2017 m. rugsėjo 26 d., antradienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXI)

   Iš vienos pusės, dieninių gyvūnų rūšis beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų gyvūnų rūšių: jie taip pat siekė išgyventi, kovojo už savo būvį ir mokinosi išgyventi besikeičiančiose sąlygose, gimdydavo vaikus, rūpinosi jais ir perduodavo visą savo sukauptą palikimą, sugebėjimus ir išmintį būsimai kartai.  Tiksliau pasakius, gyveno, kad paliktų po savęs palikuonis ir toliau gyventų juose kaip DNR dalis ir jos atmintyje. Nes milijardai dieninių gyvūnų gyveno iki dabar ir nežinome absoliučios daugumos jų vardų. Nežinome, ką jie mylėjo, kaip dirbo, kovojo, buvo varguoliai ar turtuoliai. Visi jie išnyko. Rašytiniuose šaltiniuose ir tautų pasakojimuose išliko tik kruopelytė vardų, apie kuriuos mes , daugeliu atveju, labai mažai žinome. Taigi, nesvarbu, ar tu buvai genties vadas ar varguolis- visi išnyko ir nuėjo į užmarštį. Iš kitos pusės, dieniniai gyvūnai turėjo puikų protą ir gebėjo pažinti save. Tai juos labai išskyrė iš kitų gyvūnų rūšių, nes jie galėjo ieškoti Tiesos ir amžinybės.
   Dieninių gyvūnų planetoje vienas paslapčių karalius žaidžia labai suktus ir neįtikėtinai sudėtingus žaidimus. Jo žabangose- daugelis karalysčių. Jo pagalba svarbi norint tapti karalystės karaliumi ar valdove. Jis sugebėjo įtraukti į savo žabangas net galingą liūtą ir visą Didžiosios Vakarų imperijos valdžią. Griausmingai mėgstantis riaumoti liūtas turi daug problemų. Dabar Jis nori įsitvirtinti valdžioje ir pilnai valdyti imperiją, todėl labai daug riaumoja.
   Tamsiųjų jėgų gretose aiškiai matosi susipriešinimas dėl įtakos, valdžios. Vieni jaučia, kad juos propaganda apgaudinėja, nes jų interesų patenkinimas, įtaka, valdžios dalybos neatitinka jų norų. Kreivų veidrodžių karalystėje – politinė sumaištis. Krizė šioje karalystėje dar tik įsibėgėja. Politinis elitas nuosekliai buvo formuojamas vis silpnesnis ir daugiau priklausomas nuo politinio spektaklio lėlininkų. Iš krizės sėkmingai išvesti jie nebus pajėgūs, nes dauguma politinio elito narių neturėjo Kūrėjo apdovanotų savybių valdyti šalį.
   Materialusis šviesiojo kunigaikščio gyvenimas nebuvo labai tragiškas. Duonos turėjo. Aplamai, tai jis jautėsi skolingas dieninių gyvūnų visuomenei, nes jautėsi nepakankamai naudingas, daugiau imantis, negu duodantis visuomenei, kadangi pagal galimybes neįneša viso savo indelio į visuomenes reikalus ir reikmes. Ypatingai jautėsi skolingas dirbančiajam, kuriančiam  visuomenės sluoksniui, kuriuo visada labiausiai žavėjosi.
   Stebėdamas savo vidų ir dieninius gyvūnus , reikia pripažinti, jis pasąmoningai ar automatiškai labiau pastebėdavo pateles. Jos jo žvilgsnį gerokai dažniau patraukdavo. Tai rodo, jog gyvūniniai instinktai vis dar veikia. Blogai tai ar gerai- parodys laikas. Be to, jis pastebėjo dažną patelių galvos nusukimą su gražiu jausmu, turbūt, tai yra gerai, nes taip yra didžiausia galimybė išvengti netyčinio, netikėto, dėl įvairių priežasčių nenorimo meilių kontakto. Pats šviesusis kunigaikštis nesibijojo tų meilių kontakto, kadangi nenorėjo apriboti savęs ir susiaurinti aplinkos realybės. Jis jautė poreikį būti tarp dieninių gyvūnų, stebėti juos ir visą šio pasaulio realybę pilnai. Jam neatrodė, jog jo širdis būtų beviltiškai užšalusi lede. Reikia pažymėti, kad patelių meilė nėra vienpusė, nes tai- meilių kontaktas, širdžių atsiliepimas ir surezonavimas. Tai reiškia, jog kiekvieną kartą  kiekvienai meilei surezonuoja vis kita  jo širdies dalis, o to paprasčiausiai neužtenka vienai patelei užlaikyti jo dėmesį ir užvaldyti visą meilę. Todėl jo širdis tikrai nebuvo nei ledinė nei užšalusi ledinėje aplinkoje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą