Kreivų veidrodžių karalystėje vyrauja pardavimo ir išdavystės nuotaikos. Joje viskas parduodama, norima net pačius dieninius gyvūnus parduoti. Čia pelningai galima nusipirkti ne tik turtą ir įvairius aktyvus, bet ir vergišką darbo jėgą. Tiesa, bendrą dieninių gyvūnų vertę mažina tai, kad karalystės visuomenėje yra labai jau daug senų, ligotų ir invalidų. Vaikų mažai, bet jie vertės nemažina, nes tai- būsimi darbo vergai.
Šviesiojo kunigaikščio pakelyje liepsnoja nesuskaičiuojama daugybė meilės fakelų. Jo veidas Jai šypsosi. Supratimas be žodžių. Gerai, jog nėra žodžių, nes lieka abejonė dėl supratimo. Taip lengviau… Toliau gerokai vyresnė inicijuoja labai žaismingą meilės žvilgsnių žaidimą. Gal aistros jau ir nėra daug, tačiau noro ir aktyvumo- pakankamai. Visgi svarbu suprasti akimirkos reikšmę ir neišsibarstyti. Toliau kelyje jis pastebi pasiruošusią Ją. Kiekvieno susitikimo metu gali užsimegzti ilgalaikis ryšys. Nekantriai laukiu šviesiojo kunigaikščio pakalbinimo ir bandau pirma, gudriai neverbaliai jį kalbinti. Tikiuosi labai daug, bet lieku nusivylusi. Nusivylusi netobulu savo gyvenimo paveikslu…
Šiaip karalystėje buvo šalta, bet rūkas sklaidosi ir darosi aiškiau. Svarbu šioje melo karalystėje ne tik teisingai protauti, puikiai analizuoti, intuityviai pajusti tiesą, bet ir informaciją sužinoti tiesiogiai, iš pirmų lūpų. Kaip pvz., tiesiogiai iš šviesiojo kunigaikščio.
Pasakos XXXXIV dalis: https://mindaugaspliauga.blogspot.com/2024/12/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html
