Žmogaus trapumo išgyvenimas yra palanki terpė prasmės paieškoms ir atradimams

‘’Pagalvok apie visa ko esmę, kurios tu esi tik mažytė dalelė, ir apie visą amžinybę, kurios tik trumputė ir mažytė atkarpa tau skirta, ir apie likimą, kurio maža dalelė yra tavo lemtis.’’   Romos imperatorius, filosofas Markas Aurelijus ( ištrauka iš  ‘’Sau pačiam’’)

   Šiomis dienomis visi patiriame daug netikrumo ir išaugusio nesaugumo jausmo, kas labai slegia mus. Koronavirusas mus užklupo nepasirengusius. Susiduriame ne tik su fiziniu nesaugumu (rizika susirgti ir mirti), tačiau ir psichologiniu nesaugumu (galimybę numatyti, strateguoti, kontroliuoti). Tokiu metu sunku pabėgti nuo akivaizdaus fakto- žmogaus fizinė egzistencija yra labai trapi. Šiaip žmonės visiškai nenori galvoti apie mirtį, o dabar, kai viešoji erdvė ir visa aplinka kalba apie mirtiną grėsmę, mes verčiami pajusti mirties alsavimą. Tarsi kažkas liepia sustoti, apmąstyti žmogaus egzistencijos trapumą. Juk šiuo metu žmogaus pažeidžiamumas taip išryškėjęs... Tai primena, kad esame tik maža, pažeidžiama šios didelės Visatos dalelė, kuri atsiranda akimirkai ir  užgęsta...

   Dažnas gyvenime neleidžia sau sustoti. Šiuolaikinis pasaulis yra karštligiškame tempe. Šiuolaikinis žmogus yra nuolatiniame strese. Kad nerimo apimtas žmogus nesugniužtų, jis turi nuolat veikti ar bėgti nuo vieno įspūdžio prie kito. Mūsų smegenys taip sukurtos, jog pastoviai reikalauja įspūdžių, ir pageidautina naujų, dėl to labai sunku išlikti neveikliam ir be medijų ir virtualaus pasaulio nepatiriant nuobodulio kančios. Dabar iš visur ateina informaciją apie pavojingą virusą. Nuo jo niekur nepabėgsi! Tiesiog viskas aplink stingsta.  Anksčiau buvo daug kalbama, kad žmonijai reikia sulėtinti gamybos ir vartojimo tempą ir išmokti suprasti bei apmąstyti gamtos pasaulį, daugiau dėmesio skirti dvasingumui ir taip sukurti tikrąjį ryšį su mus supančia aplinka. Galima pastebėti, kad žmonijos įvykiai ir vystymosi dinamika turi panašių siužetų, kurie atsekami pasaulio tautų pasakose, mituose, legendose. Tik realiame žmonių gyvenime nėra taip aišku ir vienareikšmiška, kur yra šviesios, gerosios jėgos ir veikėjai, o kur yra tamsios, blogosios jėgos ir joms tarnaujantys veikėjai. Nėra tokio vien juodai balto paveikslo.

   Gamta, viruso pagalba, sustabdė žmoniją: Pasaulio Vyriausybės uždaro sienas, viena po kitos skelbia karantiną ir reikalauja neišeiti iš namų. Taip mes, galima sakyti, kviečiami permąstyti savo gyvenimą, jo trapumą ir prasmę. Tačiau neverta nuolat, be perstojo, baimintis dėl  COVID-19  viruso grėsmės. Efektyviau sutelkti dėmesį į tas gyvenimo sritis, kurioms atsirado laiko ar tapo aktualios, į kurias galime nukreipti savo veiklumą, kūrybiškumą ir meilę. Kartu turite išmokti veikti aplinkoje, kuri yra labiau priešiška nei palanki. Todėl jaudinkitės ne apie tai, kas gali nutikti ar nenutikti su jumis, bet apie tai, ką mes galvojame ir kaip mes elgiamės būtent dabar, šiuo metu. Tokiu būdu bus galima lengviau išgyventi neveiklumą, baimę užsikrėsti virusu, susigrąžinti bent kažkokį apibrėžtumą savo kasdienybėje. Surinkite visus faktus apie nerimą keliantį dalyką. Jeigu žmogus pašvenčia savo laiką faktams rinkti ir renka juos visiškai bešališkai ir objektyviai, tai jo nerimą paprasčiausiai nustelbia žinios. Žinoma, mes galime turėti visus faktus, bet iš to gali visiškai nieko neišeiti, jei mes juos neišanalizuosime, neįsisąmoninsime ir nepadarysime objektyviais faktais paremto sprendimo. Dėl to psichologijos mokslo literatūroje rašoma, kad 90 proc. nerimo gali būti įveikta, kai atlikti šie veiksmai:

1.       Tiksliai aprašyta žmogų jaudinanti situacija ir faktai;

2.       Surašyti veiksmai, kurių galima būtų imtis;

3.       Priimtas sprendimas;

4.       Tuoj pat sprendimas vykdomas;

   Šioje baimės užsikrėsti virusu ir neužtikrintumo atmosferoje, manau, daugeliui gali būti tinkamas šis metodas. Nes šis metodas padeda užkirsti kelią įvairioms nepagrįstoms spėlionėms, kurios skatina kurti siaubingiausias ir visiškai nerealias, toli nuo tikrovės atitrūkusias ateities versijas. Kurios sukelia dar didesnį nesaugumą ir, to pasekoje, dar siaubingesnę baimę. Be to, atlikus anksčiau minėtus veiksmus paklauskite savęs; ‘’ Kokia yra tikimybė, jog tai, dėl ko jūs nerimaujate, tikrai gali jums įvykti?’’

   ‘’Žmogus tiesiai sugriūtų, jeigu jis nebūtų palaikomas prado, kuris prieš visus kūno ir vidaus gyvenimo trukdymus ir ardymus nuolatai atitaiso pasvirusią lygneša. Jų pakitimams žmoniškos asmenybės turi vis išvien naujai prisitaikinti’’   lietuvių filosofas Vydūnas

   Sveikinu visus su šv.Velykomis ir linkiu Jums, brangūs skaitytojai, sveikatos!