Dabartinėmis susirūpinimą keliančiomis aplinkybėmis, kai viskas atrodo trapu ir netikra, o Vyriausybės valdomos tamsių jėgų, dieninius gyvūnus slegia tamsios mintys ir nusivylimo jausmas. Prieš blogio galią, kuri čiuptuvais apglėbusi grasina mirtiname glėbyje uždusinti pačią visuomenės sąrangą, dieniniai gyvūnai jaučiasi bejėgiai. Matosi, kad jiems reikia Dievo pagalbos, nes jie yra apimti pavydo, pykčio ir įvairių nuodėmių. O tokioje sielos būsenoje ir mąstyme atrasti šviesų ir saugų kelią į šviesią ir laimingą ateitį, iš šalies atrodo kaip iliuzija. Visų pirma, jiems reikia atrasti kuo galima pasitikėti.
Didžioji tamsiųjų jėgų galia visada buvo ten, kur ji buvo nematoma ir niekas apie ją nekalbėjo. Taip jau yra šiame pasaulyje, kad kuo didesnė yra galia, tuo tyliau ir mažiau matomai ji veikia. Tamsiųjų jėgų įtaka tiesiog vyko, nepaisant šviesiojo kunigaikščio pasipriešinimo ir rodymo į tą jėgą. Pokytis į šviesiąją pusę galimas tik tada, kai tamsiosios jėgos įtaka yra išviešinama ir apšviečiama. Tikrai didžiai jėgai nereikia į save atkreipti dėmesį- ji tiesiog valdo ir daro įtaką. Šiaip Visatoje aukščiausias ir galingiausias jėgos laipsnis- Šventoji Dvasia. Ji visą Visatą kuria, griauna, dėlioja, sukioja, valdo ir niekas Jos nemato, nejaučia ir net nežino apie Ją. Tiesa, mato, žino ir jaučia tik išrinktieji arba pasiekę dvasines aukštumas dieniniai gyvūnai.
Šaltas, racionalus protas meilės ugnyje.
Kai pastebi šviesųjį kunigaikštį, Ji atsargiai, nerodydama pastangų, priartėja. Ir štai žaismingas žvilgsnių žaidimas. Tas jo žvilgsnis neapleidžia manęs iš akiračio, panardina meilės erdvėje. Kur jaučiuosi kaip namuose. O, siaube! Nenoriu prarasti jo dėmesio, nes jis yra mano gerasis gyvenimas! Deja, jis dažnai atiduoda meilę nieko nesitikėdamas atgal…
Štai kita alkstanti meilės siela nori jį pagauti ant savo kabliuko ir tokiu būdu jį valdyti. Ji ieško (įprastai jau būna prisigalvojusios) silpnos vietos jame, už kurios galėtų užsikabinti. Ji meilės poreikį painioja su meile. Bet jis jaučiasi ramus, tvirtas ir stiprus, dėl ko Jos kabliukas neturi galimybių užsikabinti…
Jo netikėto Artumo apakinta, Ji trokšta būti atpažinta ir pamilta. Ieškau jo pėdų priekyje, kurios išves mane iš klystkelių, kur mane nuvedė piktadariai bei mano puikybė ir nuodėmės. Kai viskas, atrodo, panyra sutemose, mano dažni prisiminimai, kad čia vėl jis dėl manęs, leidžia pasijusti ne vienišai, o saugomai ir mylimai…
Pasakos XXXXVI dalis:TOTAS: Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXXXVI)
