2022 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

Atidžiai klausydami galime daug išmokti

‘‘Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti‘‘- graikų rašytojas,filosofas, istorikas Plutarchas [46 m.- 126m.] 

   Nuo to, ar mokate naudotis ausimis, priklauso, ką ir kiek išmokstame gyvenime. Todėl būtina rinktis, ką klausote. Nesileiskite į tuščius ir nereikalingus pokalbius ar kompanijas, kur niekas nieko protingo nepasako ir niekas nieko iš tiesų neklauso. Žinoma, ne visada galima rinktis pašnekovus, nes yra darbas, aplinka, įsipareigojimai ir pan., bet kiek galima reikia stengtis nesivelti į tuščius, neprasmingus, nenaudingus ir nereikalingus pokalbius. 

   Turbūt teko girdėti filosofų pasakymą, kad ‘‘neišmanėliai kalba, bailiai tyli, o išmintingieji klauso‘‘. Galbūt šis pasakymas nėra tiksliai apibendrintas, bet jame tiesos yra. Mano nuomone, išminčius, kada reikia- protingai kalba, kada reikia- giliai tyli, ir kada reikia- atidžiai klauso. Be abejonės, jei negebėsi deramai klausytis- nebūsi išminčiumi. Taigi klausymas yra nepaprastai svarbus dalykas kiekvieno gyvenime. Verta pastebėti, kad kuo daugiau klausomės ir sužinome, tuo daugiau informacijos, išminties turime bei daugiau atsiranda ar pastebime galimybių realizuoti Dievo duotus sugebėjimus, kurių turime kiekvienas. 

   Pokalbiai, apsikeitimai idėjomis, sumanymais bendraujant gali būti vienas maloniausių ir vertingiausių dalykų žmogaus gyvenime, jeigu abu pašnekovai moka ne tik kalbėti, bet ir atitinkamai išklausyti vienas kitą, skirti deramai dėmesio judviejų pokalbiui. Visais atvejais, klausymas naudingas ir reikalingas ne tik kitam [dėl paguodos, supratimo ir t.t.] ar siekio įtikti kitam ir pan., bet taip pat ir pačiam klausančiam. Mokėti klausyti, išklausyti yra labai naudingas klausančiam. Šis gebėjimas leidžia daug geriau pažinti, suprasti žmones, sužinoti daugiau informacijos, geriau orientuotis aplinkoje, pasimokyti iš kitų patirties, žinių, sėkmių ir nesėkmių. Dėl ko santykiai su žmonėmis ir aplinka bus daug geriau suprantami, prognozuojami, o to pasekoje jūs daug rečiau būsite kažkieno nuviltas, apgautas, išduotas. 

   Egzistuoja du klausymo tipai: aktyvus ir pasyvus. Visi mes esame įvaldę ir dažniausiai naudojame pasyvų tipą. Jis reikalauja iš mūsų mažiau dėmesio ir energijos, todėl dažnai būna mums patogus. Pavyzdžiui, mes apsimetame, kad klausomės, nors mūsų mintys sukasi apie vakar matytą filmą. Kartais pokalbyje esame iš dalies ir to pakanka. O aktyvus, dalyvaujantis pokalbis reiškia sutelkti dėmesį į pašnekovą ir jo kalbą. Būdami aktyvūs klausytojai turime sukaupti dėmesį į tai, ką mums kalba. Šiuo atveju reikia norėti klausytis, o tam būtina teigiama psichologinė nuostata. Dėl to kartais prireikia sugebėti atsisakyti išankstinio nusistatymo kito atžvilgiu, nes neretai kažkieno nuomonė atmetama ne todėl, kad ji klaidinga, o todėl, jog ją sako žmogus, dėl kurių nors priežasčių antipatiškas. Kartais trukdo klausytis pagarbos pašnekovui ir jo nuomonei trūkumas. Visgi pagarba pašnekovui kertinis dalykas sėkmingam pokalbiui, bendravimui. Pagarbą pašnekovui sudaro pagarba jo asmeniui, svarstomam klausimui, jo nuomonei, net ir tuo atveju, kai argumentai yra nepakankami ar nepriimtini. Žmonės dažniau naudoja pasyvų klausymąsi, nes jis ne tik patogus, bet ir turi privalumų. Pavyzdžiui, gali tikti nemaloniuose, tačiau neišvengiamuose pokalbiuose ar kompanijose. Bet be mokėjimo įvairiuose bendravimuose aktyviai klausytis jums bus sunku būti geru pašnekovu ir populiariu, pageidaujamu žmonėse. Dėl to jums reikia būti įvaldžiusiems ne tik pasyvų, bet ir aktyvų klausymą. O kuo dažniau klausomės kitų, tuo labiau laviname klausymo sugebėjimą. Visgi neverta persistengti ir leisti piktnaudžiauti žmonėms jūsų klausymu. Pavyzdžiui, ‘‘tyliu‘‘ klausymu gali piktnaudžiauti pernelyg kalbūs, trokštantys dėmesio, paguodos ir t.t. Jei tokie pokalbiai tušti, nevertingi arba nevedantys į pokalbio tikslą, geriau gražiai nutraukti pokalbį. Vienas iš būdų nutraukti tuščią, nereikalingą ar jau keletą kartų girdėtą kalbą- neberodyti jokios reakcijos. Jums visiškai nereikia gaišti savo brangaus laiko ir būti visų ir visko išklausytoju. Išmintis reikalinga ir kito žmogaus išklausyme... 

 ‘‘Niekas taip nemiela bendraujant su žmonėmis, kaip dėmesio stoka‘‘- prancūzų rašytojas, filosofas Onorė de Balzakas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą