Trūksta gerų vadovų sveikatos apsaugos sistemoje

   Nors Lietuvos atsakas į Koronaviruso pandemiją pagal žiniasklaidą ir valdžios atstovus pakankamai geras, tačiau tikrovė, sklaidantis baimės ir gąsdinimo miglai, neatrodo gerai. Taip, valdžia laiku ir ryžtingai priėmė varžančius ir draudžiančius sprendimus. Neblogas ministro A.Verygos darbas su žiniasklaida ir visuomene dėl žmonių informavimo apie padėtį ir priimtus sprendimus. Valdžios psichologinis darbas su visuomene pandemijos pradžioje taip pat buvo pakankamai geras. Opozicija taipogi nepolitikavo, kur nereikia. Regimybė buvo sukurta visuomenei, jog su virusu tvarkomės geriau negu dauguma kitų valstybių ir su tuo iš dalies galima sutikti (statistika tą įrodo). Pradžia atrodė gerai, bet didelės problemos kyla priimtų sprendimų įgyvendinimo ir konkrečiuose, realiuose gydymo įstaigų darbuose.

   Tenka konstatuoti, sveikatos apsaugos sektoriuje reali situacija yra tragiška, nes žmonės negauna visų reikiamų medicininių paslaugų, įstaigos, geriausiu atveju,  dirba maža apimtimi. Pažymėtina, kad jau gegužės mėnesio antroji pusė, o gydymo įstaigos nesugeba atnaujinti daugelį medicininių paslaugų. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, ‘’gydymo įstaigoms pasiruošti reikia laiko’’. Tas rodo, jog ligoninėse ir poliklinikose itin blogai tvarkomasi. Juk tvarkas, kaip susidėlioti infekcijų kontrolės prasme ir organizuoti gydymo įstaigų darbą pandemijos metu, buvo galima iki karantino paskelbimo, vėliausiai- per visą kovo mėnesį. Akivaizdžiai prastas daugelio ligoninių ir poliklinikų vadovų darbas. Ministerija ne tik deramai nevaldo šių įstaigų vadovų, bet ir neturi efektyvaus strateginio valdymo bei pakankamos paramos iš aukštesnės valdžios, o savivaldybių valdžios kartais net nepaiso ministerijos. Tenka pastebėti, kad sunkiausias krizės laikotarpis dar neprasidėjo, o sveikatos apsauga jau dabar - visiškoje betvarkėje. Manau, būtina imtis ryžtingų veiksmų ir strateginio, efektyvaus, aiškaus krizės valdymo.

   Dabartinė krizė gydymo įstaigose rodo, kad beveik neturime tinkamų, talentingų, gebančių organizuoti ir priimti gerus sprendimus krizės sąlygomis vadovų. Buvusi praktika, kai gydymo įstaigose vadovais tampa medikų klanų, turintieji galingus užtarėjus ar reikalingi korupcinėse schemose, patyrė visišką fiasko. Suprantu, kad paliečiu didelius interesus ir galingas jėgas, bet viešai kažkam tą būtina pasakyti. Visgi apeliuoju į medikų bendruomenės lyderius ir valdžios sąmoningumą ir geranoriškumą. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog neramumai – tik laiko klausimas, jeigu situacija nesikeis iš esmės. Kviečiu jus neginti nesusitvarkančių su savo pareigomis vadovų, o vietoje jų paskirti gebančias imtis telkiančios lyderystės, vadybai tinkamas ir talentingas asmenybes.

   Suprantu medikus, kurių absoliuti dauguma yra geri žmonės. Jie taipogi kenčia dėl taip prastai organizuojamo darbo ir chaoso gydymo įstaigose. Suprantu pacientus, kurie negauna svarbių medicininių paslaugų. Padėtį blogina tai, jog vis labiau supriešinami pacientai su eiliniais medikais. Nesunku nuspėti, jei situacija toliau blogės, žmonės į medikus gali pradėti žiūrėti kaip į velnius. Be abejo, tamsių jėgų veikimo gydymo įstaigose yra, bet tai daugiau atskiri atvejai ar slaptų draugijų bandymai įgyvendinti savo piktus kėslus. Tačiau kalbėti apie visus medikus kaip tamsių jėgų atstovus, blogiečius, kurie vykdo žmonių genocidą, jokiu būdu negalima, nes tai- visiška netiesa.

   Taip pat privalome pagerinti gydymo įstaigose priėmimo skyrių darbą. Jau iki karantino paskelbimo skubi medicinos pagalba turėjo didelių problemų. Pavyzdžiui, priėmimo skyriuje teko prašinėti registratūros ir slaugytojos, kad kas nors prieitų prie artimojo, kuriam reikėjo skubios medicinines pagalbos. Vėliau ieškojau gydytojo, kad ateitų pas ligonį. Ten beveik visi - neskubantys, abejingi ir  užsiėmę. Vaizdas pasirodė labai prastas ir bejėgiškas, tačiau pakalbėjęs su kitais ligoniais ir juos atlydėjusiais, jie man pavydžiai pabrėžė, jog jei priėmimo skyriuose gydytojas prie ligonio prieina per dvi valandas, tai yra labai gerai ir retas to sulaukia. Buvau šokiruotas! Visi žinome, kad žmonėms patyrusiems insultus, infarktus, apsinuodijimus ir pan. reikalinga itin skubi medicininė pagalba, tačiau jie itin sunkios būklės pagalbos priversti laukti labai ilgai… Nesinori net pagalvoti kaip dirbama karantino sąlygomis…  Šioje srityje akivaizdžios gydymo įstaigų prioritetų, finansavimo, vadybos, personalo trūkumo, darbo organizavimo ir tinkamo nusiteikimo darbui problemos. Nesuprantu, kaip galima taip apleisti šią itin svarbią medicininės paslaugos teikimą!

   Šiuo metu aplinkybės mus verčia daryti nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo nematytų pertvarkų. Labai svarbus yra visų solidarumas ir bendros pastangos, todėl siauri interesai privalo būti nustumti į šalį. Viliuosi medikų elitas ir valdžia turės ryžto būtinoms pertvarkoms ir įves bent kažkokią normalią tvarką.