Smegenys, vadovaudamasis patirtimi ir biologinėmis programomis, kuria lūkesčius apie tai, kas suteiks jums laimės, ir į pasaulį žiūri per šių lūkesčių prizmę. Todėl žmonės ne tik dėl įtampos, rūpesčių, baimių ir pan. arba dėl nežinojimo, neišmanymo nepastebi daugelio svarbių dalykų gyvenime. Smegenys yra labai susitelkusios į tai, ką jau esate patyrę praeityje ir, kas jų įsitikinimu, supratimu, gali atnešti laimės ateityje, tad daug ką praleidžia, nepastebi, neįvertina, tame tarpe ir nuostabių galimybių, naudingų žmogui dalykų. Dar daugiau- jos visada apdovanoja gerais jausmais kaskart, kai tik įgyvendinate ar randate būdą įgyvendinti šį suprojektuotą lūkestį ir nubaudžia, kai prarandame galimybę arba jos neįgyvendinate. Laimės hormonai išskiriami pliūpsniais- geras pasirinkimas laimės suteikia tik trumpą laiką. Dėl mūsų troškimo išlikti ir sėkmingo egzistavimo protą formuoja gyvenimo patirtys. Tai evoliuciškai pasiteisino ir nėra blogas dalykas, bet dabartiniame moderniame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje- dažna kliūtis į sėkmę ir laimę. Smegenys susiformuoja pagal įgytą patirtį taip, kad visi dalykai, kurie sukėlė blogas emocijas, sukūrė jose atitinkamus neuronų takus, o visi dalykai gyvenime, kurie sukėlė geras emocijas, suformavo jose irgi atitinkamus neuronų takus. Tokiu būdu visa tai tampa panašu į bioroboto veiklą, nes analitinis mąstymas, sąmoningumas ir valia nueina į antrą planą. O jeigu dar neturi pakankamai valios, nesi pakankamai sąmoningas, nesugebi tinkamai naudotis protu, tampi tikru biorobotu, kai į viską reaguoji pagal nuspaustus mygtukus, nepaisant aplinkybių ir sveiko proto. Visuomenėje tokių biorobotukų yra daug. Nenuostabu, kad visais laikais vienas iš žmogaus brandos ir išminties rodiklių yra laikomas sugebėjimas ir noras valdyti elgesį ir jausmus bei atsakingai elgtis. Labai svarbu suprasti, jog negalite išvengti klaidingo supratimo ir kvailo elgesio ne tik dėl nežinojimo ir blogų būsenų, bet ir dėl šios priežasties.
Galime nesunkiai pastebėti, kad yra emocinis ryšys su lūkesčiu, nes kai lūkestis nepatenkinamas, kyla emocinis atsakas. Lūkesčio žlugimą kiekvieną kartą lydi emocinė reakcija. Kuo didesnis lūkestis, tuo smarkesnė emocinė reakcija. Taip visur ir visada reaguojame, kai pamatom ir automatiškai, nesąmoningai įvertiname, kaip situacija atitinka mūsų turimą lūkestį. Tokiu atveju vertiname labai subjektyviai, nes yra suformuoti neuronų takai. Dažniausiai emocinis atsakas neigiamas (nusivylimas, pyktis), nes daug norime, tikimės, įsivaizduojame, o realybė yra daug niūresnė ir neretai kitokia. Kadangi norime išsivaduoti iš šių neapgalvotų emocinių reakcijų, lūkesčiai turi mūsų nesaistyti. Privalome vadovautis sveiku protu ir būti kaip įmanoma sąmoningesni. Tik tada galime tikėtis emocinės laisvės, kai aplinka nustoja daryti įtaką ir spaudyti jūsų mygtukus, o jūs galite sąmoningai pasirinkti, kaip į viską reaguoti. Nuolat atsikartojantys pojūčiai kūne, automatinės mintys galvoje, besikartojantis elgesys į aplinkos dirgiklius ir lūkesčių atitikimą realybei, kai mes net nesiaiškiname situacijos ir kaip šioje vietoje būtų geriausia elgtis, daro mus biorobotais. Šios automatinės reakcijos toli gražu ne visada būna teisingos, o mūsų sveiką protą ir sąmoningumą labai riboja. Todėl turime atsiverti gyvenimui, sąmoningumui, sveikam protui ir pamatyti šias reakcijas platesnėje ir gilesnėje perspektyvioje. Jeigu jų nepastebėsite, nematysite jų daromos žalos jums, jūs jų negalėsite pakeisti kaip jums naudinga. Liksite biorobotukai, kurie mąsto, jaučia ir veikia pagal susiformavusias biologines programas, nepaisant jų žalos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą