„Nevargink savęs viso gyvenimo apmąstymais. Negalvok apie
tai, kiek ir kokių negandų tau tikriausiai teks patirti, bet kiekvienai iš jų
ištikus klausk savęs: „Kas čia nepakeliama ir neįveikiama?“ Gėdysiesi tai
patvirtinti. Toliau prisimink, kad ne praeitis ir ne ateitis slegia tave, bet
visada tik dabartis. O ji taps dar mažesnė, jeigu ją apribosi ja pačia ir
sugėdysi savo sielą, kad ji negali pakelti tokios menkos naštos.“ Imperatorius, filosofas Markas Aurelijus
Stebėdamas žmones
neretai pastebiu nuoskaudų ir pagiežos iškreiptus veidus. Jaučiu šiuose žmonėse
tokį negebėjimą suprasti ir atleisti. Jie skendi toje nemalonioje situacijoje,
subjektyviame sunkių minčių rate. Mano nuomone, čia dažnai didesnė problema yra
dėl objektyvaus situacijos vertinimo, savo netobulumo pripažinimo ir kito
žmogaus supratimo, o ne dėl gebėjimo atleisti.
Nes atleidimas be supratimo, tinkamo negatyvios situacijos suvokimo ir adekvačių
išvadų, padarytas „ant viršaus“ problemos nesprendžia. Dar daugiau- tai savęs apgaudinėjimas, realybės
nepripažinimas, gyvenimo pamokos neišmokimas, ko pasekoje panašios gyvenimiškos
situacijos kartojasi.
Dėl savo
įsivaizdavimų, iškreipiančių lūkesčių ir nusistovėjusių neteisingų nuomonių
apie žmones ar įvykius dažnai nusiviliame ir susierziname. Sukuriame dideles tragedijas. Vietoj to, kad priimtume kaip gyvenimo pamoką
ar Kūrėjo kreipimą į kitą geresnį gyvenimo scenarijų, žmonės palūžta ar padaro
negatyvias, griaunančias gyvenimą išvadas. Pavyzdžiui, aštuoniolikmetė mergina
draugavo su vaikinu ir kurė gyvenimo kartu planus, bet štai atėjus lemiamai
apsisprendimo akimirkai, berniukas pametė ją, nes, pasirodo, turėjo kitą
draugę. Mergina patyrė šoką ir gilų sukrėtimą. Po šio įvykio ji nusprendė daugiau
nepasitikėti vyrais, nes jie nepatikimi, apgavikai ir pan. Kita mergina,
išgyvenusi panašią tragediją, padarė tinkamas išvadas, atleido išdavusiam
berniukui, įvertino savo naivumą , netobulumą, geriau pažino vyrus ir nusprendė ateityje elgtis su vyrais išmintingiau ir pasirinkti realesnes bei
geresnes santykių strategijas. Natūralu, kad nuo šiol minėtų merginų gyvenimo
scenarijai pradės skirtis. Mergina, kuri nepalūžo dėl vaikino išdavystės ir
padarė tinkamas išvadas, ateityje galės kurti geresnius santykius su vyrais ,
turės didesnį vaikinų pasirinkimą bei geriau sugebės pasirinkti sau tinkamą,
reikalingą vyrą. O mergina, padariusi sprendimą, kad visais vyrais negalima
pasitikėti, ateityje santykiuose turės problemų. Ji net ir radusi savo gyvenimo vyrą
nepajėgs šeimoje kurti geros šeimyninės atmosferos, nes santykiai bus
persmelkti įtarinėjimu, baime prarasti ir pan. Gerai, jei pasiseks rasti vyrą, gebantį
suprasti ją ir padėti spręsti psichologines moters problemas. Dažniausiai vyrai
reaguoja (kaip, beje, atvirkščiai ir moterys vyrų atžvilgiu) pagal stereotipines
asmenines, kultūrines, visuomenines nuomones bei savo patirtį ir jos
suformuotas nuostatas. Kad ir kaip ten bebūtų, reikia suprasti, jog kitam
žmogui nemažiau sunku suprasti kito problemas, kai pats nelaimėlis nepakankamai
adekvačiai supranta, kas su juo darosi. Taigi, panašios gyvenimiškos situacijos
šiai merginai neišvengiamai kartosis ir ji vis sulauks , ko sąmoningai ar pasąmoningai bijosi
ir vengia, to pasekoje aštuoniolikametės išgyventa trauma virs viso gyvenimo
problema, kurianti negatyvias gyvenimiškas situacijas. Tuo tarpu mergina,
pasidariusi tinkamas, realybę atspindinčias išvadas, išsigydžiusi dvasines
žaizdas, gebės kurti gerus santykius sutikusi savo gyvenimo vyrą, susilauks
vaikų ir kokių 40 metų matys prieš 22
metus nutikusią tragediją jau kitomis akimis ir džiaugsis, kad tuomet paliko ją
vaikinukas ir nesumetė su juo skudurų. Noriu atkreipti dėmesį, jog ši moteris
nevertins to įvykio, kaip kažko tragiško. Jai tai bus gera linkme pastūmėjęs įvykis,
kuris apsaugojo nuo neteisingų sprendimų.
Taigi, dažnai tik
tuo metu mums atrodo, kad tai gyvenimo tragedija, sužlugdžiusi mūsų gyvenimą
dėl kurios kartais net nesinori gyventi , bet ilgainiui šis nepaprastai skaudus
išgyvenimas gali virsti naudinga pamoka, žmogų pasukanti geresne gyvenimo
kryptimi. Reikia pažymėti, kad iš pačių pamatų susvyravę ar žlugę ankstesni
įsitikinimai, susidarytos nuomonės, nuostatos ir suplanuoti gyvenimo scenarijai
nėra gyvenimo nelaimė. Nėra tokios
klaidos ar nesekmės, kurioje nebūtų augimo elementų. Reikia rasti pozityvią nesėkmės
prasmę. Be to, neverta laukti, kad aplinkiniai atitiktų idealus, kai mums
patiems kartais sunku net priartėti prie išsikeltų idealų. Todėl turėtume būti
atlaidesni, sugebantys atleisti. Tai labai svarbu. Žmonės tiesiog yra. Jie yra, kaip yra, gyvena kaip gyvena. Jūs
galite juos vadinti draugais, priešais, širdelėmis, kvailiais, protingais ir
pan., bet su visais reikia elgtis protingai ir adekvačiai. Nedarykite skubotų
išvadų, neribokite savo mąstymo, nedarykite jo primityviu, įspraustu į rėmus ir
šablonus. Supraskime, kad visą savo gyvenimą mes vystomės, mokomės, augame, kad
nuolat keičiasi pasaulio ir žmogaus suvokimas. Pavyzdžiui, tas pats įvykis
keturiasdešimtmečiui gali atrodyti visiškai kitaip negu dvidešimtmečiui. Dėl to
atlaidesni turime būti ne tik kitiems, bet ir sau. Kai mes barame save už
kokias tai klaidas, padarytas prieš daugelį metų, turėtume suprasti, kad tas
sąmoningumo lygis, kuris buvo tada yra ne tas pats, kuris yra šiandiena. Todėl
tuometiniame savo lygyje darėme taip pagal tuometį supratimą ir sąlygas.
Svarbiausia šioje situacijoje, ar aš padariau teisingas išvadas, priėmiau
realybę, išsklaidžiau naivumą ir pradėjau aiškiau, protingiau mąstyti ir
elgtis. Kitais žodžiais, išmokau pamoką ir daugiau nekartoju gyvenime panašių
klaidų. Tada traumuojantys įvykiai nebebus tokie skaudūs, kai juose pamatysime
pozityvumo ir augimo galimybių.
Išmintinga nepalūžti ištikus nelaimei. Gyvenimas nestovi vietoje ir jis
dovanoja naujas galimybes. Jei gyvensime
nuolat apmąstydami nuoskaudas, skriaudas, įžeidimus, kažkieno padarytą
neteisybę negalėsime atrasti naujų galimybių. Pavyzdžiui, du vyrai dirbo mėgstamus
ir prestižinius darbus, bet juos dėl neteisingų priežasčių atleido. Vienas dėl
skriaudos ir patirtos neteisybės pradėjo gerti. Jam viskas gyvenime nusidažė
tamsiomis spalvomis, to pasekoje jis tapo nepajėgus susirasti net rimtesnio
darbo. Kitas išgyvenęs skriaudą ir padaręs tinkamas išvadas pradėjo ieškoti
naujo darbo. Ištaisęs savo klaidas ir pasimokęs iš patirtos neteisybės sugebėjo
įsitaisyti į dar geresnę darbo vietą ir puikiai jaustis. Dėl to neverta nuolat
apraudoti nesėkmes ir skriaudas bei žiūrėti į praeitį, o verčiau imkite tobulinti
dvasinį ar pasaulietinį gyvenimą. Grįžkite į gyvenimą ir toliau kurkite savo gražią ateitį.
Nepraleiskite savo šanso!
„Labai daug žmonių bando važiuoti į ateitį įsmeigę akis į
užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Jeigu taip elgsitės, žlugsite. Užuot dairęsi
atgal, pagalvokite, ką galite nuveikti dabar, kad aplinkybės pasikeistų.“ garsus
šių dienų motyvatorius, verslininkas, sėkmės treneris Anthony Robbins
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą