2022 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Tamsa laimi prieš šviesą

    Šiandien yra rudens lygiadienis, kai naktis mūsų platumose susilygina su diena. Nuo šiol pusiausvyra pakryps tamsos naudai. Ta proga pavasario lygiadienyje namuose užgesinta ugnis ir bendruomenės uždegta ant kalno vėl sugrįžta į namus ir ji uždegama kiekvienuose namuose. Seniau žmonės dar nesuprato daugelio gamtos reiškinių, nežinojo, kodėl dienos trumpėja, o paskui pradeda ilgėti. Dėl to tikėjo, jog tokie reiškiniai atsiranda, kadangi saulė, kovodama su tamsybių dvasiomis, silpsta. Todėl žmonės atlikinėjo apeigas, maginius veiksmus turinčius padėti saulei sustiprėti… Kai pastebėdavo, kad vėl saulė kyla aukščiau ir diena ima ilgėti, pradėdavo švęsti džiaugsmingas saulės sugrįžimo ir atsinaujinimo šventes. Žmonės buvo visuotinės gamtos aktyvūs dalyviai ir visada stengėsi padėti šviesos jėgoms. 

   Nors, iš pirmo žvilgsnio, senovės žmonių elgesys ir mąstymas atrodo labai naivus, primityvus ir nemoksliškas, bet žvelgiant iš šios dienos analogiškai, simboliškai ir peržengiant mokslo ribas, tai pasimato ne tik labai dvasingai, bet ir prasmingai bei išmintingai. Išsilavinę miesto vaikai gali pasimokyti iš šių gamtos vaikų. Pavyzdžiui, grįžtant į dabartinius laikus- labai simboliška ir tinkama mūsų dabartiniam laikotarpiui, kai artimiausiu metu truks ne tik fizinės šviesos ir šilumos, bet ir dar labiau suklestės griovimo, tamsos ir blogio jėgos. Daugeliui jau dabar sunku išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, o aplinkui siaučiant konfliktams, chaosui ir tamsiems interesams, tą padaryti bus dar sunkiau. Gyvename tamsiame laikotarpyje, kuris istorijoje periodiškai pasitaiko… 

   Tenka pastebėti, kad tokiuose tamsiuose krizių, konfliktų ir marų laikotarpiuose krikščioniškame pasaulyje žmonės, ieškodami kaltų, neretai dėl visų nelaimių imdavo kaltinti žydus. Dabar viešai nekaltinami žydai, bet, pavyzdžiui, privačioje sferoje ar Bažnyčios neviešuose susibūrimuose [tas pasitaikydavo] teko išgirsti apie žydų sąmokslą, apie žydų tautos viršūnių norą užvaldyti pasaulį ir t.t. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad iki šiol pagrindinės šiandienos krikščionių bažnyčios yra išlaikiusios priešiškumą žydams, nors, kitaip negu anksčiau, dabar viešai nerodo nei menkiausio antisemitizmo. 

   Nemanau, kad dėl dabartinės krizės, karų ir visų negandų reikia kaltinti žydų tautą, nors visiškai sutinku, kad žydų tautos atstovai vaidina labai svarbų vaidmenį, nes užima svarbias pozicijas pasaulio šalių visuomenėse. Būtina pastebėti, jog žydų tautos elitas yra nevieningas ir kovoja įvairiose pusėse bei būna priešiškose pozicijose. Aplamai, šioje situacijoje reikėtų kaltinti ne kurią nors vieną tautą, o tamsių blogio jėgų atstovus, kurie valdo neakivaizdžiai, per savo atstovus, ar valstybių autoritarinius lyderius bei kitus valstybių valdžios atstovus, dėl kurių nusikalltimų, blogos veiklos ar neveiklumo kenčia žmonės ir pasaulis. 

   Mūsų protėviai minėdavo šį gamtos reiškinį, nes manė, jog tai svarbu, prasminga ir atitinkamai nusiteikdavo bei nusistatydavo veiksmus kitam laikotarpiui. Visas kosmosas yra cikliškas, ritmiškas ir dinamiškas. Po tamsos ateina šviesa!

2022 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Gerbkime visas tautas

    Rugpjučio 23-oji yra Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Ši diena mums primena apie pakantumą tautoms, pagarbą ir jų laisvą apsisprendimą ir, kad jokiu būdu negalima nei vienos tautos pavergti, įkalinti ar naikinti. Istorija moko, jog turime gerbti visas tautas. Nėra blogų tautų. Tik mūsų iškrypęs, nenormalus požiūris padaro kokią nors tautą blogą ar net neverta egzistuoti. Todėl nesileiskime suklaidinami ir labai priešiškai nuteikiami prieš kurią nors tautą. Visada siekime tautų sutarimo, ne smurto, o diskusijų, vedančių į progresyvius ir teisingus sprendimus. 

   Lietuvos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos istorija yra ne tik lietuvių tautos istorija - ji apjungia visas nuo seno mūsų šalyje gyvenančias tautas. Dėl to visų šalyje gyvenančių tautų istorija yra Lietuvos istorija. Visiškai teisėtai Lietuvos žydai siekia, kad jų istorija būtų traktuojama kaip Lietuvos istorijos dalis ir paminėta vadovėliuose. Juk Lietuvos tautų istorija buvo ir yra svarbi valstybei ir jos žmonių gyvensenai, pasaulėžiūrai ir t.t. 

   Mano nuomone, visiškai nereikalinga ir neverta žydų labai kritikuojamų karo ir pokario partizanų bei kitų kovotojų už Lietuvos laisvę kelti į pagrindinius Lietuvos didvyrius. Tuo labiau, kai yra turinčių tokių pačių ar netgi didesnių nuopelnų, kovojant su okupantais kitų didvyrių. Juk puikių asmenybių, kovotojų už Lietuvos laisvę, didvyrių buvo toli gražu ne vienas ir ne keletas. Tada kam taip reikia priešinti tautas, kai galime rasti ir iškelti abiems pusėms priimtinus didvyrius? Žinoma, visais klausimais negalima vadovautis vien tik Lietuvos žydų bendruomenės norais, bet iš abiejų pusių veikiant gera valia kompromisą, sutarimą galima rasti, tuo labiau, kai esame vienos ir tos pačios Lietuvos istorijos dalis.

2022 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXIV)

    Kiekvieną kartą išėjęs į viešumą, mėgsta nudžiuginti širdis, dovanodamas dvasines meilės gėles toms, kurioms jų labai reikia. Dažnai įvykdavo sielų susitikimai ir jis širdies akimis paliesdavo josios Tavąją. O mylinčios širdys leisdavo meilės strėles, kurių kiekviena tiesiai į šviesiojo kunigaikščio širdį. Rodos, kad jis dalyvauja meilės puotoje, kurioje gauna stiprų didžiulės mistinės dieviškos meilės pajautimą. 

   Jis buvo kryžkelėje. O Kūrėjas tyli. Nesako nieko. Gyvenimas nerodo ženklų, kelio krypties. Nėra nieko. Ir jis toliau intensyviai galvojo apie save, savo gyvenimą ir savo gyvenimo kryptį, kol galiausiai suprato, kad galvojimo būdu suprasti- tai patirti nesėkmę. Juk tas galvojimas yra apie save iš savo menko pasaulėlio. Gyvenimas ir Viskas yra tiesiog nesulyginimai didesni už individo protą ir jo gyvenimą! Todėl šiame laikiname ir trapiame gyvenime svarbu rasti ne tik man svarbius atsakymus, įgyvendinti savo svajones ir norus, patirti nuostabių įspūdžių, bet ir atrasti atsakymus, kuriuos siunčia Kūrėjas. Taip, visiškai pagrįstas klausimas, šviesusis kunigaikšti, yra apie tai, ko tu nori iš gyvenimo, tačiau kur kas svarbiau yra tau suprasti, ko gyvenimas nori iš tavęs, ką Kūrėjas nori per tave išreikšti? 

   Tik savo sustingusioje vienatvėje jis prisimena Kūrėją, buvimą. Vienatvė- tai kelias, kuriuo likimas dieninį gyvūną veda į jį patį. Jis ieškodamas atsakymų pradėjo save ruošti panirimui į savo būties gelmes. 

   Pasakos XXXIII dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/05/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html 

2022 m. liepos 6 d., trečiadienis

Nors Rusija ir kelią grėsmę, bet nėra taip blogai

   Pasitinkame Valstybės dieną labai įsitempę, nes Lietuva tapo viena iš geopolitinio konflikto epicentrų. Tai visiems kelia nerimą. Visgi, mano nuomone, nėra viskas taip blogai ir beviltiška, nors konfliktas ir eina mums nepalankia kryptimi. Juk kitaip negu Ukrainos, Gruzijos, Moldovos atveju ar buvome tarpukariu, šiuo metu esame ES ir NATO nariais. Dėl to mums visiškai nereikia panikuoti, isterikuoti, įtikinėti ir tikrinti Vakarų valstybes, ar jos mus vis dar myli? Esu įsitikinęs, jog Baltijos šalys šiuo metu nėra ir netgi negali būti mainų ir dalybų objektu derybose tarp Vakarų ir Rytų didžiųjų valstybių. Juk ar galite įsivaizduoti, kad Rusijos Kaliningradas, Šiaurės Kaukazas galėtų būti dalybų objektas? Taip ir Lietuva būdama ES ir NATO teritorija negali būti dalybų objektas. Dar daugiau pasakysiu- netekusi Baltijos šalių, NATO ir ES subyrės kaip subyrėjo TSRS. Dėl to mes galime būti visiškai tikri, kad NATO pasiryžusi ginti Lietuvą. Mums visiškai nereikia nuolat nerimauti dėl NATO ryžto ir galimybių. Tik dėl išorinių ir vidinių priežasčių sukelto NATO ir ES kolapso Lietuvai gali kilti realus pavojus. Todėl nereikia performansų ir taip provokuoti Rusijos, aštrinti regione ir pasauliniu mastu [Taivanis] situacijos, kuri ir be mūsų pastangų yra labai įkaitusi. Manau, kad Lietuvos užsienio politika privalo būti nukreipta į ES ir NATO telkimą, vienijimą ir pagalbą Ukrainai ir Rytų partnerystės šalims. Prezidentas su valdančiąja koalicija vidaus politikoje taip pat privalo vienyti Lietuvą, kelti dvasią ir pagelbėti verslui bei piliečiams kovoje su geopolitikos iššūkiais ir dėl to kylančiomis problemomis. Taip pat, užuot reikalavus iš NATO ir ES didesnės paramos ir keldama aliarmą dėl Rusijos galimos agresijos, Lietuva privalo paruošti visą reikalingą karinę infrastruktūrą, kad galėtume priimti normaliomis sąlygomis NATO diviziją ar bent jau brigadą. Žodžiu, Lietuvos valdžiai reikia susitelkti į darbus ir pozityvą, o ne į Rusijos baimę, savo interesų iškėlimą virš visų ir susipriešinimą su nepatinkančiais. Taip pat nereikia pernelyg susitelkti į įsiteikimą Vakarų šalių lyderiams ir nerimavimą dėl jų noro mus ginti. Norint taikos ir klestėjimo, mums to daryti visiškai nereikia ir netgi yra labai pavojinga ir nuostolinga. Mums tereikia būti pareigingais NATO nariais, siūlyti idėjas [bet neatlikinėti performansus], vykdyti telkiančią bei padedančią politiką ir viskas. Visa kita nuo Lietuvos politinės valdžios šiek tiek arba visiškai niekas nepriklauso. Dabartiniame geopolitiniame konflikte, kaip ir visada, viskas priklauso nuo pasaulinio masto lyderių ir jėgų sprendimų, interesų ir galimybių. Pastebėtina, kad iki šiol pasaulinės galios konflikte veikia labai racionaliai ir atsakingai. Taigi, būkime ramūs ir tikėkimės geriausio!

2022 m. birželio 24 d., penktadienis

Neturėkite pernelyg didelių lūkesčių žmonių ir pasaulio atžvilgiu

   Turbūt neretai tenka patirti nusivylimą, apmaudą, pralaimėjimą ar net neviltį dėl to, kad viskas pasirodė ne taip kaip iš pradžių atrodė, ar tiesiog jūsų įsivaizdavimas neatitiko realybės. Taip atsitinka, nes smegenys kuria lūkesčius apie tai, kaip turi būti ir kas suteiks jums laimės, ir į pasaulį žiūri tik per šių lūkesčių prizmę. O realybė dažnai būna daug gilesnė ir įvairesnė, negu išorinis įspūdis arba išankstinis įsivaizdavimas. Jūs net nepastebite daugelio detalių ir aplinkybių, nes smegenys yra pernelyg susitelkusios į tai ką jau esate patyrę ir, kaip jūsų įsivaizdavimu, turi būti. Jei dar nevaldote emocijų, gyvenimo situacijose pritrūkstate sąmoningumo, mąstymas pasidaro paviršutiniškas, ribotas bei nelaisvas. Kiekvieną kartą reaguojate emociškai, kai matote kaip situacija atitinka turimą lūkestį. Vertiname subjektyviai, ribotai pagal smegenyse esančią lūkesčių sistemą. Dažniausiai emocinis atsakas į tikrovę – neigiamas [baimė, pyktis, stresas ir pan.], nes daug tikimės, daug norime, o realybė yra žymiai niūresnė. Todėl išvada ta, kad kuo mažiau tikimės, laukiame, tuo mažesnis nusivylimas, o gyvenimo procese- mažesnės, silpnesnės emocinės reakcijos. Pavyzdžiui, jogai, šventieji nestresuoja, nenusivilia todėl, kad jie neturi lūkesčių. Jiems viskas gerai, kaip yra. Taip yra, nes frustracija apibrėžiama kaip skirtumas tarp to, ko norime, ir to, kas yra. Kuo didesnis atotrūkis, tuo daugiau frustracijos. Dėl to frustracijai sumažinti turime dvi galimybes: tikrovę labiau priderinti prie savo norų arba savo norus labiau suderinti su tikrove. Norėdami pasiekti ramybę, laimę jogai, šventieji, sufijai naikina lūkesčius, o pasauliečiai, veiklos žmonės siekia pakeisti tikrovę. Pripažinkime, kad pakeisti žmones, pasaulį yra nepaprastai sudėtinga, todėl paprasčiau sumažinti lūkesčius jų atžvilgiu. Lūkesčių sumažinimas nėra kažkokia socialinė kapituliacija. Tai nėra ir susitaikymas su žemesniais standartais. Veikiau- tai sveikas situacijos priėmimas. Juk visada susidursite su žmonėmis, kurie nebus ir nepasikeis taip, kad idealiai tiktų mums, o ir gyvenimas prie mūsų nesitaikys. Čia mano mintis ta, kad reikia susitaikyti su visais galimais įvykių variantais ir posūkiais. Naudinga priprasti žvelgti giliau ir plačiau į reikalo esmę bei išmokti matyti aiškiai ir realiai. Jokiu būdu neverta laikytis įsikibus iliuzijos, nes dažnai manome, kad tiksliai žinome, koks variantas mus tenkintų ir kaip viskas turi būti. Nei minties neleidžiame, jog bus ne taip, kaip planavome arba kaip turėtų viskas būti. Tai kelia frustraciją ir neišvengiamai atneša nusivylimą, stresą ir sudužusias viltis. Žinoma, pasaulietiniame gyvenime lūkesčiai, viltys yra būtinos, nes be jų nebus veiklos, materialaus progreso ir sėkmės. Jogai, sufijai, šventieji naikindami lūkesčius, kartu naikina stresą, nusivylimus, kančią, bet tai yra pasyvi gyvenimo pozicija. Neveiklumo arba minimalaus veiklumo kelias. Jeigu tikslas nėra tapti jogu, o gyventi pasaulietinį gyvenimą, turite suprasti, kad lūkesčiai ir nusivylimai yra neišvengiami. Bet jogų pavyzdys sektinas ta prasme, kad negali nerealiai išpūsti savo lūkesčių žmonių ir pasaulio atžvilgiu, jeigu nori gyvenime mažiau streso, nusivylimo ir daugiau dvasinės pusiausvyros. Turime suprasti ir susitaikyti, kad pasaulis ir žmonės, net patys artimiausi, ne visada elgsis taip, kaip iš jų tikitės ir kaip privalėtų būti. Priimkite žmones ir tikrovę tokius, kokie jie iš tiesų yra. Neturėkite dėl jų pernelyg didelių lūkesčių. 

   ’Kas mokosi, diena iš dienos gausina žinias. Kas seka Dao, diena iš dienos menkina norus. Kas diena iš dienos menkina norus, pagaliau tampa neveiklus.’’ Laodzi- Kinijos filosofas, Daoizmo pradininkas

2022 m. birželio 5 d., sekmadienis

Dieviškoji Dvasia veikia kiekvienoje Visatos dalelytėje.

‘’Didžiausia iš dorybių yra sekti Dao. 

Dao neaiškus ir miglotas, bet jame slypi visų daiktų pradžia.

Dao neaiškus ir miglotas, bet jame slypi visos formos.

Dao neaiškus ir miglotas, bet jame slypi tikroji esmė. 

Jo vardas nekinta nuo seniausių laikų. 

Tik per jį aš žinau, kaip prasidėjo daiktai.’’ Laodzi- Kinijos filosofas, Daoizmo pradininkas 

   Dažnai net žmonės, kurie nemano esą religingi ar dvasiškai nuovokūs, yra turėję su dvasia sietinos patirties. Būna momentų, kada mes jaučiame, jog yra kažkas neapčiuopiamo, ypatingo, anapusinio ir nesuderinamo su mums žinomais fizikos dėsniais. Taip pat mūsų dieviškoji esmė kviečia mus tobulėti, plėsti savo akiratį, pažinti save ir savyje esančią dvasinę karalystę, nes žmogaus gelmėje yra slėpiningas Kūrėjo buvimas, veikiantis iš vidaus. Kūrėjo Dvasia veikia visų žmonių širdyse ir masina dievišku grožiu ir šventumu. Dieviškoji versmė yra tik viena ir Ji veikia ne tik žmonėse, bet ir augaluose, gyvūnuose bei kiekvienoje Visatos dalelytėje. Šis vientisumo ir vienovės jausmas bei suvokimas pasaulio dvasinėse tradicijose vadinamas Dao, Dievo dvasia, Dvasia, kosmine sąmone ir pan. Dėl ko Kūrėjo kuriama Visata veikia ritmingai, harmoningai, išmintingai ir gražiai. Nėra nieko šioje Visatoje be šios Dvasios. Ji viską persmelkia ir yra visur. Viskas paklūsta didžiajam planui. Esame milžiniškos Visko programos dalis. Šios programos procesus, tvarką ir sistemas galima aptikti net pačiuose menkiausiuose ir nereikšmingiausiuose dalykuose. Taip tas neaprėpiamas Visko Visatoje veikiantis protas, dvasia veikia žmogų. Dažniausiai žmonės mano, kad antgamtiški dalykai, tokie kaip stebuklai, reikalingi Dievo buvimui įrodyti. Tačiau natūralus procesai ir gamtos dėsniai gali būti tik Dievo sumanyti metodai, reikalingi Jo nenutrūkstamos kūrybos tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, kompiuterinio žaidimo veikėjai gali galvoti, jog jų pasaulyje nėra veikiančio jų elgesį ir jų Visatą asmens, nes viskas kompiuteriniame žaidime vyksta remiantis grynai fiziniais gamtos dėsniais. Jokio stebuklo tame nėra. Bet iš tikrųjų kompiuterinis žaidimas buvo sukurtas ir berniukas žaidžia šį žaidimą remiantis fizikos dėsniais ir savo išmanymu, įgūdžiu. 

   Kūrėjo Dvasia yra jėga, kurianti, duodanti gyvybės ir leidžianti žmogui atlikti jam patikėtą misiją. Dėl to susiderinti ir veikti su šia Visko Dvasia žmogui yra būtina. Kadangi Kūrėjas bendrauja su žmogumi Dvasia, atsižvelgdamas į mūsų prigimties būsenas, gyvybinius ritmus ir paprasčiausius fizikos dėsnius, tokiu būdu mūsų protai turėtų būti harmonijoje su Visko mintimi, intencija. Išvada viena- negalime gyventi ne pagal prigimtį. Dvasingumas, dvasinis procesas yra privalomas kiekvienam žmogui, siekiančiam laimingo ir prasmingo gyvenimo. Juk Dvasia yra mūsų gyvenimo pradžia, jėga, esmė ir pats pagrindas ant kurio ir kuria kuriama Visko materiali visata. Gyvenimas dvasioje atskleidžia begalinę ir įvairiopą Dievo išmintį ir natūraliai formuoja mus pagal dievišką išmintį. Ji teikia gyvumą, gaivina ir augina mūsų širdį bei pašventina ir daro Visko kūrybos dalininkais, o kartu ir dieviško gyvenimo dalininkais, mylimais Kūrėjo vaikais.

2022 m. gegužės 10 d., antradienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXIII)

    Sužeistos širdys susitinka su šviesiuoju kunigaikščiu ir jo artumoje pajunta ramybę, liūdesys ir neramumai išsisklaido. Tada kartais geriau tiesiog patylėti ir pasidžiaugti buvimu, tiesiog pajusti, pasiklausyti, pastebėti. Meilė leidžia pastebėti nepastebima. Kartais patelės atrodo kaip patekusios į tyros dieviškos meilės liepsną, bet net tada jis nesijaučia būdamas tarp patelių šoumenu, sex bomba ir pan. Jis pasijaučia dvasiniu pleibojumi. Taip, jis- jų dvasinis pleibojus. 

   Kiekvieną dieną jam ateina mintys apie laikinumą, pažeidžiamumą, prasmingumą ir mirtingumą. Vis labiau jis pasaulį mato per savo mirtingumo prizmę. Juk mirties neapgausi ir savo mirties valandos nežinai. Patekus į tamsų būsenų ruožą, velnio lašai mažai gali pagerinti psichinę būseną. Akivaizdu, liko tik įprotis, bėgimas ir įsitikinimas, kad velnio lašai suteikia atsipalaidavimą ir gerą nuotaiką. Tiesą pasakius, jis jau gerai supranta, jog šis įsitikinimas yra klaidingas ir neatitinka realybės. Taip, anksčiau velnio lašai, kai užvaldydavo tamsios savidekstrukcinės jėgos ir pasidarydavo liūdna bei negera, jie pagerindavo būseną, bet dabar – nedaug. Nors jis dar nėra savo būsenų meistras, tačiau jis susikuria vidutiniškai geresnes būsenas, negu jam suteikia velnio lašai. Dabar velnio lašai, kaip ir anksčiau, slopina sąmonę ir blogina proto darbą, bet išties gerų būsenų nesuteikia. Po išgėrimo aplanko beprasmybės ir nusivylimo buvusia būsena nuotaikos. Tie, kurie geria dėl paprasčiausio atsipalaidavimo ar įvairių stresų [ne dėl išties rimtų bėdų, problemų ir pan.], tai atradus atsipalaidavimo ir raminančius pratimus arba užsiėmimus, potraukis, poreikis velnio lašams natūraliai pranyksta. Šviesiojo kunigaikščio atvejis- ne toks. 

   Pasakos XXXII dalis; http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2022/01/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html