Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXVII)

   Šviesusis kunigaikštis iš tolo pamatė, kad labai šilta nepažįstama širdis jį pastebėjo ir sąmoningai pradėjo ruoštis magnetiniam akių kontaktui. Ir štai ne už ilgo gilus, beveik dieviškas meilės kontaktas ir beveik sielų susilietimas, bet tyro susijungimo neįvyksta. Nenuostabu, nes tyro nuoširdumo pritrūksta iš abiejų pusių. Juk patelė iš artimo nuotolio demonstruoja, jog nežino šviesiojo kunigaikščio vardo! Tikrai kreivi veidrodžiai... Tiesa, palyginus mažai dieninių gyvūnų matė šviesųjį kunigaikštį gyvai ar medijose, nes dauguma jį suvokia per suformuotas šališkas faktų interpretacijas ir pagal tai susiformuotą jo įvaizdį bei per sapnus. Dabar tokio pobūdžio magnetiniai akių kontaktai atsitinka vis rečiau, bet pirmo tomo pabaigoje ir antro tomo pradžioje tokie susitikimai buvo dažni. Šiuo metu meilių susitikimai neretai virsta panašūs į gestų ir žvilgsnių meilės šokį. Tuo pačiu atsiranda vis daugiau realybės, nuoširdumo ir kartais net atrodo, jog mylinčios širdys žino šviesiojo kunigaikščio vardą.

   Metų metus tamsiųjų jėgų valdomi patelių klanai, kurie buvo užsislėpę po žavingo meilės minčių sodo projekto šydu, pasimatė visuomenei. Jis visada pastebėdavo tai, kad kai kurių patelių klanų atstovės daugiau arba mažiau niekino šviesųjį kunigaikštį ne tik skleidžiamoje propagandoje, tačiau ir širdyse, nors buvo įkyriai prikibusios prie jo. Jei jis toks nepakankamai geras patinas, kam tiek metų buvote prie jo prikibusios? :). Čia dar ne viskas išaiškėjo. Taip, viešinimo tamsių jėgų ir jų darbų procesas prasidėjo, bet tai dar ne pabaiga, nes ne visi blogiečiai ir jų darbai yra žinomi. Kalbant apie šio projekto valdymą- tai būtina pakalbėti ir apie protingumą. Galima tvirtai pasakyti, kad tarp dieninių gyvūnų yra protingumo skirtumų, tačiau jie visi -rūšies rėmų ribose. Tai reiškia, kad nėra jokių įspūdingų skirtumų ir išskirtinumų, nes kitaip jie nebūtų tos pačios rūšies gyvūnai. Visgi dieninių gyvūnų protas, žinios ir jėga buvo pas alfa patinus. Jie valdė šių gyvūnų bandas.

   Nors nežino kaip galėtų sektis, tačiau viduje jautė, kad galėtų pravesti dieniniams gyvūnams gydančius pokalbius. Žinoma,jis supranta, jog tokia jo veikla būtų religinių fanatikų košmaras, o juk ir taip ant raudonos ribos viskas eina. Jis galingai atakai, šviesiam žygiui neturėjo jėgų- nei fizinių, nei psichinių, nei aplinkybių. Jautėsi tarsi suparalyžiuotas. Jis prašė Kūrėjo suteikti jam jėgų veiklai ir darbams, kai bus tam laikas.

Pasakos XXVI dalis: http://mindaugaspliauga.blogspot.com/2020/04/kreivu-veidrodziu-karalysteje-noras.html