Žmogaus pasirinkimai ir veiksmai

  Valstybės dieną pasitinkame Koronaviruso pandemijos ir įsibėgėjančios krizės fone. Prasidėjusi viską apimanti krizė mums aiškiai rodo, jog individo pastangos yra ne vienintelis lemiantis jo gyvenimą veiksnys, nes kiekvienas esame visuomenės, gamtos ir laiko ryšių dalis. Pasakymas, kad tik pats žmogus yra savo likimo kalvis- nėra visiškai tikslus. Žinoma, neabejotina, jog nuo pačio žmogaus didžiąja dalimi priklauso jo gyvenimas, nes jei jis daro gerus pasirinkimus ir veiksmus, jo gyvenimas bus geresnis ir veiklos rezultatai bus geri. Tačiau ne viskas nuo žmogaus priklauso. Nors visuomenė, valstybė, žmonija yra daug didesnės ir galingesnės, todėl savo likimui gali daryti daug didesnę įtaką, bet net ir tai nepadeda pilnai valdyti ateities ir likimo. Manau, geriausia, tokioje trapioje žmogui situacijoje, suprasti, kad esi savo likimo kalvis, kuris stengiasi gyventi pagal Kūrėją, o šio sprendimai, esant reikalui, viską nulemia.

   Žmogus disponuoja ribotais ištekliais, ribota savo gyvenimo trukme, dėl to kiekvienas individas neišvengiamai privalo pasverti visų savo tikslų santykinę svarbą ir rinktis ar teikti pirmenybę vieniems tikslams ir atsisakyti kitų. Kiekvienas pasirinkimas ir kiekvienas veiksmas ar neveikimas turi savo kainą. Ši kaina yra tos neįgytos gerybės, tos nerealizuotos, prarastos galimybės, kurios vietoj padaryto veiksmo, pasirinkimo galėjo būti įgytos ar išlaikytos. Kiekvienas veiksmas ar neveikimas gali būti nuostolingas, jeigu jo imdamasis individas reikiamai neįvertino jo kainos- nepasirinktų ir todėl prarastų alternatyvų vertės. Reikia pažymėti, kad dvasiniai užsiėmimai, laisvalaikis toks pats pasirinkimas ir tokios pat gėrybės kaip ir materialinės. Šiuo požiūriu jos konkuruoja su visomis kitomis gerybėmis ir daiktais. Dvasinis užsiėmimas arba filosofavimas yra ne mažiau ekonominė, darbinė veikla nei darbas įmonėje, nes tai atitraukia žmogaus išteklius [energija, laikas, kartais ir pinigai] į šią sferą. Be to materialinės gerybės gali būti laisvalaikio, dvasinės ramybės, gyvenimo harmonijos ir pan. netektis ir tai – ne tik kita materialinė gerybė, kurią būtų galima įsigyti jos vietoje. Kadangi žmogus nėra tik prisitaikėlis prie aplinkybių ir akivaizdžiai turi pasirinkimo galimybę bei galią daryti įtaką aplinkai, jis savo aplinkybes vertina ir jomis nesitenkina, nes nori ir įsivaizduoja jas galimas geresnes. Siekdamas jas pakeisti įvertina jį supančių daiktų, resursų instrumentinį naudingumą, pasveria alternatyvių pokyčių patrauklumą ir sudaro savąjį naudos ir sąnaudų balansą. Tuo remiantis jis daro savo pasirinkimus ir veiksmus. Be abejo, jis visa tai vertina ir veikia pagal savo žinių, patirties, įsitikinimų, būsenos ir proto lygmenį. Todėl klaidos yra neišvengiamos.

   Analogiškai tas turėtų būti taikoma ir valdžiai. Ji taip pat turi daryti pasirinkimą, įvertintą kaštų ir naudos balansu bei žmonių sveikatos ir visuomenės gerovės prasme, ir priimti sprendimus bei juos įgyvendinti taip ir tokius, kurie atneštų žmonėms ir valstybei mažiausiai žalos, kaštų ir duotų daugiausiai naudos, gerovės ir sveikatos.

   Šventės proga noriu padėkoti Lietuvos gyventojams, kurie labai atsakingai ir disciplinuotai elgėsi Koronoviruso pandemijos atžvilgiu, ir taip prisidėjo prie gana sėkmingo viruso plitimo suvaldymo. Labai malonu pastebėti, kad ne tik pavykę kai kurie valdžios ir jos institucijų veiksmai, retai apgyvendinta teritorija nulėmė iki šiol sėkmę kovoje su virusu, tačiau ir mūsų, Lietuvos žmonių, teisingas, atsargus, apgalvotas elgesys. Žinoma, tautoje yra budulių, bet jų yra kiekvienoje tautoje. Mano nuomone, Lietuvos gyventojai pirmame kovos su COVID-19 etape pasirodė puikiai!

   Tikėkimės, kad didelės negandos ir nelaimės toliau aplenks Lietuvą ir mes gyvensime sėkmingai. Tesaugo mus Dievas!

Su meile 

Mindaugas Pliauga

www.totas.lt