Kariuomenėje- vyrijos elitas

“Esminis skirtumas tarp vidutinio žmogaus ir kovotojo yra tas, kad kovotojas viską pasitinka kaip iššūkį, o vidutinis žmogus kaip palaiminimą arba prakeiksmą. Kovotojai laimi pergales ne daužydami galvas į sienas, bet jas įveikdami.”    Don Miguel Ruz  “Toltekų išmintis”

  Lapkričio 23 dieną Lietuvos kariuomenė švenčia atkūrimo šimtmetį. Tačiau jos istorija yra gerokai senesnė. Lietuvos kariuomenės istorija yra neatsiejama nuo valstybės istorijos . Kariuomenė padėjo sukurti XIII amžiuje valstybę ir atkurti XX amžiaus pradžioje Lietuvos Respubliką. Mums kariuomenė visada buvo tokia svarbi, jog neperdėtai galima pasakyti, kad be jos nebūtų Lietuvos valstybės ir gal net lietuvių tautos. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybė savo gyvenimo pirmuosius šimtmečius buvo karinė valstybe. Stipri kariuomenė padėjo susikurti  stipriai valstybei. Vėliau smunkant galingai LDK valstybei, silpnėjo ir jos karinės pajėgos. XVIII amžiaus pabaigoje silpna kariuomenė nepajėgė apginti silpnos valstybės. Šalis buvo okupuota. Bet  1918 m. vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, būtent, kariuomenė apgynė šalį nuo priešų. Taigi, kariuomenės reikšmė mūsų tautai ir valstybei yra ypatingai svarbi.

   Gal pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė vaidino menkesnį vaidmenį, tačiau atkūrusi šauktinių kariuomenę, jos įtaka visuomenei smarkiai išaugo. Visais laikais ir visuose kraštuose kariuomenė būdavo  ne tik krašto gynėja, bet ir visuomenės bei  vyrijos elitas. Niekada jos vaidmuo nebuvo tik karinis. Todėl džiugu, kad Lietuvos kariuomenė nevengia atsiverti visuomenei ir dažnai rengia ar dalyvauja šalies renginiuose. Gal trūksta naujesnės technikos ir aprūpinimo, bet karių dvasia atrodo neblogai. Natūralu, jog kariuomenėje jaučiamos ne visai geros iš visuomenės ateinančios propagandinės įtakos, nes ji – visuomenės dalis, bet kariuomenė tam ir yra kariuomenė, kad ji turi sugebėti atsispirti tam ir skleisti į visuomenę savo gerąją įtaką. Tas bandoma daryti.

   Malonu matyti daug jaunimo kariuomenės renginiuose. Tai ne tik gražu, bet ir naudinga. Juk kario kelias- tai ne agresijos ir žudymo kelias. Karys, kuris mėgaujasi žudymu ir priešininko žeminimu, nėra karys. Ginklas panaudojamas pagal paskirtį tik tada, kada išties būtina. Tikras karys niekada be reikalo nesišvaisto ginklu, nesidžiaugia jį panaudojęs, o, esant reikalui,  jį panaudojęs-  iškart deda ginklą į tam skirtą vietą. Mes galime daug pasimokyti iš karo meno ir kario kelio. Nuo senovės vyrijos elitas gerbė karį ir ėjo kario keliu.

   Nuoširdžiai sveikinu karius, karininkus ir visą karinį personalą su kariuomenės diena! Linkiu daug stiprybės, drąsos, dvasinės jėgos, atsakingai einant tikro kario keliu.