Mums reikalingi įvairūs ir subalansuoti santykiai su tikrove

   Žmogus, gyvendamas pasaulyje, kaupia žinias, patirtį. Atmintis visada dirba, nes ji būtina gyvybės susiformavimui, išgyvenimui ir sėkmingai evoliucijai. Nenuostabu, jog mūsų mąstymo procesą, būsenas ir pasirinkimus dažnai kuria iš praeities atsiminimų automatiškai besiformuojantys minčių srautai, kurie, beveik tokie patys, vis sukasi ir kartojasi. Besikartojantis minčių srautas dažnai užima tiek daug laiko, kad apie ką nors įvairaus ir naujo mažai pamąstome. Mes elgiamės sąmoningai ar dalinai sąmoningai gyvenime, tačiau neretai didžiąją laiko dalį esame nesąmoningume, susitelkę į tą pačią problemą, rūpestį, nerimą, ir mąstymas sukasi nuolat apie tą patį. Tą esame patyrę kiekvienas. Blogiausia, kai negatyvus mąstymas, klaidingas tikrovės supratimas ir nerimo, apmaudo ir kiti negatyvūs jausmai visiškai užvaldo bei atitraukia nuo to, kas vyksta akimirka po akimirkos. Kraštutiniu atveju- žmogus patenka į nelaimingą atsitikimą, susižeidžia, suserga ar prisidaro bėdų, patenka į blogas situacijas, būna apgautas. Žmonės, kurie pastebi tą ir nori ištrūkti iš negatyvaus mąstymo rato ir jo kuriamų nemalonių būsenų, sąmoningai ar nesąmoningai blaškosi, ieško išeities ar paprasčiausiai represuoja, tildo ar bėga nuo besikartojančių minčių rato. Todėl tada esame pastoviame strese, praradę pusiausvyrą ir paskendę neigiamų žodžių sraute.
   Manau, kad kiekvienam privalu atkreipti dėmesį į šį mūsų mąstymo ribotumą. Tik taip galime atrasti daugiau galimybių keisti ir plėsti savo mąstymo ribas, gyventi čia ir dabar, adekvačiai reaguoti į mus supančią aplinką. Nes mes matome gyvenime tik tai, į ką sutelkiame dėmesį. Kaip žinote iš patirties, smegenys užprogramuotos daugiau dėmesio skirti skausmui, pavojui ir įvairiems rūpesčiams. O juk visada yra visko žymiai daugiau negu mes pastebime, bet matome tiek, kur sutelkiame dėmesį! Dėl to, kai pakeičiame ar išplečiame savo požiūrį į aplinką, žmones, daiktus, pasikeičia ir aplinka, daiktai, žmonės, į kuriuos žiūrite.
   Žmonėms, norintiems ištrūkti iš negatyvių minčių rato, varginančios būsenos, dažnu atveju patarčiau sutelkti dėmesį ne į save, bet į aplinkinę tikrovę, nes pernelyg didelis susitelkimas į savo neigiamą būseną, baimės, kaltės, apgailestavimo objektą sukelia kenksmingą individo polinkį užsidaryti savyje, sutelkti visą dėmesį į savo būseną, o tai labai apriboja domėjimąsi aplinkiniu pasauliu. Šiuo atveju reikia visą savo dėmesį nukreipti nuo savo vidinės būsenos, negatyvaus minčių rato į išorę ar kitus objektus. Gali būti ir kiti vidiniai dalykai, tačiau privalo būti malonūs ir nekeliantys streso, o tai labai sunku. Šiaip mūsų „Aš’’ yra būtini įvairūs santykiai su tikrove. Mums būtina pusiausvyra tarp išorinio ir vidinio pasaulio. Kadangi kiekvienam balansas vis kitoks ir unikalus, kiekvienas tą turi susibalansuoti pats.
   Tinkamas ir subalansuotas dėmesio sugrąžinimas į aplinką, šalia esančius žmones, darbą ar kitą veiklą veikia labai teigiamai ir gydančiai. Jei pavyksta į tai pilnai įsitraukti, tai tikrai pagerina būseną ir gyvenimą. Patariu pabandyti ištikus panašiai bėdai. Tikrai veikia!