatysi jo grožį ir didybę. Galingosios tamsios ir piktos jėgos jam atrodo įveikiamos.   

   Jis jaučia, kad yra daug nuostabių, mylinčių širdžių, kurios trokšta būti atpažintomis ir pamiltomis. Bet kartais net ir gražiausia gėlė gali būti nepastebėta, jei ji užgožta piktžolių. Meilės svajoja surasti nuolankiai stovintį šviesųjį kunigaikštį savo kelyje, laukiantį, kad Ją pastebėtų, akių žvilgsniu pasitiktų Jos žvilgsnį ir tada žybsnis gyvos meilės liepsnos. Meilė atėjo, žiedas išsiskleidė.

   Panašūs susitikimai realybėje galimi tik tada, kai gyvenimas susitinka su gyvenimu, protas su protu, širdis su širdimi. Tik artume gali įsijungti didžioji meilės gravitacijos ir magnetizmo jėga. Tokia stipri kaip milijardų saulių svorio juodosios skylės traukos jėga, kuri tave įtraukia ir daugiau niekada nebepaleidžia. Tada realybė ne daug skiriasi nuo fantazijos.

   Dieninių gyvūnų planetoje gyvenimas tapo pilnas įtampos ir nestabilumo. Naudojantis biologiniu oro užteršimu buvo išvystyta siaubinga baimės kūrimo industrija. Cenzūra, propaganda ir susidorojimas su jiems pavojingais oponentais, iš kurių atima net mokslų diplomus, tapo kasdienybe. Oficialiais gąsdinimais ir draudimais  dresuoja dieninius gyvūnus tamsiam vergo gyvenimui. Juos norima visiškai uždaryti jų urvuose, kad jie gyventų darbo vergo gyvenimą arba vegetuotų ir stumtų beprasmes dienas tikintis geresnės ateities. Galima pastebėti, jog dieninių gyvūnų gyvenimas tapo panašus į šviesiojo kunigaikščio. Tik jis jau yra nemažai suvaržymų ir spaudimo etapų praėjęs. Dėl to jis dabar gerai supranta  išorinę bei vidinę jų būklę ir juos užjaučia. Protingesni gali pasimokyti ir pasidaryti išvadas iš jo gyvenimo, pavyzdžiui, ką tam tikrose situacijose sakyti ir daryti ir ko nereikia sakyti ir daryti. Žinoma, paprastam dieniniam gyvūnui aklai kopijuoti jo nerekomenduotina, nes statusas, galimybės ir kt. yra nevienodos. Tačiau siekti savo gyvenimo tikslo ir laisvės turi, kaip ir jis, keliaudami šviesiu žinių ir išminties keliu. Jis manė, kad šviesus ir protingas dieninis gyvūnas visada privalo pasirinkti šviesiųjų jėgų pusę, o jei neaišku, kas ir kaip, pasižiūrėti į šviesiojo kunigaikščio poziciją, nes jis turi daug daugiau patirties ir žinių kovoje su tamsiomis blogio jėgomis. Jis tikrai gali daug patarti ir padėti planetos dieniniams gyvūnams.

   Pasakos XXVIII dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2020/11/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html

2021 m. vasario 16 d., antradienis

Pasimokykime iš istorijos ir nežlugdykime valstybių dėl koronaviruso

   Šiuo metu demokratija pasaulyje susiduria su rimtais išbandymais. Internetas ir socialiniai tinklai valstybių valdantiesiems neleidžia deramai visuomenėje sukontroliuoti diskusijų ir įvykių šalies viduje ir užsienyje interpretacijų.  Dar prieš pora dešimtmečių būti žurnalistu ar turėti savo televiziją, radiją, laikraštį, žurnalą galėjo toli gražu ne kiekvienas. Politinės ir verslo grupės konkuruodavo dėl valdžios, rinkų ir žmonių palaikymo, todėl jų kontroliuojama žiniasklaida taipogi konkuravo dėl skaitytojų, klausytojų, žiūrovų. Dabar žurnalistu gali tapti kiekvienas, o informacijos internete yra nepaprastai daug, ji labai susiskaidžiusi, išmėtyta ir realiatyvi. Todėl socialiniuose tinkluose, žmonių grupėse susidaro ‘’informaciniai burbulai’’ pagal pomėgius, interesus, požiūrį ir kt. Tai didina nestabilumą visuomenėse ir silpnina strateginio, jungiančio visuomenę požiūrio, pasaulėjautos būvimą. Tiesa, pagrindinė žiniasklaida vis dar išlaiko mainstream’ą, bet interneto ir socialinių tinklų įtaka visuomenės nuomonei- nepaneigiama. Tokioje situacijoje valdančiam elitui sudėtinga naujoje formoje palaikyti demokratiją buvusioje esmėje.

    Jokiu būdu neneigdamas koronaviruso ir jo pavojaus, noriu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad viruso grėsmė ir karantinas suteikia valdžiai papildomus viešosios erdvės valdymo ir poveikio visuomenei instrumentus. Tą nesunkiai galime pastebėti, kaip karantinas riboja nuomonių raiškos laisvę žiniasklaidoje ir mobilizuoja visuomenę. Kartu jis suteikia galimybę formuotis tamsiajai demokratijai, kuri po truputį užglaisto atsiradusias tradicinės demokratijos problemas ir iškilusius visuomenės nuomonės formavimosi pavojus.

   Manau, jau galima konstatuoti, jog koronavirusas nėra toks baisus, kaip žmonijos istorijoje yra buvę marai. Ir iš viso, man atrodo, kad pavojus nėra toks grėsmingas kaip oficialiai skelbiama. Taip teigiu remdamasis istorija. Pavyzdžiui, žmonijos istorijoje plintančios stichinės nelaimės, ligos, marai, baisios katastrofos sukeldavo visuomenėse bejėgiškumą ir paniką, nes žmonės vienas per kitą perduodavo žinią  apie mirtiną pavojų. Valdžios ir religiniai lyderiai būdavo priversti raminti panikuojančius, besiblaškančius žmones, demonstruoti dirbtinį pasitikėjimą ir kontrolę pavojaus akivaizdoje bei slėpti tikrąjį pavojaus mastą. Dabar tiesiog viskas  atvirkščiai, nei visada būdavo realaus, nepaprastai grėsmingo pavojaus akivaizdoje... Tiesa, žmonijos istorijoje yra buvę panašių atvejų, bet jie buvo labai fragmentiški, atidžiai valdomi ir išimtinai dėl tikslingų politinių priežasčių. Šiaip valdžios mėgsta žmonėms demonstruoti stabilumą ir galią, priešų ir pavojų įveikimą. O būtent netikėtos didelės nelaimės ir marai sukelia pavojus pačiai valdžiai iš visuomenės pusės. Netikėtos, realios, didelės katastrofos, nelaimės ir marai valdančiai klasei dažniausiai būna labai grėsmingi ir gana nelengvi išbandymai, nes  žmonių pyktis neretai nukrypsta į valdančiuosius. Visa to pasekoje žlunga valstybės, imperijos ir netgi civilizacijos [majų, indo, suirutė senovės Egipte ir daug kitų pavyzdžių]. Galbūt istorija vėl kartojasi, o ji, kaip žinome, kartojasi spirale, t.y. nesikartoja tiksliai taip, kaip anksčiau. Dėl to privalome pasimokyti iš istorijos, kad nekartotume tų pačių praeities klaidų ar kurti kažkokią tamsiąją demokratiją ir taip patiems žlugdyti valstybes, demokratiją bei daugumos žmonių likimus.

 

2021 m. vasario 3 d., trečiadienis

Ar valdžia teisingai reaguoja į besikeičiančią mūsų situaciją?

   Kadangi jau akivaizdu, kad žmonių vakcinavimas nuo COVID-19 užtruks, o situacija dėl koronaviruso yra kiek pagerėjusi ir medicinos įstaigų apkrova yra sumažėjusi, dabar metas adekvačiai laisvinti karantino apribojimus. Žmonės turi dirbti, mokytis, gyventi. Nebegalime toliau vadovautis vien tik medicininiu požiūriu ir visą dėmesį laikyti sutelktą tik į COVID-19. Turime pagaliau jau turėti oficialiai patvirtintą ateities planą, kaip visiems prisitaikyti prie koronaviruso ir po truputį judėti pirmyn. Juk mūsų žmonės ir verslai negali būti amžinai uždaryti ir nežinoti tolesnės mūsų visų ateities.

   Turbūt mažai kas prieštaraus, kad beveik metus negalime griežtame karantine gyventi, nes kitaip daug daugiau pakenksime žmonių sveikatai ir jų ateities gyvenimo kokybei, ekonomikai, pablogės socialinė padėtis, išaugs valstybės skola ir drastiškai suprastės jos finansinė situacija. Šitaip valdžia, saugodama žmones nuo koronaviruso, tik sugriaus valstybę, nes Lietuva neturi tiek išteklių, jog ilgą laiką galėtų mokėti subsidijas ir kitais būdais remti ar išlaikyti žmones ir verslus. Valdantieji ir bankų ekspertai sako, kad šiuo metu yra labai pigios paskolos, jos gali būti naudingos ir valstybė turi tuo pasinaudoti. Visgi, tenka pastebėti, jog paskolas reikės valstybei grąžinti, o galimybės jas tinkamai panaudoti ir jų gauti ateityje yra ribotos. Be to, patirtis rodo, jog Lietuva nuo Dalios Grybauskaitės laikų dažniausiai skolinasi brangiau negu kaimynės ar panašaus tipo pasaulio valstybės. Šioje vietoje manau, kad piktnaudžiavimą imant paskolas valstybės vardu reikia užkardyti. Seimas privalo priimti teisės aktus, kurie neleistų be Seimo leidimo valstybei skolintis finansų rinkose brangiau, negu yra rinkos kaina Lietuvos tipo valstybei. Taip pat privalo uždrausti valstybės vardu skolintis per nereikalingas tarpines organizacijas.

   Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonės praranda pajamas, sveikatą, gyvenimą, žlunga verslai, o vaikai praranda vaikystę ir ateitį. Jie negali pastoviai aukotis ir gyventi vien tik COVID- 19 gyvenimu. Turime patyrimą pirmo ir antro karantino, kurie gali būti atspirties taškai laisvinant ribojimus, apsaugant pažeidžiamiausius visuomenės narius ir visiems mums judant į priekį. Galų gale dalis žmonių yra persirgę koronavirusu, o dalis- paskiepyti ar skiepijami. Dėl to Vyriausybei reikia padaryti epidemiologinį tyrimą nustatyti, kiek realiai žmonių yra persirgę ir turi antikūnius. Mums reikia sužinoti realią situaciją, kad galėtume priimti tikslius ir teisingus sprendimus dėl karantino ribojimų laisvinimo, pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugojimo ir artimiausios mūsų ateities gyvenimo plano.

   Pažymėtina, kad žmonės ir verslai yra gana gerai pasiruošę ir pripratę prie koronaviruso situacijos, nusipirkę priemonių ir išmokę saugotis. Todėl gerėjant situacijai kai kurie sektoriai tikrai gali pradėti dirbti. Mano nuomone, daugiau yra žalos negu naudos juos laikyti uždarytus ar stipriai apribotus, nes dažnu atveju tai nesukeltų itin padidėjusių rizikų infekcijai plisti. Taigi pagal galimybes judėkime pirmyn laisvinant karantiną ir kartu apsaugant pažeidžiamiausius bei būkime adekvatūs ir atidūs besikeičiančiose situacijose, o svarbiausia- valdžia privalo šioje sudėtingoje situacijoje veikti taip, jog jos veiksmai ir sprendimai nepakenktų žmonėms ir valstybei labiau negu pati koronaviruso infekcija.

 

2021 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Lietuvos demokratija neprilygsta JAV demokratijai

    Vakar Jungtinėse valstijose buvo inauguruotas 46- asis JAV Prezidentas Joe Biden. Koronaviruso pandemija, įaudrinta visuomenė dėl Prezidento rinkimų rezultato teisingumo ir sausio 6 dieną prasiveržęs smurtas Kapitolijuje privertė naujo JAV Prezidento inauguraciją vykti ne taip, kaip buvo įprasta. Reikia pastebėti, jog nepaisant sunkių sąlygų ir perversmo bandymo, Jungtinės valstijos griežtai laikėsi Konstitucijos ir savo demokratinių procedūrų. Ši šalis visam pasauliui įrodė savo, kaip vakarietiškos demokratijos lyderės, patikimumą ir galią.

   Vis tik po rinkiminis laikotarpis parodė, kad JAV demokratija turi problemų ir susiduria su rimtais išbandymais, nes visuomenėje yra itin gilus rasinis, tautinis, religinis, socialinis, ideologinis bei valstijų susiskaldymas ir susipriešinimas. Prezidento inauguracija praėjo ramiai, be didelių protestų ir tai rodo, kad Amerika geba susitelkti. Donald Trump ir jo šalininkų maištas dėl rinkimų rezultato teisingumo ir Kapitolijaus užėmimas, mano manymu, tėra Rusijos, tarptautinio ‘’Q Anon’’  judėjimo, kraštutinių dešiniųjų ir panašių jėgų Pyro pergalė. Jei naujoji administracija sugebės vykdyti Ameriką vienijančią politiką ir nepraras perimtos  iniciatyvos propagandiniuose frontuose- tai JAV skaldantis Donald Trump prezidentavimas ir Rusijos palaikomo perversmo bandymas teliks pamokančia istorija šios šalies demokratijai ir elitui.

   Nesutinku su teigiančiais, kad Kapitolijaus šturmas parodė, jog Jungtinės valstijos tampa bananų respublika ar netgi žlunganti valstybė, o Prezidento rinkimų procesas ir jo rezultatas bei po to sekę teismai - kaip autokratinėje valstybėje. Matau šiuose teiginiuose daugiau propagandos negu tiesos. Taip, Amerika patyrė krizę ir tai išryškino būtinumą nedelsiant spręsti susikaupusias demokratijos problemas bei skaidrinti rinkimų organizavimą. Tačiau ši šalis, reikia pripažinti, toliau išlieka viena pirmaujančių demokratijų pasaulyje. Tą nesunkiai galima įrodyti, jei JAV palygintume su ES valstybės Lietuvos demokratija. Pavyzdžiui, nepaisant abejonių dėl balsų skaičiavimo sąžiningumo rinkimuose, Prezidentas Joe Biden matosi turi didesnį palaikymą šios šalies visuomenėje negu Donald Trump. Tuo tarpu Lietuvoje panašiu laiku vykusių Seimo rinkimų rezultatai byloja priešingai- rinkimus laimėjusios partijos, sudarančios dabartinę valdančią daugumą, nesijaučia, kad turėtų visuomenės daugumos palaikymą. Dar daugiau- visuomenės dauguma jaučiasi nenorėjo konservatorių ir liberalų valdžios ir tai tikrai yra ne ta valdžia, kokios jie tikėjosi. Juk net nemaža dalis rinkėjų, balsavusių už konservatorius ir liberalus, norėjo, jog jie būtų tik stipri opozicija. Galima pateikti palyginimui dar vieną pavyzdį.  Amerikoje rinkimų procesu ir rezultatu nepatenkintas juos pralaimėjęs Donal Trump ir jo šalininkai, o Lietuvoje nepatenkinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu  rinkimus laimėjusios Konservatorių ir liberalų partijos, nes jų manymu VRK pirmininkei Laurai Matjošaitytei trūksta administracinių gebėjimų ir ji buvo neobjektyvi, kadangi rinkimuose palaikė pralaimėjusią Valstiečių partiją…  Be to, Lietuvoje rinkėjams mažai rūpi rinkimų rezultatų teisingumas, jie pripratę prie šališko VRK darbo ir aplamai- politiškai gana abejingi. Dėl to aistras dėl JAV Prezidento rinkimuose balsų skaičiavimo sąžiningumo šiuo atveju vertinu teigiamai. Mano manymu, tai tik rodo, jog amerikiečiai turi už ką balsuoti ir jiems rūpi demokratija, sąžiningi rinkimai bei kas valdys šalį.

   Galima daryti išvadą, kad šiuo metu JAV stipriai supurtyta, bet išlieka pirmaujanti ir galinga vakarietiško tipo demokratija. Artimiausi metai parodys jos kryptį.

2021 m. sausio 6 d., trečiadienis

Žmogui reikia ne tik bendravimo, bet ir laiko leidimo veikiant vienumoje

 ''Meilė - tai kai dvi vienatvės gina, saugo ir sveikina viena kitą.‘‘    Raineris Marija Rilkė (vok.Rainer Maria Rilke, (1875-1926) – austrų rašytojas, poetas

    Žmonės yra socialinės būtybės, jiems reikia jausti, jog jie yra kažkokios bendrijos dalis, kad artimieji juos palaiko ir vertina. Žmonijai nuo jos ištakų buvo būdingas intensyvus bendravimas ir bendradarbiavimas. Dar daugiau- genties žmonės pavieniui niekada negalėjo išgyventi gamtoje, ypač moterys ir vaikai. Dėl to baimė būti paliktam, likti vienam mūsų pasąmonėje asocijuojasi su mirtimi. Vienatvė pagal prigimtį baisesnė moterims, bet ir vyrams pasąmonėje taipogi ji beveik prilygsta mirties baimei.

   Šiuolaikinėje visuomenėje dėl socialinių ir ekonominių pokyčių labai padaugėjo vienišų žmonių. Šiais laikais žmogus gali sau vienas gyventi ir pats užsidirbti pragyvenimui, nors realiai priklausomybė nuo kitų žmonių yra ne mažesnė negu buvo anksčiau. Dėl didelės specializacijos ir darbo pasidalinimo bei susvetimėjimo susikuria iliuzija, kad žmogus savo pastangomis gali vienas  išgyventi. Net gali pasirodyti, kad vienatvė šiuolaikinėje visuomenėje nėra tokia kaip buvo anksčiau.  Tačiau realybėje, nepaisant žmonijos progreso, mokslo pasiekimų, vienatvės, vienišumo jausmas nesumažėjo. Įprasta kovoti su vienatve įsigyjant bičiulį, prisijungiant prie kokios nors bendruomenės ar sukuriant šeimą. Šiais laikais -tai ne visuomet gera išeitis, nes kartais savitarpio ryšiai ir šeimyninės problemos įklampina dar labiau nei vienatvė. Rizikuoji patekti tarp tavęs nesuprantančių žmonių, įsivelti į beprasmius konfliktus ar interesų, pažiūrų  nesuderinamumą.

   Tokiu atveju kur kas geriau mokėti būti vienam. Praleisdami kokybiškai laiką vienumoje, suteikiame sau galimybę ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, auginame tikrą meilę sau [tiksliau- susitaikome su savimi], kurios kartais taip desperatiškai ieškome. Trumpalaikis atsiskyrimas, vienuma tinkamai praktikuojant puikiai ugdo savipakankamumą. Vienatvės netoleravimas rodo žmoguje egzistuojančią vidinę tuštumą, jo sutrikusį santykį su savimi. Kitaip tariant, jei žmogus neatlaiko vienatvės jausmo tiek būdamas vienumoje, tiek būdamas santykiuose – tai ženklas, kad jo vidinis pasaulis serga. Pastebėtina, jog nuo senų senovės žmonės šiek tiek laiko praleisdavo patys su savimi. Juk visų laikų dvasinės tradicijos ir religijos ragina žmones dalį laiko praleisti maldoje, meditacijoje, savo gyvenimo kelio prasmės apmąstymams, mąstymui apie Dievą ar tiesiog vienam pabūti tyloje. Nes to žmogui reikia, kaip reikia bendravimo. Tik nebūtina pasauliečiams, šeimos žmonėms sekti vienuolių, pasišventusių dvasiniam gyvenimui žmonių, kurie siekia visiško dvasinio potencialo išsiskleidimo, pėdomis. Manau, to visiškai nereikia, nes visi esame skirtingi ir turime savo unikalų gyvenimo kelią. Kiekvienas turime sekti širdimi ir eiti mums skirtu keliu.

   Visgi kartais kiekvienam pasauliečiui būtina pabūti vienam, kad susivoktum savyje. Juk susigaudyti savyje yra svarbiau negu susigaudyti pasaulyje. Mums būtinas sutarimas su savimi, nes jeigu žmogus nesutaria su pačiu savimi, neturi unikalaus savo realybės patyrimo- tai jis gyvenimą suvokia netinkamai. Pavyzdžiui, išminčiai lengvai ir noriai būna atskirai, vienumoje. Jiems vienuma - net būtina. Išminčiai stengiasi subalansuoti bendravimą, buvimą tarp žmonių su vienuma. Todėl jie kurį laiką pasitraukia ir lavinasi, tačiau  neužsidaro visam laikui. Atėjus laikui jie išeina į žmones ir dalyvauja visuomenės gyvenime, o atėjus kitam laikui -vėl pasitraukia į vienumą. Žodžiu, atranda savo proporciją ir balansą, nes kiekvienam jis vis kitoks; vieniem reikia daugiau laiko praleisti vienumoje, kitiems- gerokai mažiau. Pažymėtina, kad šis mąstymo procesas neperpildo sąmonės išoriniais objektais, kas labai aktualu šiais laikais.

   Ir jūs šiek tiek laiko pabūkite vieni, neišsigąskite tuštumos, blogo jausmo. Šiek tiek pabūti atsiskyrusiam reikalinga žmogaus prigimčiai, o ilgainiui tinkamai praktikuojant geriau pažinsite save. Taip galėsite prieiti prie savo vidinio pasaulio ir sužinoti kuo jis užpildytas. Tinkama atsiskyrimo praktika labai praturtins, paryškins jūsų visą gyvenimą bei padės atrasti, pažinti save ir tai nukreips jus į vidinės laisvės atradimą.

 ‘‘Žmogus esti visiškai savimi tik tol, kol jis vienas, taigi, kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas‘‘       filosofas  Arthur Schopenhauer [Artūras Šopenhaueris]

 

2021 m. sausio 1 d., penktadienis

Sveikinu visus žmones su Naujaisiais metais!

 Mieli ‘’Toto’’ skaitytojai,

    Sveikinu Jus su atėjusiais naujais 2021 metais. Dėkoju visiems, kurie skaitote ‘’Toto’’ puslapį ir mūsų keliai susitiko. Kartu tai reiškia, kad mes  žengiame kartu į Naujus metus augimo, sąmoningumo ir išminties keliu. Manau, jog mūsų kelias – šviesus ir perspektyvus. Jis yra būtinas dėl mano ir Jūsų laimės! Juk visą savo gyvenimą mes privalome mokytis, augti ir nuolat keičiasi pasaulio ir žmogaus pasaulyje suvokimas. Visada turime erdvės tobulėjimui, asmenybės augimui.

   Linkiu Jums, brangūs skaitytojai, Naujuose metuose toliau tobulėti ir pasiekti aukštesnį sąmoningumo, žinių ir laimės lygį!

 

Jūsų

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt

2020 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Kartais reikia tiesiog ramiai pabūti ir pailsėti

 ''Žmogus, kuris kenčia anksčiau nei būtina, kenčia daugiau negu būtina’’             Lucijus Anėjus Seneka- romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas.

    Šventes pasitinkame būdami karantine. Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių gyvenimus. Nuolat skleidžiamos negatyvios žinios, nežinomybė dėl ateities, baimė dėl sveikatos, gamtos stichijos pasaulyje, rūpesčiai dėl darbo ir materialinio lygio išlaikymo verčia sunerimti daugelį žmonių. Jaučiu, kad daugelis labai jaudinasi ir nerimauja dėl to, kas gali atsitikti. Dauguma mūsų dabar susidariusių pavojingų aplinkybių ir reiškinių kontroliuoti negalime, tačiau tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip priimsime situaciją ir elgsimės nepalankiomis, gąsdinančiomis aplinkybėmis.

   Pasitikti užgriuvusius gyvenimo sunkumus galima įvairiai; ilsėtis, atsipalaiduoti ir stebėti, jaudintis ir nerimauti arba tiesiog įveikti iškilusias kliūtis, pavojus.  Akivaizdu, geriausia blogoje situacijoje- įveikti iškilusias klūtis bei negandas ir toliau kurti sau palankias aplinkybes, gražų gyvenimą. Dėja, ne visas grėsmingas kliūtis ir įvairius varžančius apribojimus mes galime sunaikinti ar pašalinti iš kelio. Žmogus- ne visagalis Dievas. Kartais reikia sustoti, susitaikyti ir ieškoti kitų išeičių, nes kliūčių, negandų ir pavojingų reiškinių įveikimas užtrunka.

   Pats blogiausias variantas- nuolat jaudintis ir nerimauti dėl užgriuvusios negandos, pavojaus sveikatai ir neaiškios ateities. Nes jaudindamiesi , gyvendami pastovioje baimėje mes sustingstame, nejudame į priekį ir nieko nepasiekiame. Tai atima laiką, kuris galėtų būti kūrybingai panaudotas užgriuvusioms problemoms spręsti. Stresas, neigiamų naujienų perteklius, baimė dėl ateities, kažkur skubėjimas- visa tai kenkia jūsų psichinei sveikatai. Pažymėtina, kad nerimas reikalauja didelio kiekio psichinės energijos, kurią galėtume skirti mąstymo veiklai. Todėl efektyviau sutelkti dėmesį į sritis, kurioms atsirado laiko ar tapo aktualios, bei į kurias galima nukreipti savo veiklumą, kūrybingumą ir meilę. Manau, šiuo metu neverta taip jaudintis. Nerimas dėl ateities gali sugniuždyti tavo gražią sielą.

   Kadangi vienu mostu negalime pakeisti aplinkybių ir pašalinti iškilusių grėsmių,varžančių apribojimų, manau puikus variantas yra skirti daugiau laiko būtent sau ir nustoti bėgti, lėkti, stengtis, dirbti, veikti ir pan., neretai vien todėl, kad pabėgtum nuo blogų minčių, nuoskaudų, negeros savijautos, tuštumos ir t.t.  Šiandien Pasaulis verčia mus skirti laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir stebėjimui, nes Kūrėjas, matyt, mano, jog to tau reikia. Ir iš ties, ar dažnai skiriate laiko sau- savo vidinei ramybei, atsipalaidavimui nuo rūpesčių, paskaitymui kažko gražaus, vertingo, įkvepiančio?  Poilsis ir atsipalaidavimas žmogui yra būtinas, nes atgaivina jėgas, suteikia energijos, ir sunkumus nugalime su nauja energija. Nors vieną dieną, bent trumpam, pabūk stebėtoju. Pasidžiauk stebėtojo vaidmeniu. Stebėk atidžiai ne tik aplinką, bet ir, galiausiai ir svarbiausia, save. Savęs stebėjimas yra būtinas žmogaus sąmoningumo ir dvasingumo augimui. Stebėk, pajausk kūną, jausmus ir mintis, pamatyk kokios aistros, norai, pagundos pasislėpusios už kasdienės įtampos. Leisk viskam įvykti tavo viduje, nieko nedaryk, nesipriešink, tiesiog ilsėkis ir atsipalaiduok. Tik visiškai atsipalaidavus yra daugiau darnos, daugiau gyvybės, daugiau pusiausvyros. Tik tuomet siela susijungia su kūnu,ypač, kai leidžiame sau būti savimi. Tiesiog ramiai, tyliai būkime. Kai žmogus renkasi buvimą, o ne turėjimą, jis patiria nepalyginamai mažiau nerimo ir nesaugumo, kurį sukelia pavojus prarasti tai, ką turi. Tai visiškai nesisieja su apsnūdimu, pralaimėjimu, nesąmoningumu ar nesugebėjimu atsakyti į gyvenimo iššūkius. Šis pasyvus susitaikymas su esama situacija, nėra atsisakymas planuoti veiklą, adekvačiai iššūkiams elgtis ir ryžtingai, energingai veikti. Savaime suprantama, kad neįmanoma likti pasyviems stebėtojams, stovėti už šoninės linijos ir nedalyvauti žaidime. Negalima neigti gyvenimo, bėgti nuo jo. Tačiau skyrimas laiko tikram poilsiui, atsipalaidavimui, vidiniam stebėjimui ir leidimui įvykti viskam jūsų viduje suteiks tau galimybę pamatyti kaip toliau gyventi, atkurs ryšį su Būtimi, Esatimi, su čia ir dabar. Būtent pats buvimas, buvimas tyloje, o ne darbas ar veikimas, leis jums atkurti pusiausvyrą ir gebėjimą priimti adekvačiai esamą situaciją bei pamatyti, kaip toliau reikia gyventi. Ši praktika tikrai padės surasti išeitis iš siaubingiausių padėčių. Dabar puikus tam laikas! Jeigu jūs nuoširdžiai vadovausitės šiuo patarimu ir tą praktikuosite kiekvieną dieną- tai su laiku taps pačia tikriausia jūsų kasdienine meditacija. Taip labai natūraliai išmoksite medituoti be specialisto pagalbos...Tapsite puikiai medituojančiu žmogumi. Sėkmės Jums!

 

‘‘Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi‘‘      Lucijus Anėjus Seneka- romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas.