Koronaviruso nugalėjimui reikia solidarių ir bendrų valstybių pastangų

    Nors daugelis pasaulio valstybių laipsniškai išeina iš karantino rėžimo ir bando prikelti ekonomiką iš dirbtinės komos, tačiau padėtis neatrodo, jog turi tendencijų gerėti. Šiuo metu daugėja kritinėse situacijose atsidūrusių žmonių skaičius, besidarbuojančių įvairiuose pasaulio ūkio sektoriuose. Esamą padėtį labai sunkina tai, kad Koronaviruso pandemijos pradžia gana tiksliai sutapo su pasaulinės ekonomikos latentine krizės pradžia. Dėl ko ši krizė bus daug stipresnė negu 2008 m. buvusi ekonominė krizė. Auganti geopolitinė įtampa ir kitos susikaupusios aštrios pasaulinės problemos gali dar labiau pakenkti esamai padėčiai. Kai šalims kaip niekada reikia bendrų pastangų ir pagalbos viena kitai, solidarumas baigiasi ties valstybių sienomis. Nėra ne tik mechanizmo, kaip tokiais atvejais veikiama kartu, bet ir trūksta valdžioms platesnio, ilgalaikio strateginio požiūrio į esamą situaciją. Visgi atsakas į šią krizę privalo būti kaip niekad solidarus, žinoma, tam reikia pasaulio lyderių iniciatyvų, bendradarbiavimo ir lyderystės. Galbūt, tas dabar neatrodo realu, kadangi tendencijos- priešingos, nes pasaulio Vyriausybės tvarkosi su kilusia krize paskirai.

    Pažymėtina, kad Koronaviruso pandemija neturi sienų. Ji keliauja laisvai ir įsigali ten, kur sąlygos virusui plisti yra geriausios. Todėl mažiau išsivysčiusios, skurdesnės šalys yra labiausiai pažeidžiamos viruso ir ekonominės krizės.  Dar daugiau – pasaulio ekonominė krizė bei silpna sveikatos ir socialinė apsauga šias valstybes įstums į apgailėtiną padėtį.  Dėl to išsivysčiusioms šalims su stipria socialine ir sveikatos apsauga bei visai žmonijai nuo to tik blogiau, nes liepsnojantys viruso židiniai niekada neleis mums būti saugiems. Be to, dėl skurdo ir įvairaus nepritekliaus, ekonominės ir socialinės griūties, depresijos, nevilties ir to pasekmėje susilpnėjusios žmonių sveikatos gali atsirasti naujų labai pavojingų ligų ir trukdymų pasaulio ekonomikai atsigauti. Kitaip negu besidžiaugiantieji, jog Koronavirusas užkirto kelią neišvengiamam pasauliniam karui, manau, kad konfliktų gali tik daugėti, o valstybėms trūkstant būtinų resursų išgyvenimui ir valdžioms bandant išlaikyti buvusią padėtį, karo tikimybė gali tik augti. Juk jau dabar galime stebėti kaip tarp Kinijos, Rusijos, Irano ir Vakarų valstybių, Izraelio priešiška propaganda ne mažėja, o tik didėja. Net pandemijos akivaizdoje, kai būtinos bendros pastangos, solidarumas, geopolitiniai interesai ir bevaisis kaltų bei priešų ieškojimas ima viršų. Tiesa, yra ir gražių epizodų, kai geopolitiniai priešininkai padeda vienas kitam medicinos ir kitomis prekėmis kovoje su virusu. Tai nuteikia optimistiškai.

   Manau, kad globalizmas, globalūs žmonių tarpusavio ryšiai bei plati, atsakinga žmonių mąstysena ir didelė valstybių priklausomybė viena nuo kitos neleis atsitikti blogiausiam scenarijui. Anksčiau ar vėliau bus paruoštas tinkamas pasaulinis planas Koronaviruso pandemijai įveikti ir pasaulio ekonomikai atkurti.